Keturi dangiškieji karaliai
Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros. Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną. Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama...
DaugiauTaotie
Taotie (kin. 饕餮) – būtybė, sutinkama kinų mitologijoje. Tai yra zoomorfinė figūra, dažniausiai vaizduojama gyvūno pavidalu. Taotie gali būti vadinama pabaisa, kuri yra sudaryta iš įvairių gamtoje egzistuojančių gyvūnų formų. Taip pat, šiuo pavadinimu gali būti apibūdinamas fizinio kūno neturintis vienagalvis monstras. Nors Taotie apibūdinimas yra nevienareikšmis, tačiau abejais atvejais Taotie simbolika išlieka nepakitusi. Taotie – tai godumo, besaikiškumo bei savanaudiškumo simbolis. Taotie atvaizdai dažniausiai randami ant įvairių Šangų (kin. 商, Shang) (XVII – XI a. pr. Kr.) bei Džou (kin. 周, Zhou. XI a. – 221 m. pr. Kr.) dinastijų laikotarpio dirbinių. Manoma, kad būtybės kilmė yra susijusi su ritualinėmis aukojimo dievams praktikomis. Taotie vardo kilmė Pažodinis Taotie žodžio vertimas iš kinų kalbos reiškia „maisto valgymas“ (Dolan, 2010). Ši mitinė būtybė buvo paminėta „Antikvarinių vertybių vertinimo knygoje“ (kin. 宣和博古圖, Xuanhe Bogu Tu) ankstyvojoje kinų literatūroje, Songų dinastijos laikotarpiu (kin. 宋 Song) (960 – 1279 m.). Vis dėlto, pirmasis Taotie...
DaugiauJab-jum
Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“. Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos vaizdinių, atkeliavusių iš Indijos ir išpopuliarėjusių įvairiose meno srityse. Vadžrajanos budizme Adibuda yra laikomas aukščiausia būtybe. Pasikeitęs į savo žmogiškąjį pavidalą, jis yra vadinamas Vadžadhara. Yra išskiriamos dvi pagrindinės Vadžadharos formos: paprastoji ir Jab-jum. Paprastojoje formoje ši būtybė vaizduojama sėdinti įmantrių ornamentų...
DaugiauJuodasis ir Baltasis Učangai
Juodasis ir Baltasis Učangai (kin. 黑白无常, Hei Bai Wuchang) – tai kinų mitologijos požemio pasaulio dievai, atsakingi už klajojančių dvasių priežiūrą bei jų paskutinį teismą. Teismo metu dvasios yra apdovanojamos arba nubaudžiamos už savo gyvenimo metu nuveiktus darbus. Nubaustos dvasios yra perduodamos pomirtinio pasaulio sargams, kurie yra dažnai vaizduojami kaip arklio ar jaučio galvą bei žmogišką pavidalą turinčios būtybės. Učangai yra tiesiogiai pavaldūs požemių pasaulio valdovui Janluo. Kilmės legenda Tikrieji Juodojo ir Baltojo Učangų vardai – Sie Bianas (kin. 謝必安, Xie Bi’an) ir Fan Udziu (kin. 范無救, Fan Wujiu). Jie buvo geri draugai, kurie kartu dirbo policijos pareigūnais Jamene (kin. 衙门, Yamen). Anot legendos, policijos būrio vadas įsakė jiems pergabenti vieną nusikaltėlį į kitą miestą. Tačiau kelionės metu nusikaltėliui pavyko ištrūkti ir pasislėpti nuo Sie ir Fan. Nenorėdami nuvilti policijos būrio vado bei prarasti kaimo gyventojų pasitikėjimo Sie ir Fan nusprendė išsiskirti ir pabandyti surasti...
