Basanas

Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990).

Rašytiniai šaltiniai

Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose.

Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō).

Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara, 2006).

Moderniu periodu Basanas bei kitos japonų mitologinės būtybės buvo aprašytos ne viename leidinyje ar specialiose tematinėse knygų serijose, tokiose kaip „Fantazijų pasaulio gyventojai” (jap. 幻想世界の住人たち, Gensō sekai no jūnin-tachi). Pavyzdžiui, 1990 metais išleistame „Fantazijų pasaulio gyventojai 4”, „Tiesa fantazijose 9” numeryje Tada Kacumis (jap. 多田 克己 Tada Katsumi) aprašydamas Basaną, paminėjo ir dar vieną šios būtybės alternatyvią vardo versiją – Inuhoo (Tada, 1990).

Basano vaizdinys

Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, jog Basanas gyvena Japonijos Šikoku (jap. 四国 Shikoku) saloje esančios Ijo žemės (jap. 伊予国 Iyo-no-kuni) (dabartinė Ehimės prefektūra (jap. 愛媛県 Ehime-ken)) kalnuotose vietovėse.

Ši mitologinė būtybė yra apytiksliai kalakuto dydžio bei savo išvaizda primena vištą.

Takeharos Šiunsensajaus „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ iliustracijoje Basanas išsiskiria savo raudona skiautere bei ryškiaspalvėmis, ugnies liepsnas primenančiomis plunksnomis.

Vis dėlto, ryškiausias Basano skiriamasis bruožas – jo gebėjimas alsuoti ugnimi. Jo ugnis yra ypatinga, nes yra šalta ir negali padegti degių medžiagų (Meyer, 2015).

Pasakojimai apie Basaną

Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, jog Basanai yra naktinės būtybės, todėl apie jų elgseną yra mažai žinoma.

Basanai paprastai gyvena nuošaliose bambukų giraitėse, kuriose retai kada apsilanko žmonės. Manoma, kad šios mitologinės būtybės minta mediena.

Kartais basanai apsilanko atokiose regiono kaimo vietovėse, norėdami pasivaišinti prie ugnies laužo likusiais medžio anglies likučiais.

Sakoma, jog pasisotinęs ar žmonių išgąsdintas Basanas suplasnoja sparnais, tokiu būdu sukurdamas unikalų garsą, kuris vadinamas „Basabasa“.

Su šia japonų mitologine būtybe susidūrę žmonės teigė, kad jie pirmiausia išgirsdavo „Basabasa“ garsą, tačiau išėję į lauką apsidairyti, nieko neįprasto nepastebėdavo. Šie pasakojimai leidžia manyti, jog Basanas gebėjo išnykti ore tada, kai suvokdavo, jog netrukus bus pastebėtas.

Japonų kalboje onomatopėja arba nekalbinių garsų pamėgdžiojimas „basabasa“ (jap. ばさばさ, Basabasa) reiškia čežėjimo arba paukščio sparnų plasnojimo skleidžiamą garsą. Teigiama, jog būtent nuo šios onomatopėjos ir galėjo kilti originalus Basano pavadinimas (Meyer, 2015).

Naudota literatūra

1. Meyer, M., 2015. The Night Parade of One Hundred Demons: A Field Guide to Japanese Yokai. Matthew Meyer.
2. Tada, K., 1990. „Gensō sekai no jūnin-tachi IV Nihon-hen shin kigensha“. Truth in fantasy. p. 86-87.
3. Takehara, S., 2006. Tōsanjin yawa: Ehon hyaku monogatari. Tokyo: Kadokawa Shoten.

Redagavo Andrius Bimbiras