Riūkiū etninė grupė
Riūkiečiai (jap. 琉球民族 Ryūkyū minzoku) – etninė Japonijos grupė, gyvenanti Riūkiū salyne (jap. 琉球列島 Ryūkyū-rettō), besidriekiančiame tarp Kiūšiū salos (jap. 九州 Kyūshū) (Japonija) ir Taivano. Didžiausia salyno sala – Okinava (jap. 沖縄島 Okinawa-jima), salynas priklauso Japonijos Okinavos (jap. 沖縄県 Okinawa-ken) ir Kagošimos (jap. 鹿児島県 Kagoshima-ken) prefektūroms. Salyne gyvena apie 1,5 milijono žmonių (Visuotinė Lietuvių Enciklopedija n.d.). Istorinis kontekstas Maždaug iki X a. salyno gyventojai vertėsi medžiokle ir gamtos gėrybių rinkimu (Accessible Travel Okinawa n.d.). Nuo X a. pradėjo formuotis atskiros, etniniais ir šeiminiais ryšiais paremtos, gentys, kurios XIV a. pradžioje skilo į tris karalystes: šiaurinę Hokudzano karalystę (kunigamio kalba 北山 Fukuuzan), centrinę Čiūdzano karalystę (jap. 中山 Chūzan) ir pietinę Nandzano karalystę (jap. 南山 Nanzan). Trijų karalysčių karai dėl dominavimo tęsėsi iki Čiūdzano karalystės laimėjimo 1429 m., po ko buvo įkurta Riūkiū karalystė (jap. 琉球国 Ryūkyū-koku) (Travel Japan n.d.; Schoonover...
Daugiau
Okada Izo
Okada Izo (jap. 岡田以蔵 Okada Izō) – tai Japonijos samurajus, gyvenęs Edo periode (1603–1867), kuris buvo vienas iš keturių garsiųjų samurajų-žudikų (jap. 幕末四大人斬り Bakumatsu Shidai Hitokiri) (Hillsborough 2017). Gimė1838 m. Ivamuros (jap. 岩村藩 Iwamura) miestelyje dabartinėje Kočio prefektūroje (jap. 高知県 Kōchi-ken), mirė 1865 m. kovo 11d. Kadangi Edo periode samurajai dažnai keisdavo savo vardus, jo tikras vardas nebuvo Okada. Jo gimtasis vardas (jap. 諱 imina) buvo Jošifuru (jap. 宜振 Yoshifuru). Ankstyvasis gyvenimas Dar prieš tapdamas Takečio Hanpeitos (dar kitaip žinomu kaip Takečis Dzuidzanas) (jap. 武市瑞山 Takechi Hanpeita) mokiniu, Okada treniruodavosi su savo paties iš ąžuolo pasigamintu kardu (ne iš bambuko kaip buvo įprasta). Jis juo mosikuodavo nuo ryto iki vakaro taip stipriai, kad baigus jam skaudėdavo visą kūną (Hillsborough 2017). 1854 m. jis tapo Takečio Hanpeitos mokiniu ir 1860 m. su savo mokytoju keliavo per Čiūgoku (jap. 中国地方 Chūgoku)...
Daugiau
Sokušinbutsu
Sokušinbutsu (jap. 即身仏 Sokushinbutsu) – tai Japonijoje 9-ajame amžiuje susikūrusios šingono (jap. 真言宗 Shingon-shū) budistų sektos vienuolių mumijos, kurių pavadinimas, sokušinbutsu, tiesiogiai išvertus reiškia ,,Buda savame kūne“. Yra manoma, kad šie vienuoliai yra pasiekę nušvitimą, o jų sielos vis dar reziduoja kūne, todėl jie nėra mirę ir gali atsakyti į žmonių maldas (Clements 2016; Pedretti 2021). Jie yra laikomi šventaisiais ir jų kūnai, aprengti tradiciniais budistų apdarais, yra saugomi budistų šventyklose (Fujita et al. 2021). Jų perrengimo ceremonija kujo (jap. 開眼供養 kuyō) vykdoma kas 6-12 metų (Michiaki 2022). Japonijos mumijų ypatumas Rytų Azijoje mirusių žmonių mumifikacija nebuvo dažnas reiškinys, tačiau, pavyzdžiui, Kinijoje, Jangdzės upės slėnyje, archeologai rado Hanių dinastijos mumijas, kurios, manoma, buvo apdorotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis tam, kad kūnas būtų išsaugotas po mirties (Fujita et al. 2021). Taigi, pomirtinės mumifikacijos atvejų buvo, tačiau, Japonijoje šingono budizmo vienuoliai atlikdavo...
