Akira Kurosava
Akira Kurosava (jap. 黒澤 明, Kurosawa Akira) – japonų kino režisierius, scenaristas ir filmų prodiuseris. Jis gimė 1910 m. kovo 23 d. Tokijuje ir mirė 1998 m. rugsėjo 6 d. Kamakuroje (鎌倉市, Kamakura-shi). Kurosava yra laikomas vienu įtakingiausių kino režisierių visame pasaulyje. Per 57-erius darbo metus kino industrijoje sukūrė bemaž tris dešimtis filmų. Tokie jo filmai kaip „Gyventi“ (1952 m.), „Septyni samurajai“ (1954 m.), „Asmens sargybinis“ (1961 m.), „Kario šešėlis“ (1980 m.), „Ranas“ (1985 m.) sulaukė daugybės apdovanojimų ir tarptautinio pripažinimo. Biografija Akira Kurosava gimė Tokijuje, augo pasiturinčioje šeimoje, jo tėvas, Isamu Kurosava (1864–1948), priklausė įtakingai samurajų (jap. 侍, samurai) šeimai, o motina, Šima Kurosava (1870–1952), buvo iš Osakos kilusio pirklio dukra (Galbraith 2002). Nepaisant visuomenės nuotaikų tuometinėje Japonijoje, Kurosavos tėvas palankiai žiūrėjo į Vakarų kultūrą ir teigė, jog teatras ir kinematografija turi didelį poveikį ugdant asmenį, todėl skatino savo vaikus žiūrėti filmus....
Daugiau
Jukičis Fukudzava
Jukičis Fukudzava (jap. 諭吉福澤, Yukichi Fukuzawa) (1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – autorius, rašytojas, mokytojas, vertėjas, žurnalistas, Keijo universiteto (jap. 慶應, Keio) įkūrėjas. Jis buvo vienas iš didžiausią įtaką dariusių žmonių Meidži restauracijos (jap. 明治維新, Meiji ishin) periode 1868 m. po to, kai buvo nuverstas Tokugavos šiogūnatas (jap. 徳川幕府, Tokugawa bakufu). Tuo laikotarpiu Fukudzava tapo judėjimo lyderiu siekiančiu pristatyti ir įvesti vakarietiškas idėjas Japonijoje, nes manė, kad šios vakarietiškos idėjos yra būtinos Japonijai, kad ji galėtų tobulėti ir tapti moderni valstybė (Nirala, Pletcher, Sinha, Tikkaken, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Fukudzava Jukičis gimė 1835 m., Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) salos šiaurėje. Jis buvo jaunesnysis sūnus nuskurdusio samurajaus (jap. 武士, bushi; 侍, samurai) šeimoje. Jaunystėje Fukudzava įgijo konfucionizmo idėjomis pagrįstą išsilavinimą Nakane (jap. 中野市, Nakano-shi), bet kadangi ten nebuvo daug galimybių tobulėti, Fukudzava 1854 m. nukeliavo į Nagasaki (jap. 長崎市,...
Daugiau
Japoniška kaligrafija
Japoniška kaligrafija, dar kitaip vadinama šiodo (書道, shodō), yra gražaus rašto menas. Kaligrafija, kaip ir visos japonų meno rūšys, remiasi tais pačiais estetiniais principais, skirtais pajusti žmogaus ir gamtos harmoniją. Terminas šiodo susideda iš dviejų kandži (jap. 漢字, kanji) hieroglifų 書 (rašyti) ir 道 (kelias), jie pažodžiui verčiami „rašymo kelias“. Kaligrafija japonų kultūroje užima svarbią vietą, ją praktikuoja įvairaus amžiaus žmonės, kaligrafijos pradmenų mokoma mokyklose (Adrijauskas, 2001). Istorija Kaligrafija atsirado Kinijoje maždaug prieš 2000 metų. Japonija tuo metu dar neturėjo savo rašytinės kalbos, todėl japonai pritaikė simbolius iš kinų kalbos. Kinijos kandži simboliai buvo naudojami oficialiuose dokumentuose ir budistiniuose tekstuose. Nuo V iki VII a., nepaisant didelės kinų įtakos, japonų rašto sistema laipsniškai kito. Ypač reikšmingas laikotarpis Japonijos raštui – Heiano laikotarpis (jap. 平安時代, Heian Jidai) VIII–XII a. Būtent šiuo laikotarpiu pradeda formuotis kanos rašto sistema. Jos atsiradimą paskatino...
Daugiau
Tojotomis Hidejošis
Tojotomis Hidejošis (豐臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) Sengoku (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) periode gyvenęs vienas iš Japonijos susivienijimo vadovų. Japonijos suvienijimo pradininko Odos Nobunagos (織田信長) sekėjas, po jo mirties perėmęs savo mokytojo viziją suvienyti Japoniją, šią viziją įvykdęs tapo pirmuoju visos Japonijos valdovu. (Jensen 2000, p. 34) Hidejošis kaip karvedys Tojotomis Hidejošis gimė skurdžioje valstiečių šeimoje, Nakamura kaime, kuris buvo Ovario (尾張国, Owari) provincijoje. Būdamas dar visai jaunas Hidejošis buvo išsiųstas mokytis į šventyklą, kurią vėliau iškeitė į nuotykių paieškas. Tokiu būdu jo ir Odos Nobunagos keliai susikerta, jaunasis Hidejošis pradeda tarnauti pas jį. Oda Nobunaga buvo to meto didis žemvaldys ir karo vadas. Hidejošis sugebėjo sužavėti ir gauti Nobunagos pasitikėjimą, todėl greitai kilo ranguose ir greitai tapo generolu. Dėl labai lieknos Hidejošio išvaizdos Nobunaga Hidejošį kartais juokaudamas vadindavo „Saru“,...
