Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

hide (Hideto Macumoto)

Parašė Neda Baravikovaitė - 2024-09-09 - Japonija

hide (Hideto Macumoto) hide (rašoma mažąja raide, tikrasis vardas Hideto Macumoto (jap. 松本 秀人, Matsumoto Hideto)) buvo vienas žymiausių bei įtakingiausių Japonijos roko muzikantų, grupės „X Japan“ narys, kuris taip pat laikomas visual kei (jap. ヴィジュアル系, vijuaru kei) subkultūros pradininku. Ankstyvasis gyvenimas hide gimė 1964 m. gruodžio 13 d. Jokosukoje (jap. 横須賀市, Yokosuka-shi), Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken). Vaikystėje mokėsi anglų kalbos bei kendo (jap. 剣道, kendō), neilgam išvyko į JAV su apgyvendinimo vietinėje šeimoje (angl. homestay) programa. Su roko muzika pirmą kartą susipažino būdamas 15-os metų, išgirdęs amerikiečių grupę „KISS“. Nuo tol ėmė klausytis tokių atlikėjų kaip  „AC/DC“, „Iron Maiden“ ir kitų. Neužilgo iš močiutės gavo dovanų Gibson Les Paul gitarą – tokią pat, kaip hide gerbiamo „KISS“ nario Ace Frehley. Būdamas gimnazistas dažnai apsilankydavo Dobuitos gatvėje (jap. どぶ板通り, Dobuita dōri) ieškodamas narių savo būsimai metalo grupei. Netoli Jokosukos yra amerikiečių...

Daugiau

Vakašiu

Parašė Elzė Šatkutė - 2023-04-03 - Japonija

Vakašiu Terminas  „vakašiu“ (jap. 若衆, wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603-1868 m.) ir reiškia jaunus vyrus, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka, 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian-jidai) (794-1192 m.) Japonijos kultūros sektorius klestėjo; veikė daugybė teatrų, spektaklių ir kitų kultūrinės raiškos formų. Šiuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis labai mėgo vaidinti jauni berniukai. Ypač tam tikruose šokiuose, pavyzdžiui, Čigo-Ennen (jap. 稚児延年 chigo-ennen). Ilgainiui berniukai buvo atrenkami pagal išvaizdą, todėl prieš minią šokdavo tik patys „gražiausi“ berniukai. Ši praktika suformavo jaunų vyrų grožio standartus. Taigi terminas vakašiu nebuvo staigus geidulingų gyventojų išradimas, o veikiau...

Daugiau

Fejerverkai Japonijoje

Parašė Živilė Skabickaitė - 2023-01-21 - Japonija

Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos, specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai rengiami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais naudojami ir kitoms progoms. Fejerverkų atsiradimo istorija Fejerverkai, ar tiksliau parakas, manoma buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Jie buvo pakaitinti virš ugnies, kol išgaravo vanduo ir tapo juodais nelygiais milteliais, kurie sudegė su garsiu sprogimu. Šis atsitiktinis mišinys, vėliau tapo žinomas kaip parakas. Kinai paraką pavadino ,,huo yao“ arba ,,Ugnies Chemikalu“ ir plėtojo jį toliau. Po kurio laiko, jie buvo pradėti naudoti per vestuves ar religinius ritualus, kadangi buvo manyta, kad fejerverkų sprogimo garsas buvo pakankamai garsus, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Neišvengiama buvo ir...

