Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Nušu raštas

Parašė Eglė Pukelytė - 2024-12-11 - Kinija ir Taivanas

Nušu raštas Nušu atsiradimas Kinijoje valstietėms moterims išsilavinimas įprastai buvo neprieinamas, jos nemokėjo oficialių kinų rašmenų, tad norėdamos užrašyti savo mintis ir jomis pasidalyti su kitomis moterimis, jos sukūrė savo raštą – nušu (kin. 女書 nüshu), kuris išvertus ir reiškia „moterų raštas“. Šis raštas atsirado Dziangjonge (kin. 江永 Jiangyong), Hunano provincijoje, Kinijos pietuose. Dziangjongo moterys naudojo nušu laiškams draugėms, vestuvių linkėjimams, garbinimo tekstams, biografinėms raudoms, liaudies pasakoms ir kitiems tekstams rašomiems eilėraščio pavidalu. Šis raštas moterims buvo labai svarbus, nes padėjo užmegzti ir palaikyti tarpusavio ryšius, kurie buvo itin svarbūs norint išlikti stiprioms ir nepalūžti vyrų dominuojamoje visuomenėje (Liu, 2015), bet taip pat nušu raštas užtikrino ir konfucianistinių doktrinų įtvirtinimą žemesnės klasės moterų tarpe (Yan, 2023). Nušu tekstuose moterys atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus, tad teksto autorėms mirus, dažnai kartu su jomis buvo palaidojami ar sudeginami ir jų nušu...

Daugiau

Džou Enlajus

Parašė Laurynas Pielikis - 2024-11-21 - Kinija ir Taivanas

Džou Enlajus (kin. 周恩来 Zhōu Ēnlái) (1898-1976) – per savo gyvenimo laikotarpį užėmė šias pareigas: Kinijos Liaudies Respublikos ministras pirmininkas nuo 1949 m. iki pat savo mirties 1976 m., taip pat ir pirmasis užsienio reikalų ministras 1949 – 1958 m. Džou Enlajus savo pareigas atliko kartu su to meto šalies vadovu Mao Dzedongu (kin. 毛澤東 Máo Zédōng). Jaunystė Džou Enlajus gimė Huaiane (kin. 淮安 Huái’ān), Dziangsu (kin. 江苏 Jiāngsū) mieste aristokratiškoje šeimoje. Augdamas pas tetą, jis išmoko skaityti ir rašyti, vėliau pradėjo domėtis Kinijos literatūra ir opera. Iki dvylikos metų jį supo mokslo pasaulis, tačiau berniukui sulaukus devynerių, mirė jo mama, o po metų ir teta. Kadangi jo tėvas gyveno atskirai Hubejaus (kin. 湖北 Húběi) mieste, Džou su savo dvejais jaunesniais broliais  išsikėlė gyventi pas tėvo jaunesnįjį brolį į Huaiano miestą, tačiau ten pagyveno tik dvejus metus. Kuomet jam...

Daugiau

Kinijos Valentino diena

Parašė Austė Žvaliauskaitė - 2024-11-18 - Kinija ir Taivanas

Kinijos Valentino diena (kin. 七夕节 Qī xī jié  arba kin. 七巧 qī qiǎo, liet. „Septynių festivalių vakaras“) švenčiama 7-ojo Kinijos mėnulio kalendoriaus mėnesio 7 dieną. Ši unikali meilės šventė yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir remiasi romantiška Žinu (kin. 织女 Zhīnǚ)  ir Niulango (kin. 牛郎 Niú láng) legenda. Anksčiausiai žinoma nuoroda į šį garsųjį mitą yra žinoma viename poezijos klasikos eilėraštyje, parašytame prieš daugiau nei 2600 metų. Septynių festivalių vakaras įkvėpė Tanabatos (jap. 七夕 Tanabata) šventę Japonijoje ir Čilsoko (kor. 칠석 Chilseok) šventę Korėjoje. Nors tai nėra valstybinė kinų šventė, tačiau Kinijos Valentino diena buvo švenčiama nuo Hanių (ang. Han) dinastijos (206 m. pr. Kr. -221 m.) ​(L. Rev 1989)​. Festivalis vadinamas įvairiai: Septynių festivalių vakaru, kinų Valentino diena arba Šarkų festivaliu. Legenda Folklorinė meilės istorija tarp Žinu, audėjos, kuri simbolizuoja žvaigždę Vegą, ir Niulango, piemens, kuris simbolizuoja žvaigždę...

