Ohaguro
Ohaguro (jap. お歯黒 arba 鉄漿, Ohaguro) terminas apibūdina tradicinį Tekančios Saulės šalies makiažo metodą, skirtą nudažyti dantis specialiais, juodos spalvos dažais, vadinamais Kanemidzu (jap. 鉄漿水, Kanemizu). Šis paprotys buvo praktikuojamas ne tik Japonijoje, bet ir kitose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse, tokiose kaip Kinija, Vietnamas, Laosas ir Tailandas. Paprotys buvo ir yra paplitęs tarp aukščiau paminėtuose regionuose gyvenančių etninių mažumų, tokių kaip Miao (kin. 苗, Miáo), Jao (kin. 瑶, Yáo) Lahų (kin. 拉祜, Lāhù), Nung (viet. 𠊛儂, Người Nùng), Hani (kin. 哈尼, Hāní), Lisu (kin. 傈僳, Lìsù) ir kitų etninių tautų žmonių. Iki XIX a. pab. juodi dantys Japonijos visuomenėje buvo laikomi grožio ir patrauklumo simboliu. Vis dėlto, ši dantų juodinimo tradicija be grožio turėjo ir kitų, labiau praktiškų paskirčių. Ohaguro termino raidos apžvalga Iš pradžių Ohaguro terminas buvo naudojamas iškirtinai aristokratiškoje aplinkoje. Imperatoriškajame dvare (jap. 御所, Gosho) šis...
Daugiau
Osakos pilis
Osakos pilis (jap. 大阪城, Ōsaka-jō) – tai svarbus istorinis Tekančios Saulės šalies gynybinis kompleksas, kuris randasi Osakos miesto Čiūo rajone (jap. 大阪市中央区, Ōsaka-shi Chūō-ku). Šis gynybinis kompleksas buvo pastatytas Adzuči-Momojama periodu (jap. 安土桃山時代, Azuchi–Momoyama jidai) (1568–1600 m.), rekonstruotas Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) (1603–1868 m.), apgriautas Antrojo pasaulinio karo metais bei galutinai rekonstruotas ir restauruotas 1997 m. Šiuo metu pagrindinis pilies donžonas yra laikomas trečios kartos statiniu (Jcastle). Osakos piliavietei, kuri dar yra vadinama Kindžio (jap. 錦城/金城 Kin-jō), yra suteiktas Japonijos ypatingos istorinės reikšmės vietovės statusas (jap. 特別史跡, Tokubetsu Shiseki) (O’Grady). Į piliavietės teritoriją taip pat yra įtrauktas ir Osakos pilies parkas (jap. 大阪城公園, Ōsaka-jō Kōen), kuris kasmet pritraukia daugiau nei 2,5 milijono lankytojų (Nippon.com, 2019). Osakos pilies istorinės raidos apžvalga Osakos pilies statybą 1583 m. inicijavo Tojotomi Hidejoši (jap. 豊臣秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537–1598 m.) – svarbi Sengoku istorinio...
Daugiau
Hacumode
Hacumode (jap. 初詣, 初詣で, Hatsumōde) arba Hacumairi (jap. 初参, 初参り, Hacumairi) – tai tradicinis, kasmetinis renginys, skirtas pirmajam, naujametiniam Tekančios Saulės šalies žmonių apsilankymui Šinto (jap. 神社, Jinja) arba Budistinėse (jap. 寺院, Jiin) šventyklose. Dauguma šalies gyventojų apsilanko šventyklose per pirmąsias tris naujųjų metų dienas, todėl šiomis dienomis prie šalies didžiųjų šventovių neretai nusidriekia ilgos žmonių eilės. Pirmojo apsilankymo metu yra paprastai dėkojama už praėjusius metus, meldžiamasi už ramybę ir saugumą ateinančiais naujaisiais metais, taip pat perkami nauji talismanai ar amuletai (jap. お守り, Omamori) (Jacobsen, N., 2015). Naujųjų metų svarba Naujųjų metų šventinis laikotarpis užima svarbią vietą kiekvieno Tekančios Saulės šalies gyventojo gyvenimo kasdienybėje. Šis laikotarpis prasideda kartu su Naujųjų metų išvakarėmis (jap. 大晦日, Ōmisoka), pirmosios naujųjų metų dienos sutikimu (jap. 元日, Genjitsu) bei tęsiasi iki sausio 7 dienos. Šiuo periodu dauguma šalies mokyklų ir įmonių užsidaro, žmonės atostogauja, tvarko savo namus, grąžina skolas, lanko artimuosius ir draugus, keičiasi dovanomis. Taip pat, šiuo...
Daugiau
Momotaro
Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas. Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona. Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana. Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti. Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį. Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti...
Daugiau
Basanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara,...
Daugiau
