Sansa
Sansa (kor. 산사, 한국의 산지승원, Sansa, Hangug-ui sanjiseung-won) – tai septyni budistų kalnų vienuolynai-šventyklos, esantys Korėjos pusiasalio pietinėse provincijose bei 2018 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (UNESCO World Heritage list, 2018). Šios septynios, į sąrašą įtrauktos, šventyklos yra: Tongdosa (kor. 통도사, Tongdosa), Busoksa (kor. 부석사, Buseoksa), Bongdžongsa (kor. 봉정사, Bongjeongsa), Bobdžusa (kor. 법주사, Beopjusa), Magoksa (kor. 마곡사, Magoksa), Sonamsa (kor. 선암사, Seonam-sa), Dehungsa (kor. 대흥사, Daeheungsa) (Koreansansa.net). Visos šios šventyklos buvo pastatytos tarp VII ir IX a. bei klestėjo Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918-1392 m.) laikotarpiu. Nors šie vienuolynai turi sąsajų su daugeliu skirtingų budistinių atšakų mokymais, tačiau, šias šventyklas sieja bendros, korėjietiškiems vienuolynams būdingos, erdvės bei jų išdėstymas. Šių pastatų erdves sudaro atviras kiemas, vadinamas madangu (kor. 마당, Madang) apsuptas keturių pagrindinių pastatų (Deungdžonas (kor. 대웅전, Daeungjeon, liet. „Budos salė“), paviljonas, paskaitų salė, vadinama bobdangu...
DaugiauIstorinė Makao miesto raida
Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje. Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą. Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą. Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises. Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji...
DaugiauDangaus šventykla
Dangaus šventykla (kin. 天坛, Tiāntán) – tai Kinijos imperatoriškasis religinių pastatų kompleksas, esantis pietrytinėje, centrinio Pekino (kin. 北京, Běijīng) miesto dalyje. Dangaus šventykloje lankydavosi Kinijos Mingų (kin. 明朝, Míng Cháo) ir Čingų (kin. 清朝, Qīng Cháo) dinastijų valdovai, kurie šioje vietoje kasmet melsdavosi Dangui bei taip pat prašydavo gero derliaus savo žmonėms. 1998 metais Dangaus šventykla buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir apibūdinta kaip „architektūros ir kraštovaizdžio dizaino šedevras, kuris paprastai ir grafiškai iliustruoja labai svarbią kosmogoniją vienos iš didžiųjų pasaulio civilizacijų evoliucijos procese …“, o „simbolinis dangaus šventyklos išdėstymas ir dizainas per daugelį amžių padarė didelę įtaką tolimųjų Rytų architektūrai ir planavimui“ (UNESCO, 2020). Istorija Šis religinis kompleksas buvo pastatytas 1406-1420 metų laikotarpiu, valdant Mingų dinastijos imperatoriui Jonglė (kin. 永乐, Yǒnglè), kuris taip pat buvo atsakingas už Uždraustojo miesto (kin. 紫禁城, Zǐjìnchéng) Pekine statybą. XVI a....
DaugiauDžikdži
Džikdži (kor. 직지, Jikji) arba Begun Hvasang Čiorok Burjo Džikdži Šimčie Jojėor (kor. 백운화상초록불조직지심체요절, Baegun hwasang chorok buljo jikji simche yojeol, liet. „Didžiųjų Budistų Šventikų Dzen Mokymų Antologija“) – tai seniausia pasaulyje, iki mūsų dienų išlikusi, Korėjos Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos laikotarpiu (918–1392 m.), kilnojamu metaliniu šriftu atspausdinta knyga. Siekiant susisteminti svarbiausią informaciją apie Dzen budizmą (kor. 선종, Seonjong), budistų dvasinio vadovo Beguno (kor. 백운, Baegun) pastangomis bei budistų vienuolės Mjosok (kor. 묘석, Myoseok) finansinės paramos dėka, XIV a. buvo inicijuotas šios knygos sudarymo procesas. Knygos turinys buvo pabaigtas ruošti 1372 metais, o po Beguno mirties, knyga buvo atspausdinta jo mokinių – Sokčiano (kor. 석찬, Seokchan) ir Dardamo (kor. 달담, Daldam), Korėjoje esančioje Hingdoksa šventykolje (kor. 흥덕사, Heungdeoksa) bei vėliau platinta Čiongdžiu (kor. 청주, Cheong ju) miesto apylinkėse (Kim, 2010). Knyga buvo atspausdinta 1377 metais, 78 metais anksčiau...
DaugiauŠirumas
Širumu (kor. 씨름, Ssireum) vadinamos tradicinės korėjietiškos imtynės. Jų metu du kovotojai bando nuversti vienas kitą ant žemės, naudojant laisvojo stiliaus imtynių metodus. Taip pat, kovos metu imtynininkai privalo vienas kitą laikyti už specialaus imtynių diržo, vadinamo satpu (kor. 샅바, Satpa), kuris yra tradiciškai aprišamas aplink asmens juosmenį ir klubus. Imtynių metu smūgiai rankomis, spyriai kojomis bei kūno sąnariams skausmą sukeliantys veiksmai yra draudžiami. Imtynių ringas, satpas, pergalės sąlygos Širumo imtynės vyksta šiek tiek nuo arenos grindų plokštumos pakilusiame, apskritimo formos ringe, kurio paviršius yra padengtas apytiksliai 20 centimetrų storio smėlio sluoksniu. Ši specifinė imtynių ringo forma yra nulemta žmonių noro geriau matyti imtynių ringe vykstantį veiksmą. Širumo imtynininkai arenoje kovoja basi ir pusnuogiai (išimtis daroma moterims). Jų kūnus dengia tik specialūs imtynių šortai aplink kuriuos ir yra aprišamas satpo diržas. Satpo diržas yra pagamintas iš tvirtos medvilnės ir yra apytiksliai dviejų...
Daugiau