Daugiau

Mirusiųjų santuoka Kinijoje

Parašė Iveta Šližytė - 2023-01-21 - Kinija ir Taivanas

Vaiduoklių santuoka (kin: 冥婚; pinyin: mínghūn) – kiniška laidojimo tradicija, kuri manoma, kad atsirado Čingų dinastijoje 1644–1912 m. Ši tradicija vadinama – mirusiųjų santuoka, kuomet vienas arba abu asmenys savo vestuvių dieną yra mirę. Jungtuvių ceremonijos siekis yra nuraminti mirusiojo vaiduoklį, jog jis galėtų atrasti ramybę ir neklaidžiotų gyvųjų pasaulyje. Tokio tipo sąjunga padėdavo nelaužyti Kinijos tradicijų, padedant nenutrūkti šeimos linijai. Tokio tipo sąjunga tarp mirusiojo ir gyvo žmogaus ar tarp dviejų mirusiųjų, dažniausiai būdavo sudaryta mirusiojo šeimos pastangomis, o pačios vestuvės turėjo labai didelę svarbą ne tik velionio šeimos nariams, bet ir pačiai nuotakai. To meto Kinijos gyventojai tikėjo legenda, jog jeigu jaunas ir netekėjęs žmogus miršta, jam vis vien reikės nukeliauti į mirusiųjų pasaulį su sutuoktiniu. Jeigu ši tradicija nebus įgyvendinta ir neįvyks vestuvės, tuomet mirusiojo vaiduoklis persekios gyvus šeimos narius ir vaidensis šeimos namuose, taip pat...

Daugiau

Didysis Ju

Parašė Orinta Janulionytė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200–2100 m. pr. m. e.), dar kitaip vadinamas Da Ju, yra senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070–1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, dėl nuopelnų buvo vadinamas legendiniu valdovu. Net kritiškasis Konfucijus jį pripažino ir laikė sektinu valdovo pavyzdžiu. Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyveno anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ) – seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta. Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e. – 220 m.). Dauguma žinomų faktų apie imperatorių buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Hanų...

Daugiau

Fudzanglongas

Parašė Agnė Jakštaitė - 2021-12-08 - Kinija ir Taivanas

Fudzanglongas (kin. 伏藏龙 fuzanglong), dar vadinamas paslėptų lobių drakonu, požemio karalystės brangiųjų metalų, brangakmenių bei turtų sergėtojas kinų mitologijoje (McElroy 2020). Ypatybės Gyvena požemiuose, dažniausiai urvuose. Tikima, kad saugo įvairius paslėptus turtus: brangakmenius, aukso luitus bei žmogaus sukurtus meno kūrinius (China Culture 2014). Fudzanglongas dažnai vaizduojamas ryškios tamsiai raudonos spalvos, tvirtai įsikibęs į savo stebuklingąjį perlą. Taip pat šis drakonas siejamas ir su ugnikalnių išsiveržimais. Pasakojama, jog kartais pažadintas iš miego jis staigiai iškyla iš požemių, taip suformuodamas ugnikalnius. Ugnikalniui netikėtai išsiveržus, tikima, jog Fudzanglongas perduoda žinią dangui. Mitas Kinų mitologijoje išskiriamos keturios pagrindinės drakonų rūšys: dangaus drakonas Tianlongas, žemiškasis drakonas Dilongas, dvasių drakonas Šenlongas ir požemių drakonas Fulongas (Giddens 2005). Tikėtina, jog Fudzanglongas priskiriamas pastarajai grupei drakonų. Viename iš Kinijos mitų apie drakonus pasakojama, jog vienuose iš 28 Dangaus drakono Tianlongo pastatytų rūmų gyveno du broliai: Fudzanglongas ir...

Daugiau

9 drakono sūnūs

Parašė Ema Kazlauskaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Devyni drakono sūnūs (kin. 龙生九子, Lóng shēng jiǔ zǐ) yra kinų drakonai, kurie yra karaliaus drakono sūnūs. Egzistuoja daugybė jų apibūdinimų ir skirtinguose šaltiniuose nurodomi skirtingi jų vardai, tačiau visuose versijose nurodoma, kad jie yra devyni. Kiekvienas iš šių drakonų yra ypatingas ir turi unikalių savybių. Pasak legendos, kiekvienas iš drakono sūnų turėjo bent vieną tėvo – karaliaus drakono talentą (Bates 2007, 54 p.). Knygos „All About Chinese Dragons“ autorius R. Bates teigia: „Nuo seniausių laikų kinai drakoną laikė nemirtingu ir visur esančiu. Drakonas yra Kinijos simbolis ir buvo daugelį amžių. Jis buvo monarchijos ir aukščiausios valdžios simbolis, tačiau visada priklausė ir žmonėms. Drakonas Kinijos žmonėms yra daugiau nei mitas – tai tikėjimas“ (Bates 2007, 8 p.). Drakonas karalius – viena iš svarbiausių Kinijos mitologinių būtybių, tad ir jo sūnūs Kinijos mitologijai turėjo didelę reikšmę. Devynių drakonų kilmė neretai siejama su...

