Japoniški tankai
Tankas – šarvuota vikšrinė kovos mašina, ginkluota pabūklu, kulkosvaidžiais, skirta naikinti taikinius ir vykdyti taktines užduotis taikos ir karo metu, pasižyminti didele ugnies galia, stipriais šarvais, manevringumu, įvairių nuotolių, kliūčių ir užtvarų įveikimu. Kategorijos Antrojo pasaulinio karo metu, tankai turėjo 3 kategorijas: Lengvieji tankai – greiti ir manevringi tankai, skirti žvalgybinėms misijoms bei pėstininkų paramai. Lengvieji tankai turėjo labai plonus šarvus ir silpną pabūklą. Vidutiniai – turi lengvųjų ir sunkiųjų tankų ypatybes: mažiau manevringi, tvirtesni šarvai nei lengvųjų, ir galingas pabūklas. Šio tipo tankai šiandieną žinomi kaip Pagrindiniai. Sunkieji – Turi ypatingai kietus šarvus ir labai galingą pabūklą, tačiau lėti. Sunkieji tankai buvo naudojami kaip pėstininkų parama arba kovai su kitais tankais. Pagrindiniai – Šiuolaikiniai tankai atsiradę pokario metu, kurie pilnai pakeitė vidutinius ir sunkiuosius tankus. Manevringi, su kietais šarvais ir galingais pabūklais. Naudojami žvalgyboje, pėstininkų paramoje ar kovai...
Daugiau
Jošiko Kavašima
Gimusi kaip Aisin Dziue Luo Sianju (愛新覺羅氏楊憲益 Aisin Gioro Xianyu), geriausiai žinoma Jošiko Kavašima (川島芳子 Kawashima Yoshiko), „Rytų brangenybės“ (東鎮 Dongzhen Eastern Jewel), arba Džin Bihui (金璧輝 Jin Bihui) vardu. Jošiko buvo keturioliktoji Mandžiūrijos princo Su dukra, Mandžiūrijos princesė, vėliau tapusi šnipe dirbančia Japonijai. Jošiko gimė 1907 metais gegužės 24 dieną Pekine. Jos tėvas Šanči (善耆 Shanqi) buvo Čingų (清朝 Qing) dinastijos princas, o jos mama buvo viena iš jo sugulovių. Vaikystė 1914 metais, kai Jošiko buvo aštuoneri metai, jos tėvas atidavė ją savo geram šeimos draugui Nanivai Kavašimai (川島浪速 Kawashima Naniwa), kuris buvo Japonijos šnipas, dirbęs Mandžiūrijoje. 1919 metais Naniva įsidukrino Rytų Brangenybę ir suteikė jai japonišką vardą Jošiko. Augdama Japonijoje, Macumoto mieste, Jošiko mokėsi japonų kalbos. 1922 metais mirė jos tėvas, o jos motina sekdama mandžiūrų tradicijas nusižudė. Po tėvų mirties Jošiko buvo išsiųsta į Tokiją, kur mokėsi kendo (剣道 kendō), dziudo (柔道 jūdō), fechtavimo...
Daugiau
Katana
Katana (刀 katana, japoniškas vienašmenis lenktas kardas) yra vienas iš japoniškų kardų tipų. Japoniški kardai pradėjo formuotis X-XI a., kai Japonija atsiskyrė nuo Kinijos ir karių klasė užėmė valdančiąją padėtį. Kardai, priklausomai nuo ilgio, nešiojimo būdo ir makščių tipo buvo skirstomi į katana, tači (太刀 tachi), učigatana (打刀 uchigatana), vakidzaši (脇差し wakizashi pažodžiui reiškiantis „kardą, ištraukiamą šonu“) ir tanto (短刀 tanto, pažodžiui reiškiantis ,,trumpi ašmenys“) (Japonija 2011). Kilmė Labiausiai naudojamas samurajų kardas buvo katana. Nuo kitų kardų katana skiriasi savo išvaizda: lenktas, plonas, vienašmenis kardas su pakankamai ilga rankena, kurią galima suimti abejomis rankomis. Katana buvo naudojama feodalinės Japonijos laikais, jis buvo garsus aštrumo, lengvumo ir kirtimo galimybėmis. Katanos valdymas rėmėsi ne jėga kaip daugelis vakarietiškų kardų, bet greičiu ir tikslumu. Taip pat jis buvo vienas iš nedaugelio kardų, kuris leido atremti priešininko ataką ir kartu pulti. Katanos lenkta forma leidžia kariui vienu judesiu...
Daugiau
Šinsengumi
Šinsengumi (新撰組 arba 新選組, Shinsengumi, liet. naujosios pajėgos) tai nedidelė grupuotė elitinių karių, įkurta ir įgaliota Tokugavos šiogūnato (徳川幕府 Tokugawa bakufu, paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Pirminė šinsengumi pareiga buvo apsaugoti šiogūną, nuslopinti bei užkirsti kelią imperealistiniams sukilimams, taip pat apsaugoti Japonijos gyventojus. Tad neretai šinsengumi vadinami Edo laiktoarpio (1603-1868) pabaigos policija. Rošigumi Šinsengumi pradžia galima laikyti 1863 metais Tokugavos šiogūnato suformuotas Rošigumi (浪士組 Rōshigumi) pajėgas. Jos buvo sudarytos iš roninų (浪人 ronin, liet. samurajus, neturintis šeimininko), jog apsaugotų tuometinį šiogūną Iemoči Tokugavą (家茂徳川 Iemochi Tokugawa) jo vizito į Kiotą metu. Terminas „roši“ buvo sukurtas ir duotas šios pajėgos roninams, siekiant pagerinti rošigumi įvaizdį ir įprasminti jų svarbią užduotį (Hillsborough 2013, p. 12-13). Nepaisant to, jog šios pajėgos buvo įkurtos Tokugavos šiogūnato, tuometinis Rošigumi vadovas Kijokava Hačirō (清河八郎 Kiyokawa Hachirou) buvo imperatoriaus šalininkas ir nuo pat pradžių rinko roninus,...
Daugiau
Meidži restauracija
Meidži restauracija (明治維新 Meiji Ishin) – 1868 m. sausio 3 d. coup d’etat (liet. valstybės perversmas) (Kodansha 1993). Įvykių virtinė, grąžinusi Japonijai imperinį valdymą. Jėgos, vedamos pietų Sacumos (薩摩 Satsuma) ir Čiošiū (長州 Chōshū) domenų (藩 han, toks teritorijos vienetas), „areštavo“ imperatoriškuosius rūmus Kiote bei paskelbė politinės jėgos grąžinimą imperatoriui Meidži (明治天皇 Meiji tennō). Restauracijos laikotarpis pasižymėjo politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis permainomis. Rytų Azijos šalis pavirto į greitai besivystančią, vieningą valstybę. Meidži restauracijos pavadinimas – pagal to meto imperatoriaus valdymo laikotarpį. Istorija Tenpo era (天保年号 Tenpō nengō) (1830-1844 m.) parodė pirmus aiškius vidaus bei užsienio krizių ženklus, kurie lėmė Tokugavos šiogunato (徳川幕府 Tokugawa bakufu) žlugimą ir Meidži valstybės gimimą. Šie metai buvo pažymėti ekonomikos nuosmūkiu, gilėjančiomis šiogunų (将軍 Shōgun, liet. karvedys) bei domenų fiskalinėmis problemomis. Prasidėjęs badas kurstė valstiečių sukilimus. Paskatintas tokių ekonominių ir socialinių problemų, šiogunatas ėmėsi Tenpo reformų (天保の改革...
Daugiau
