Jukičis Fukudzava
Jukičis Fukudzava (jap. 諭吉福澤, Yukichi Fukuzawa) (1835 m. sausio 10 d. – 1901 m. vasario 3 d.) – autorius, rašytojas, mokytojas, vertėjas, žurnalistas, Keijo universiteto (jap. 慶應, Keio) įkūrėjas. Jis buvo vienas iš didžiausią įtaką dariusių žmonių Meidži restauracijos (jap. 明治維新, Meiji ishin) periode 1868 m. po to, kai buvo nuverstas Tokugavos šiogūnatas (jap. 徳川幕府, Tokugawa bakufu). Tuo laikotarpiu Fukudzava tapo judėjimo lyderiu siekiančiu pristatyti ir įvesti vakarietiškas idėjas Japonijoje, nes manė, kad šios vakarietiškos idėjos yra būtinos Japonijai, kad ji galėtų tobulėti ir tapti moderni valstybė (Nirala, Pletcher, Sinha, Tikkaken, 2007). Ankstyvasis gyvenimas Fukudzava Jukičis gimė 1835 m., Kiūšiū (jap. 九州, Kyushu) salos šiaurėje. Jis buvo jaunesnysis sūnus nuskurdusio samurajaus (jap. 武士, bushi; 侍, samurai) šeimoje. Jaunystėje Fukudzava įgijo konfucionizmo idėjomis pagrįstą išsilavinimą Nakane (jap. 中野市, Nakano-shi), bet kadangi ten nebuvo daug galimybių tobulėti, Fukudzava 1854 m. nukeliavo į Nagasaki (jap. 長崎市,...
DaugiauOmu Šinrikio
Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija. Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken). Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios. 2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus. Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d. Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu...
DaugiauJasuke
Jasuke (jap. 弥助, Yasuke) kaip manoma buvo iš dabartinio Mozambiko kilęs juodaodis vyras, kuris Tekančios Saulės šalies Sengoku (jap. 戦国時代, Sengoku jidai) (1467–1615 m.) arba Kariaujančių valstybių laikotarpiu, kaip vasalas arba kašin (jap. 家臣, Kashin), tarnavo žymiajam Japonijos daimio (jap. 大名, Daimyō), vardu Oda Nobunaga (jap. 織田信長, Oda Nobunaga)(1534–1582 m.). Jasuke į Japoniją atvyko 1579 m. būdamas italų jėzuito misionieriaus Alessandro Valignano (kin 范禮安, Fàn Lǐ’ān) (1539–1606 m.), kuris buvo paskirtas prižiūrėti misionierių darbus Indijos regione, tarnu. Istorikai mano, kad Jasuke buvo vienas iš pirmųjų juodaodžių, kuris su portugalais atvyko į Tekančią Saulės šalį Nanban prekybos (jap. 南蛮貿易, Nanban bōeki) (1543–1614 m.) laikotarpiu. Teigiama, kad Jasuke buvo pirmuoju afrikiečiu, kurį savo gyvenime pamatė Oda Nobunaga. Jis taip pat dalyvavo 1582 m. Honno-dži incidente (jap. 本能寺の変, Honnō-ji no Hen), kurio metu Akeči Micuhide (jap. 明智光秀, Akechi Mitsuhide) (1528–1582 m.) privertė...
DaugiauHitobašira
Hitobašira (jap. 人柱, Hitobashira) terminas, kuris Kinijoje dar yra žinomas kaip Da šeng džiuang (kin. 打生樁, Dǎ shēng zhuāng) apibūdina kultūrinę žmonių aukojimo praktiką egzistavusią Rytų ir Pietryčių Azijos regione. Šio aukojimo ritualo atlikimo metu gyvi žmonės būdavo priešlaikiniu būdu palaidojami tose vietose, kuriose turėdavo iškilti ypatingos svarbos architektūrinės konstrukcijos. To meto žmonės tikėjo, kad palaidoto žmogaus siela sustiprina pastatą, apsaugo jį nuo nelaimių. Hitobašira praktika taip pat buvo paplitusi Tekančios Saulės šalyje: čia gyvi žmonės neretai buvo palaidojami po arba įrėminami į stambias architektūrines konstrukcijas, tokias kaip užtvankos, tiltai ir pilys. Šis ritualas atliko maldos dievams funkciją: ja buvo siekiama apsaugoti stambias architektūrines konstrukcijas nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, tokių kaip potvyniai, žemės drebėjimai ar priešų atakos. Hitobašira terminas taip pat gali apibūdinti darbininkus, kurie dirbdami nežmoniškomis sąlygomis, buvo palaidoti gyvi (Meyer, n.d). Termino reikšmė Hitobašira terminas...
DaugiauIstorinė Makao miesto raida
Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje. Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą. Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą. Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises. Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji...
Daugiau