Daugiau

Naraka

Parašė Austė Kružikaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Naraka (kin. 地獄, Dìyù) – budizmo mitologijoje, taip pat ir kinų mitologijoje, ši sąvoka reiškia pragarą. Mintis, jog egzistuoja kažkoks pragaras, yra labai sena ir nusistovėjusi. Kinų patarlė sako: „tuščias, aiškus kelias – į dangų, sausakimšas ir tamsus kelias – į pragarą“. Daugelis linkę ,,pragaro“ sąvoką sieti su krikščionybe, tačiau, ši pomirtinio gyvenimo vieta, kurioje žmogus baudžiamas už savo netinkamą elgesį, vyrauja daugelyje pasaulio mitologijų, legendų ir religijų. Dažniausiai pragaras apibūdinamas kaip kančių ir bausmės vieta, tačiau kartais pragaras laikomas tiesiog mirusiųjų buveine. Tikima, kad būtybės esančios ar ten patekusios dėl savo karmos. Karma visiems sugrįžta su laiku it koks bumerangas. Patekusieji į pragarą, ten gyvena ribotą laiko tarpą, kol karma pasiekia savo rezultatą. Tuomet jis ar ji vėl atgimsta viename iš aukštesnių pasaulių. Dėl tokių baisių pasekmių, žmonės stengiasi daryti tik gerus darbus, praktikuoja budizmą, taip norėdami išvengti...

Daugiau

Senutė Meng

Parašė Laura Buožiūtė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Senutė Meng (kin. 孟婆, Mèng Pó) – tai užmaršties deivė kinų mitologijoje, patiekianti ypatingą sriubą ant Užmaršties tilto (kin. 奈何桥, Nàihé qiáo). Ši sriuba skirta ištrinti žmogaus atmintį, kad šis galėtų persikūnyti į kitą gyvenimą be jokios ankstesnio gyvenimo naštos. Ji gyvena Kinijos Mirusiųjų karalystėje (kin. 地狱, Diyu), 10-ajame teisme. 10 – asis teismas Pasak budizmo, žmonių dvasios, patekusios į Mirusiųjų karalystę, yra kankinamos šios vietos valdovo karaliaus Jamo (kin. 阎罗王, Yánluó-wáng) (plačiau, čia). Jis, kankindamas, veda dvasias pro teismus, nuo pirmo iki dešimto. 10-ajame jas pasitinka Senutė Meng. 10-asis teismas yra atsakingas už sielų paruošimą atgimimui (Roberts, 2004). Legendos Pasak vienos budistinės legendos, Senutė Meng gimė senų senovėje. Kuomet ji buvo gyva, jos didžiausias troškimas buvo mokyti žmones gėrio. Po kurio laiko, Meng išvyko į kalnus mokytis. Kadangi dar nebuvo galutinės pasaulio tvarkos, būdavo žmonių, kurie prisimindavo savo praeitį, kad...

Daugiau

Dzingvei

Parašė Vaida Padimanskaitė - 2021-12-07 - Kinija ir Taivanas

Dzingvei ( kin. 精衛, Jīngwèi) – mitinė paukštė, atsiradusi iš imperatoriaus  Jandi (Šennongo) (kin. 炎帝, Yán Dì) dukters vardu Niuva (kin.女娃, Nǚwá), (nemaišyti su deive motina Niuva (kin. 女媧, Nǚwā)). Ji nenumaldomai stengiasi pripildyti jūrą akmenukais (Yang ir Deming 2008). Legenda Viena iš legendų apie Dzingvei sako, jog 3090 mylių į pietryčius, po to į šiaurės rytus stovi „Išskrendančių balandžių“ kalnas. Šio kalno aukštumose auga daug šilkmedžių. Ten gyvena paukštė, kuri savo forma primena varną su raštuota galva, baltu snapu ir raudonomis pėdomis. Ji vadinama Dzingvei. Dzingvei yra jaunesnioji ugnies imperatoriaus dukra, vardu Niuva. Ji plaukiojo Rytų jūroje, tačiau nebegalėjo grįžti į krantą ir nuskendo. Tada ji pavirto į paukštę „Dvasios sargybinį“ ir nepailsdama neša šakeles ir akmenis iš Vakarų kalnų, kad užpildytų Rytų jūrą, kuri atėmė jos gyvybę (Strassberg 2002). Ši istorija – viena iš santykinai nedaugelio senovės kinų mitologijoje, kur aprašomos deivės....

Daugiau