Juzu
Kvapusis citrinmedis arba juzu (柚子 yuzu) – tai citrusinių šeimos medis, paplitęs Rytų Azijoje. Iš pradžių juzu augo Kinijoje, o apie VIII a. paplito Korėjoje ir Japonijoje (Lan-Phi et al. 2009), su kuria dabar ir yra labiausiai asocijuojamas. Šio medžio vaisiai išvaizda primena auksiniai geltonus mandarinus, žievė – grublėta ir malonaus kvapo. Šie medžiai yra prisitaikę augti aukštikalnėse ir iš visų citrusinių medžių rūšių yra labiausiai atsparūs šalčiui (McNamee 2022). Kinijoje juzu buvo naudojami tradicinėje medicinoje. Nors ir vieni šie vaisiai dažniausiai nėra valgomi, Pietų Korėjoje ir Japonijoje jau ilgą laiką yra naudojami įvairiems patiekalams, gėrimams bei užkandžiams. Dėl sudėtyje esančio vitamino C ir antioksiduojančių savybių (Leroma 2023) bei malonaus kvapo taip pat naudojamas kosmetikoje, kvepalų gamyboje, aromaterapijoje. Juzu natūraliai atsirado iš dviejų skirtingų citrusinių šeimos medžių rūšių. Juzu medis auga 3-4 metrus, bet gali užaugti ir iki 5...
Daugiau
Todžiušin
Todžiušin (kor. 터주신, Teojushin) arba Džišin (kor. 지신, Jishin) – tai korėjiečių mitologijos dievybė, kuri yra laikoma žemės, ant kurio buvo pastatytas žmonių namas, globėja. Todžiušin yra priskiriama korėjiečių mitologijoje egzistuojančiai gašinų (kor. 가신, Gashin) arba žmonių namus sergėjančių dievybių grupei. Dievybės vaizdinys bei garbinimo praktika Todžiušin dievybės įsikūnijimu Korėjos šamanizme yra laikoma puodynė, kurioje yra laikomi ryžiai, žirniai arba raudonosios pupelės. Ši puodynė yra paprastai pastatoma toje žmonių kiemo vietoje, kurioje yra laikomi įvairūs fermentuoti produktai. Pati puodynė yra apdengiama iš ryžių stiebų supinta, kūgio formos skrybėle. Puodynėje esantys grūdai yra kasmet keičiami, o iš jų vėliau gaminami ryžių pyragėliai (kor. 떡, Tteok). Žmonės teigia, jog šie ryžių pyragėliai atneša laimę, todėl jais nevalia dalintis su kitais, jų taip pat negalima laužti pusiau. Todžiušin paminėjimas Huang Ujango mite Mite pasakojama, jog kaidaise didysis dangaus valdovas pamilo požemio valdovę. Pora netrukus susituokė ir po...
Daugiau
Dianmu
Dianmu (kin. 電母, Diànmǔ) yra kinų mitologijos žaibų dievybė. Ji yra laikoma gimdyvių globėja bei kinų griaustinio dievo Leigongo (kin. 雷公, Léigōng) pagalbininke ir žmona. Dianmu vaizdinys, galios ir sąveika su kitomis dangaus dievybėmis Kinų mitologijoje Dianmu yra vaizduojama kaip moteris, pasipuošusi dekoruotais, ryškiaspalviais, mėlynos, žalios, raudonos arba baltos spalvos drabužiais. Savo rankose dievybė paprastai laiko du veidrodžius, kurie leidžia jai sukurti žaibo reiškinius danguje. Veidrodžiai taip pat yra dar vienas In ir Jang (陰阴, Yīnyáng) priešpriešos simbolis: kaip vienas į kitą trinami du akmenys sukelia kibirkštį, taip Dianmu vienas į kitą trinami veidrodžiai sukuria patį žaibo fenomeną. Dianmu ir Leigongas veikia kartu su kitomis, atmosferos reiškinius sukeliančiomis, dangaus dievybėmis, tokiomis kaip debesų valdytojas Jundžongdzi (kin. 雲中子, Yúnzhōngzǐ), vėjo dievas Fengbo (kin. 風伯, Fēngbó) bei lietaus dievas Juši (kin. 雨師, Yǔshī). Dianmu ir Leigongo legenda Legendoje pasakojama, jog Leigongas vieną dieną, patruliuodamas mieste ir saugodamas žmones nuo piktadarių,...
Daugiau
Šin Dong Hjukas
Šin Dong Hjukas (kor. 신동혁, Shin Dong-hyuk) yra garsus, Šiaurės Korėjoje gimęs, žmogaus teisių aktyvistas. Jis yra laikomas vieninteliu žinomu žmogumi pasaulyje, kuriam pavyko sėkmingai pabėgti iš Š. Korėjos griežto rėžimo internuotų asmenų stovyklos (NED at 30 years, 2013). Vakarų pasaulio auditorija sužinojo apie šios asmenybės gyvenimo istoriją iš Bleino Hardeno knygos „Escape from Camp 14: One Man’s Remarkable Odyssey From North Korea to Freedom in the West“, kurioje autorius taip pat analizavo Šin Dong Hjuko psichologinę būseną bei jo patirtus išgyvenimus. Ankstyvasis gyvenimas Šin Dong Hjukas gimė 1982 m. lapkričio 19 dieną, Kečiono (kor. 개촌, Kaechon) griežto rėžimo internuotų asmenų stovykloje, geriau žinomoje kaip stovykla Nr. 14. Jo tėvai buvo kaliniai, kuriems buvo suteikta galimybė susituokti, kaip atlygis už jų gerą darbą, nors nei Šin Dong Hjuko tėvas Šin Gjung Subas (kor. 신경섭, Shin Gyung Sub), nei jo motina Džang Hjė Gjung (kor. 장혜경, Jang Hye-gyung) neturėjo realios galimybės pasirinkti savo gyvenimo...
Daugiau
Sodžiu
Sodžiu (kor. 소주, soju) – tradicinis Pietų Korėjos alkoholinis gėrimas, gaminamas iš ryžių, miežių bei saldžiųjų bulvių. Šis bespalvis, 14-24% alkoholinis gėrimas yra lengvo, gaivaus ir sodraus skonio. P. Korėjoje Sodžiu yra itin populiarus, jis neretai vadinamas šalies nacionaliniu gėrimu (Suh, 2004). Jis yra dažnai naudojamas įvairiems kokteiliams gaminti, iš kurių garsiausias yra somekas (kor. 소맥, somaek). Sodžiu yra išpilstomas į išskirtines žalio stiklo pakuotes, kurias galima išvysti daugelyje P. Korėjos, Kinijos ir Japonijos parduotuvių. Istorija Sodžiu gėrimo kilmės vieta yra siejama su Arabijos pusiasaliu. Jo gyventojai gamino gėrimą, kuris buvo vadinamas araku (arab. Araq, liet. „degtinė“). Į Korėjos pusiasalį, Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos valdymo laikotarpiu (XIII a. pr.), šį gėrimą iš Arabijos atgabeno mongolų užkariautojai. Istorijos šaltiniai teigia, jog Čingischanas parsivežė araką į Mongoliją, o vėliau jo anūkas Chubilajus, pirmasis Juan (kin. 元朝, Yuán Cháo) dinastijos imperatorius, išplatino šį gėrimą Korėjos pusiasalyje (The Korea Foundation, 2013). Tradiciškai, sodžiu gėrimas buvo gaminamas...
Daugiau