Daugiau
hide (Hideto Macumoto)
hide (Hideto Macumoto) hide (rašoma mažąja raide, tikrasis vardas Hideto Macumoto (jap. 松本 秀人, Matsumoto Hideto)) buvo vienas žymiausių bei įtakingiausių Japonijos roko muzikantų, grupės „X Japan“ narys, kuris taip pat laikomas visual kei (jap. ヴィジュアル系, vijuaru kei) subkultūros pradininku. Ankstyvasis gyvenimas hide gimė 1964 m. gruodžio 13 d. Jokosukoje (jap. 横須賀市, Yokosuka-shi), Kanagavos prefektūroje (jap. 神奈川県, Kanagawa-ken). Vaikystėje mokėsi anglų kalbos bei kendo (jap. 剣道, kendō), neilgam išvyko į JAV su apgyvendinimo vietinėje šeimoje (angl. homestay) programa. Su roko muzika pirmą kartą susipažino būdamas 15-os metų, išgirdęs amerikiečių grupę „KISS“. Nuo tol ėmė klausytis tokių atlikėjų kaip „AC/DC“, „Iron Maiden“ ir kitų. Neužilgo iš močiutės gavo dovanų Gibson Les Paul gitarą – tokią pat, kaip hide gerbiamo „KISS“ nario Ace Frehley. Būdamas gimnazistas dažnai apsilankydavo Dobuitos gatvėje (jap. どぶ板通り, Dobuita dōri) ieškodamas narių savo būsimai metalo grupei. Netoli Jokosukos yra amerikiečių...
Daugiau
Vakašiu
Vakašiu Terminas „vakašiu“ (jap. 若衆 wakashū) yra kilęs Japonijos Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代 Edo jidai) (1603-1868 m.) ir reiškia jaunus vyrus, kurie yra pasiekę lytinę brandą, bet nėra visiškai suaugę, todėl gali lytiškai santykiauti tiek su moterimis, tiek su vyrais. Tradicinėje japonų visuomenėje vakašiu dažnai vadinami trečiąja lytimi (Isaka 2016). Vakašiu termino kilmė Vakašiu terminas gali būti atėjęs iš Edo laikotarpio, tačiau vakašiu ištakų galima rasti daug ankstesnėje Japonijos istorijoje. Heiano laikotarpiu (jap. 平安時代 Heian-jidai) (794-1192 m.) Japonijos kultūros sektorius klestėjo; veikė daugybė teatrų, spektaklių ir kitų kultūrinės raiškos formų. Šiuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis labai mėgo vaidinti jauni berniukai. Ypač tam tikruose šokiuose, pavyzdžiui, Čigo-Ennen (jap. 稚児延年 chigo-ennen). Ilgainiui berniukai buvo atrenkami pagal išvaizdą, todėl prieš minią šokdavo tik patys „gražiausi“ berniukai. Ši praktika suformavo jaunų vyrų grožio standartus. Taigi terminas vakašiu nebuvo staigus geidulingų gyventojų išradimas, o veikiau...
DaugiauFejerverkai Japonijoje
Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai naudojami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais ir kitomis progomis. Fejerverkų atsiradimo istorija Fejerverkai, ar tiksliau, parakas, manoma, kad buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Šis mišinys buvo pakaitintas virš ugnies, kol išgaravo vanduo ir tapo juodais nelygiais milteliais, jie sudegė su garsiu sprogimu. Šis atsitiktinis mišinys vėliau tapo žinomas kaip parakas. Kinai paraką pavadino ,,huo yao“, arba ,,Ugnies chemikalu“, ir plėtojo jį toliau. Po kurio laiko paraką pradėjo naudoti per vestuves ar religinius ritualus, kadangi buvo manyta, jog fejerverkų sprogimo garsas pakankamai garsus, kad nubaidytų piktąsias dvasias. Neišvengiama buvo ir tai,...
Daugiau
Hirojukis Savano
Hirojukis Savano (jap. 澤野 弘之, Sawano Hiroyuki) tai japonų muzikantas ir kompozitorius, geriausiai žinomas dėl savo kompozicinių darbų naudojamų įvairiose TV dramose, animė ir filmuose. Savano gimė Tokijuje, 1980 m. rugsėjo 12 d. Ankstyvasis gyvenimas Nuo pradinių klasių Hirojukis Savano grojo pianinu, o būdamas 17-os metų mokėsi kompozicijos, aranžuotės, orkestravimo ir fortepijono grojimo pas Nobučiką Tsuboi (jap. 坪井信親, Tsuboi Nobuchika). Per interviu su gerai žinoma Amerikos įmone „Crunchyroll“, kuri užsiima animė bei dramų platinimu, leidimu, gamyba ir licencijavimu, Savano teigė, jog „kai buvau vaikas, mane sužavėjo Čage ir Aska (jap. チャゲ&飛鳥, Chage & Aska) muzika ir pradėjau siekti būti muzikantu. Vėliau mane patraukė Tetsuja Komuro (jap. 小室哲哉, Komuro Tetsuya) kaip menininkė, prodiuserė ir vaizdo muzikantė ir pradėjau siekti tapti kompozitoriumi. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, Riuičio Sakamoto (jap. 坂本龍一, Sakamoto Ryu’ichi) ir Džo Hisaišio (jap. 久石譲, Hisaishi Joe) muzikos dėka...