Daugiau

Hirojukis Savano

Parašė Lukas Stankevičius - 2021-12-28 - Japonija

Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) tai japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicinių darbų naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė Tokijuje, 1980 m. rugsėjo 12 d. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17-os metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir fortepijono grojimo pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Per interviu su gerai žinoma Amerikos įmone „Crunchyroll“, kuri užsiima animė bei dramų platinimu, leidimu, gamyba ir licencijavimu, Savano teigė, jog „kai buvau vaikas, mane sužavėjo Čage ir Aska (jap. チャゲ&飛鳥, Chage & Aska) muzika ir pradėjau siekti būti muzikantu. Vėliau mane patraukė Tetsuja Komuro (jap. 小室哲哉, Komuro Tetsuya) kaip menininkė, prodiuserė ir vaizdo muzikantė ir pradėjau siekti tapti kompozitoriumi. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, Riuičio Sakamoto (jap. 坂本龍一, Sakamoto Ryu’ichi) ir Džo Hisaišio (jap. 久石譲, Hisaishi Joe) muzikos dėka...

Daugiau

Džiubokko

Parašė Gabrielė Zavackaitė - 2021-12-11 - Japonija

Džiubokko (jap.  樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama  (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama),  niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...

Daugiau

Undinė (japonų mitologija)

Parašė Ursula Tumševičiūtė - 2021-12-08 - Japonija

Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manona, jog žmogus suvalgęs gardų undinės kūną tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas.   Išvaizda  Vakaruose undinės yra vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją, jūreivius vilioja šokti į jūra ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinių stebėjimas yra užfiksuotas ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji užfiksuoti stebėjimai yra Japonijos kronikose (Nihon Shoki), vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus. Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, mažais dantim. Jų dydžiai yra labai skirtingi, vienos undinės yra tokio pat dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitos savo dydžiu primena didžiuosius banginius.  Pasaka apie 800 metų vienuolę  Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folkloro undines yra ,,Jao Bikuni” (jap. 八百比丘尼, Yao Bikuni), ,,800...

Daugiau

Cukujomis

Parašė Urtė Vainauskaitė - 2021-12-08 - Japonija

Cukujomis (jap. 月読, Tsukuyomi) – tai Japonijos mitologijos ir šintoizmo religijos mėnulio dievas. Vardo reikšmė Cukujomio pilnas vardas yra Tsukuyomi no Mikoto, reiškiantį “Didįjį Dievą Cukujomį”. Šios dievybės vardo užrašymas japoniškais rašmenimis (月読) yra tiesiogiai verčiamas kaip “mėnulio skaitymas”. Kartais Cukujomis yra vadinamas Cukujomi Otoko (月讀壮士) arba Cukuhito Otoko, kas išvertus reiškia “mėnulį skaitantis vyras”. Japonijos kronikose (日本書紀, Nihon Shoki) taip pat galima atrasti, jog šios dievybės vardas yra užrašomas kanji kaip Tsukuyumi (月弓)  “mėnulio lankas”.  Nors iš daugumos pavadinimų yra manoma, jog ši dievybė yra vyriškos lyties, Japonijos folklore galima sutikti ir moterišką šios dievybės prototipą. (Roberts, 2009) Dievo kilmė Cukujomio atsiradimas turi kelis istorijų variantus. Pirmame jis yra antras iš “trijų garbingų vaikų” (三貴子, Mihashira-no-Uzu-no-Miko) gimusių, po to, kai Idzanagis jis grįžo iš mirusiųjų pasaulio, jam plaunant savo dešinę akį (Amaterasu, tuo tarpu gimė iš kairės jo...

