Juzu
Kvapusis citrinmedis arba juzu (柚子 yuzu) – tai citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009), su kuria dabar ir yra labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai išvaizda primena auksiniai geltonus mandarinus, žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Šie medžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra labiausiai atsparūs šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors ir vieni šie vaisiai dažniausiai nėra valgomi, Pietų Korėjoje ir Japonijoje jau ilgą laiką yra naudojami įvairiems patiekalams, gėrimams bei užkandžiams. Dėl sudėtyje esančio vitamino C ir antioksiduojančių savybių (Leroma 2023) bei malonaus kvapo taip pat naudojamas kosmetikoje, kvepalų gamyboje, aromaterapijoje. Juzu natūraliai atsirado iš dviejų skirtingų citrusinių šeimos medžių rūšių. Juzu medis auga 3-4 metrus, bet gali užaugti ir iki 5...
Daugiau
Pietų Korėjos Hahoe kaimo UNESCO paveldas
Hahoe etnografinis kaimas (kor. 안동하회마을 Andong Hahoe Ma-eul) – tai tradicinis Korėjos kaimas, įsikūręs Andonge, Gyeongsangbuk-do provincijoje, Pietų Korėjoje. Jis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 2010 m. (UNESCO, 2010). Šis kaimas, garsėjantis gerai išsaugotais tradiciniais namais ir konfucianizmo kultūra, yra puikus Džosono (kor. 조선 Choson) dinastijos (1392–1897) yangbano (kor. 양반 yangban) (kilmingos klasės) gyvenvietės pavyzdys. Pavadinimas „Hahoe“ reiškia „vingiuojanti upė“, nes kaimą supa Nakdongo upė (kor. 낙동강 Nakdonggan), kuri suteikia jam natūralią gynybinę poziciją. Ši geografija ne tik saugojo kaimą nuo priešų, bet ir prisidėjo prie harmoningos aplinkos kūrimo (UNESCO 2010). Istorinė reikšmė ir architektūra Hahoe liaudies kaimas buvo įkurtas XVI a. ir iki šiol yra gyvenamas Rju klano (kor. 류 Ryu). Riū šeima buvo viena iš kilmingiausių šeimų regione ir turėjo didelę įtaką vietos kultūrai ir mokslui, ypač konfucianizmo skleidimui (Kim 2021). Kaimo išdėstymas atspindi tradicinius...
Daugiau
Nušu raštas
Nušu raštas Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms moterims išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, jos sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu), kuris išvertus ir reiškia „moterų raštas“. Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu laiškams draugėms, vestuvių linkėjimams, garbinimo tekstams, biografinėms raudoms, liaudies pasakoms ir kitiems tekstams rašomiems eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, kurie buvo itin svarbūs norint išlikti stiprioms ir nepalūžti vyrų dominuojamoje visuomenėje (Liu, 2015), bet taip pat nušu raštas užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą žemesnės klasės moterų tarpe (Yan, 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad teksto autorėms mirus, dažnai kartu su jomis buvo palaidojami ar sudeginami ir jų nušu...
Daugiau
Džou Enlajus
Džou Enlajus (kin. 周恩来 Zhōu Ēnlái) (1898-1976) – per savo gyvenimo laikotarpį užėmė šias pareigas: Kinijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m., taip pat ir pirmasis užsienio reikalų ministras 1949 – 1958 m. Džou Enlajus savo pareigas atliko kartu su to meto šalies vadovu Mao Dzedongu (kin. 毛澤東 Máo Zédōng). Jaunystė Džou Enlajus gimė Huaiane (kin. 淮安 Huái’ān), Dziangsu (kin. 江苏 Jiāngsū) mieste aristokratiškoje šeimoje. Augdamas pas tetą, jis išmoko skaityti ir rašyti, vėliau pradėjo domėtis Kinijos literatūra ir opera. Iki dvylikos metų jį supo mokslo pasaulis, tačiau berniukui sulaukus devynerių, mirė jo mama, o po metų ir teta. Kadangi jo tėvas gyveno atskirai Hubejaus (kin. 湖北 Húběi) mieste, Džou su savo dvejais jaunesniais broliais išsikėlė gyventi pas tėvo jaunesnįjį brolį į Huaiano miestą, tačiau ten pagyveno tik dvejus metus. Kuomet jam...
Daugiau
Okada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – tai Japonijos samurajus, gyvenęs Edo periode (1603–1867), kuris buvo vienas iš keturių garsiųjų samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri) (Hillsborough 2017). Gimė1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11d. Kadangi Edo periode samurajai dažnai keisdavo savo vardus, jo tikras vardas nebuvo Okada. Jo gimtasis vardas (jap. 諱 imina) buvo Jošifuru (jap. 宜振 Yoshifuru). Ankstyvasis gyvenimas Dar prieš tapdamas Takečio Hanpeitos (dar kitaip žinomu kaip Takečis Dzuidzanas) (jap. 武市瑞山 Takechi Hanpeita) mokiniu, Okada treniruodavosi su savo paties iš ąžuolo pasigamintu kardu (ne iš bambuko kaip buvo įprasta). Jis juo mosikuodavo nuo ryto iki vakaro taip stipriai, kad baigus jam skaudėdavo visą kūną (Hillsborough 2017). 1854 m. jis tapo Takečio Hanpeitos mokiniu ir 1860 m. su savo mokytoju keliavo per Čiūgoku (jap. 中国地方 Chūgoku)...
Daugiau