Daugiau
Džiubokko
Džiubokko (jap. 樹木子, Jubokko) – tai medžio pavidalo japonų mitologinė būtybė, kuri prieš tapdama jokajumi (jap. 妖怪, Yōkai) buvo paprastu medžiu. Ši mitologinė būtybė yra sutinkama karų bei mūšių vietose, taip pat ir vietose, kuriose esą įvykę masinės mirtys. Šių būtybių mitybą sudaro kraujas. Džiubokko išvaizda ir elgesys Džiubokko galima sutikti vietose, kuriose esą mirę begalės žmonių, kur žemė „permirkusi“ krauju. Iš pirmo žvilgsnio, šios mitinės būtybės, kaip ir kita Japonijos mitologinė būtybė – kodama (jap. 木霊, 木魂, 木魅, Kodama), niekuo nesiskiria nuo paprastų medžių. Tik gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti šio „medžio“ keistai atrodančias „šakas“ ar aplink jį po žeme tūnančius kalnus mirusiųjų griaučių. Tai iš tolo pastebi retas netoli šių būtybių užklydęs asmuo. Tačiau, priėjus arčiau, net jei pavyksta pastebėti šiuos bruožus, pabėgti jau yra per vėlu, kadangi džiubokko puola iš karto, vos tik patekus į jų pasiekiamumo zoną. Džiubokko aukas pagriebia...
Daugiau
Undinė (japonų mitologija)
Ningjo (jap. 人魚, Ningyo) japonų folklore yra undinė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai). Manoma, jog žmogus, suvalgęs gardų undinės kūną, tampa nemirtingas, dėl to undinė yra populiarus liaudies pasakų elementas. Išvaizda Vakaruose undinės vaizduojamos kaip patrauklios būtybės, kurios dainuodamos kerinčią melodiją jūreivius vilioja šokti į jūrą ir mirti, tačiau tradicinė japonų undinė yra bauginantis žvėris su tyliu balsu. Japonų mitologijoje undinė neturi lyties, tai yra padaras su moters galva ir žuvies kūnu. Undinės paminėtos ankstyviausios rašytinės Japonijos istorijoje. Pirmieji paminėjimai užfiksuoti Nihon Shoki – vienoje iš seniausių klasikinės Japonijos istorijos knygų. Upėje sugautas padaras nebuvo nei žuvis, nei žmogus (Nihon Shoki, 619). Šie padarai yra panašūs į deformuotas žuvis su ilgais pirštais ir nagais, smulkiais dantimis. Jų dydis labai skirtingas: vienos undinės yra tokio dydžio kaip žmogaus kūdikis, kitų dydis – tarsi didžiųjų banginių. Istorija Viena žymiausių istorijų apie Japonijos folklore paminėtas undines yra Jao Bikuni (jap. 八百比, Yao Bikuni)....
Daugiau
Cukujomis
Cukujomis (jap. 月読, Tsukuyomi) – tai Japonijos mitologijos ir šintoizmo religijos mėnulio dievas. Vardo reikšmė Cukujomio pilnas vardas yra Tsukuyomi no Mikoto, reiškiantį “Didįjį Dievą Cukujomį”. Šios dievybės vardo užrašymas japoniškais rašmenimis (月読) yra tiesiogiai verčiamas kaip “mėnulio skaitymas”. Kartais Cukujomis yra vadinamas Cukujomi Otoko (月讀壮士) arba Cukuhito Otoko, kas išvertus reiškia “mėnulį skaitantis vyras”. Japonijos kronikose (日本書紀, Nihon Shoki) taip pat galima atrasti, jog šios dievybės vardas yra užrašomas kanji kaip Tsukuyumi (月弓) “mėnulio lankas”. Nors iš daugumos pavadinimų yra manoma, jog ši dievybė yra vyriškos lyties, Japonijos folklore galima sutikti ir moterišką šios dievybės prototipą. (Roberts, 2009) Dievo kilmė Cukujomio atsiradimas turi kelis istorijų variantus. Pirmame jis yra antras iš “trijų garbingų vaikų” (三貴子, Mihashira-no-Uzu-no-Miko) gimusių, po to, kai Idzanagis jis grįžo iš mirusiųjų pasaulio, jam plaunant savo dešinę akį (Amaterasu, tuo tarpu gimė iš kairės jo...
Daugiau