Daugiau
Hiosubė
Hiosubė (jap. 兵主部 Hyōsube) – tai vaiko dydžio Tekančios Saulės šalies mitologinė būtybė, priskiriama vandens jokajų (jap. 妖怪 Yōkai) kategorijai. Sakoma, kad šie maži, išdaigas bei baklažanus mėgstantys padarai yra dažniausiai sutinkami povandeniniuose urvuose, Japonijos pietinėje Kiūšiū (jap. 九州 Kyūshū) salos dalyje. Hiosubė yra laikoma kito garsaus Japonijos jokajaus – kapa (jap. 河童 Kappa) giminaičiais. Išvaizda Hiosubė apibūdinama kaip žema (~1 m ūgio), į žmogų panaši būtybė. Teigiama, kad jos kojos yra sulinkę, nagai – ilgi ir aštrūs, galva – praplikusi, o akys – paraudusios. Taip pat sakoma, kad hiosube visada plačiai šypsosi, o jos burnoje galima pamatyti daug smulkių, bet aštrių dantų. Oda yra padengta gaurais, kuriuose kaupiasi dulkės, purvas ir riebalai. Šie jokajai ne tik smarkiai šeriasi, bet ir skleidžia žmogaus nosiai nemalonų kvapą. Jokajus tyrinėjantys specialistai teigia, kad hiosubė savo išvaizda primena Pietryčių Azijos giboną (Natsuhiko 2006)....
Daugiau
Omu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
Daugiau
Jasuke
Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Tekančios Saulės šalies Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimio (jap. 大名, Daimyō), vardu Oda Nobunaga (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alessandro Valignano (kin 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė...
Daugiau
Hitobašira
Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...
Daugiau
Makoto Šinkai
Makoto Šinkai (jap. 新海誠, Shinkai Makoto), tikrasis vardas: Makoto Niicu (jap. 新津 誠, Niitsu Makoto) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs Tekančios Saulės šalies animatorius, filmų kūrėjas bei japoniškų komiksų (jap. 漫画, Manga) dailininkas. Jis yra geriausiai žinomas dėl japoniškų animacinių filmų (jap. アニメ, Anime) „Tavo vardas“ (jap. 君の名は, Kimi no Na Wa) (2016 m.) bei „Orų mergaitė“ (jap. 天気の子, Tenki no Ko) (2019 m.), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir tokie autoriaus darbai kaip „5 Centimetrai per sekundę“ (jap. 秒速5センチメートル, Byōsoku Go Senchimētoru) (2007 m.), „Vaikai, kurie vijosi žvaigždes“ (jap. 星を追う子ども, Hoshi wo Ou Kodomo) (2011 m.) ir „Žodžių sodas“ (jap. 言の葉の庭, Kotonoha no Niwa) (2013 m.). 2016 m. JAV žurnalas „Variety“ pripažino Makoto Šinkai kaip vieną iš dešimties geriausių metų animatorių (Shepherd, 2017; Variety, 2016). Ankstyvasis gyvenimas Makoto Niicu gimė Japonijos Nagano prefektūroje (jap. 長野県, Nagano-ken)...
Daugiau
Kadzuo Išiguro
Kadzuo Išiguro (jap. 石黒 一雄, Ishiguro Kazuo) – tai žymus ir tarptautinį pripažinimą pelnęs, japonų kilmės, britų novelistas ir scenaristas. K. Išiguro yra laikomas vienu iš ryškiausių šiuolaikinio anglakalbio pasaulio grožinės literatūros atstovų. Jis buvo nominuotas keturioms Bukerio premijoms (viena iš svarbiausių anglakalbio pasaulio šalių literatūrinių premijų), kurią 1989 m. laimėjo už novelę „Dienos likučiai“. 2005 m. žurnalas „TIME“ paskelbė K. Išiguro novelę „Niekada nepaleisk manęs“ geriausiu metų romanu bei įtraukė jį į 100-ą geriausių, 1923–2005 m. laikotarpiu, anglų kalba išleistų, romanų sąrašą. 2017 metais, rašytojas buvo apdovanotas Nobelio Literatūros prizu už „didžiulės emocinės jėgos kupinas noveles, atskleidusias bedugnę po mūsų iliuziniu ryšio su pasauliu pojūčiu“ (The Nobel Prize, 2020). Ankstyvasis gyvenimas K. Išiguro gimė 1954 m. lapkričio 8 dieną, Japonijos Nagasakio mieste (jap. 長崎市, Nagasaki-shi), okeanografo Šidzuo Išiguro (jap. 石黒鎮雄, Ishiguro Shizuo) ir jo žmonos Šidzuko (jap. 静子,...
Daugiau