Daugiau

Akateko

Parašė Karolina Gliaudelytė - 2021-12-08 - Japonija

Akateko (jap. あかてこ, akateko, liet. “raudona vaiko ranka”) yra japonų mitologinė būtybė, vaiduoklis, priskiriamas jokajų (jap. 妖怪, Yōkai) kategorijai (ARJung, 2018). Vaizdavimas Šis vaiduoklis, atrodantis kaip raudona vaiko ranka kabanti medyje, gyvena japoninės gledicijos medžiuose (jap. カワラフジ, Kawarafuji). Akateko nukrenta, kai pro juos praeina žmonės. Be to, kad joms nukrentant sukelia šiurpią staigmeną, staiga pasirodydamas kaip raudono bekūnio vaiko ranka, nėra žinoma, kad ši būtybė darytų daug žalos (ARJung, 2018). Būtybės elgsena Akateko nėra žinomi kaip kenkiantys žmonėms, tačiau jie maitinasi stipriomis žmonių emocijomis bei ypatingai jaučia baimę. Jie gali maitintis ir kitomis emocijomis, tokiomis kaip meilė, tačiau išdaigos ir staigūs išsišokimai yra mėgiami labiau. Šie padarai yra greiti, judrūs ir moka greitai pasislėpti, tačiau nusileidę ant žemės yra labai pažeidžiami – tuomet atsiranda pavojus būti sutraiškytam einančių žmonių, todėl dažniausiai lieka savo pasirinktuose medžiuose. Tikėtina, jog akateko yra...

Daugiau

Kušinadahimė

Parašė Meda Usevičiūtė - 2021-12-07 - Japonija

Kušinadahimė (jap. クシナダヒメ, Kushinadahime) – kami (jap. 神, kami) dievybėms priskiriama, iš japonų šintoizmo religijos kilusi mitologinė būtybė. Pirmą kartą kaip mitologinę būtybę Kušinadahimę paminėta seniausiuose japonų istorijos bei mitologijos metraščiuose Kodžikyje ir Nihonšiokyje. Ten pat aprašomame Susanoo mite paminėta Kušinadahimė, pristatoma kaip jauniausia savo šeimos, kurią sudarė jos tėvas Ašinadzučis, motina Tenadzuči bei septynios Jamata no Oročio gyvatės nužudytos seserys, narė. Reikšmė mitologijoje Kušinadahimės istorija prasideda iš rojaus ištremtam Susanoo pasiekus upės krantą, kuriame jis išvysta tvirtai vienas į kitą įsikibusią bei raudančią trijų žmonių grupelę. Tai buvo širdgėlos apimta Kušinadahimės šeima – kiekvieną tą pačią metų dieną siautėjanti Jamata no Oroči gyvatė, nurimsta tik Ašinadzučiui bei Tenadzuči paaukojus vieną iš savo dukterų. Atėjus paskutiniosios dukros eilei, bejėgė Kušinadahimės šeima labai apsidžiaugia sulaukusi netikėtos Susanoo pagalbos bei sutinka su visomis ištremto jūrų dievo sąlygomis: jiems leidus būti paverstiems į...

Daugiau

Mikaribaba

Parašė Dainius Dinda - 2021-12-07 - Japonija

Mikaribaba (jap. 箕借り婆, mikaribaba) – jokajams (jap. 妖怪, yōkai) priskiriama Japonijos mitologinė būtybė. Pati Mikaribaba yra kilusi iš Kanto regiono (jap. 関東地方, kantō-chihō), o atrodo kaip vienaakė senė, dėvinti aptriušusią seną šiaudinę skrybėlę bei paltą. Burnoje ji taip pat nešioja liepsnojantį fakelą (ICHACHA). Pavadinimo kilmė Nors ženklai (jap. 漢字, kanji) kurie yra naudojami užrašant Mikaribabos vardą pažodžiui reiškia: „vėtykles besiskolinanti senė“, šis pavadinimas galimai buvo su laiku tiesiog pritemptas. Pats Mikaribabos vardas egzistavo daug anksčiau ir turėjo kitą, religinę, su pasninku arba išsivalymo ritualu susijusią reikšmę (Yokai.com). Elgesys Mikaribaba yra viena iš kelių jokajų, bendradarbiaujančių su kitais jokajais. Ji dažnai pastebima kartu su kitu vienaakiu jokajumi – Hitocume kodzo. Žiemą juodu kartu lanko žmonių namus, kad pasisavintų jų apsiaustus, pintines bei jų pačių akis (Cyclowiki). Taipogi, belankydami žmonių namus, jie į knygelę surašinėja šeimų pavardes, o po kelių savaičių, šią knygelę...

Daugiau