DaugiauKoi karpis
Koi karpis (kin. 鲤鱼, Lǐyú, jap. 鲤, Koi) ir jo simbolizmas užima svarbią vietą tiek kinų, tiek japonų mitologijoje. Ši žuvis yra laikoma stiprybės bei atkaklumo simboliu, kuri kaip manoma, padeda žmonėms pritraukti sėkmę ir laimę. Nors Koi karpiai yra dažnai siejami su Tekančios Saulės šalimi, tačiau jų originalia kilmės vieta yra laikoma Kinija. Koi pavadinimas karpiams buvo suteiktas apytiksliai 500 m. pr. Kr., tačiau pati žuvis egzistuoja dar ilgesnį laiką. Kai kurioms koi karpių fosilijoms yra daugiau nei 20 milijonų metų. Karpių veisimo bei sklaidos procesų metu įvyko natūralios genetinės mutacijos, kurios koi karpiams suteikė jų pagrindinį skiriamąjį bruožą – ryškiaspalviškumą. XIX. a. pr. Tekančios Saulės šalies žuvų ūkininkai ėmė koi karpius auginti dėl jų estetinės vertės. Vėliau koi karpių simbolika ir reikšmė tapo žinoma visame pasaulyje. Karpio simbolizmas ir reikšmė Karpis Kinijoje ir Japonijoje yra vertinamas dėl savo...
DaugiauKuisingas
Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng) – tai kinų mitologijos egzaminų dievas, kultūros ir literatūros dievo Venčango (kin. 文昌王, Wénchāng Wáng) kompanionas ir padėjėjas. Šis kinų dievas dar yra vadinamas Didžiuoju meistru Kui (kin. 大魁夫子, Dà kuí fūzǐ) arba Didžiuoju žvaigždžių princu Kui (kin. 大魁星君, Dà kuíxīng jūn). Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „svarbiausioji/vyriausioji žvaigdė“. Jo vardas nuo seno siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Kuisingo vaizdinys bei simbolizmas Kuisingas yra dažnai vaizduojamas stovintis ir balansuojantis ant žuvies ar jūros vėžlio, kiniško simbolio ao (kin. (鰲, Áo) galvos su aukštyn pakelta kairiąja koja. Senovės kinai tikėjo, kad visa žemė laikosi ant šio didžiulio jūros vėžlio kiauto. Tangų (kin. 唐朝, Táng cháo) ir Songų (kin. 宋朝, Sòng cháo) dinastijų valdymo laikotarpiu Kinijos imperatoriai savo rūmuose turėjo akmeninius laiptus, kuriuose buvo išraižytas šio vėžlio atvaizdas. Geriausiai imperatoriškuosius egzaminus išlaikiusiųjų sąrašas būdavo tradiciškai pakabinamas prieš ao laiptus, o pirmąją vietą egzaminų metu pelniusiam žmogui būdavo suteikiama galimybė atsistoti...
DaugiauPengas
Pengas (鹏 péng) – kitaip žinomas kaip Kunpengas (鲲鹏 kūnpéng) arba Auksasparnis Didysis Pengas (金翅大鹏 jīnchì dàpéng) – kinų mitinė būtybė, kuri transformuojasi iš kitos kinų mitinės būtybės, gigantiškos žuvies Kuno (鲲 kūn). Lyginamojoje mitologijoje Pengas yra dažnai siejamas su Artimųjų Rytų mitine būtybe Rochu (arab.الرُخّ rukk) arba budizmo, hinduizmo ir džainizmo mitine būtybe Garuda. Kunas dažnai sulyginamas su Leviatanu. Mitas Daoistinėje klasikinėje knygoje „Džuangdzi“ (莊子 zhuāngzi) Pengo ir Kuno mitas yra seniausias įrašas kinų literatūroje. Jis vadinasi „Lengvas ir laisvas klajojimas“ (逍遙游 xiāoyáo yóu): „Šiaurės tamsybėse gyvena žuvis, kurios vardas yra Kunas. Kunas yra toks didelis, kad aš nežinau kiek tūkstančių li jis gali aprėpti. Kai jis pakeičia savo būvį – tampa paukščiu vardu Pengas. Aš nežinau kiek tūkstančių li sudaro Pengo nugaros ilgį, bet kai jis pakyla ir nuskrenda, jo sparnai atrodo kaip debesys, kuriuos gali matyti per visą dangų. Kai jūros...
DaugiauČijou
Senovės Kinijoje Čijou (kin. 蚩尤, Chiyou) buvo Dziuli (kin. 九黎 Jiu Li) genties vadas. Jis geriau žinomas kaip tironas, kuris kovojo prieš Geltonąjį imperatorių. Jo kilmė yra prieštaringa ir nevienareikšmiška. Šiais laikas Čijou yra garbinamas kaip karo dievas ir yra laikomas vienu iš trijų legendinių Kinijos įkūrėjų. Čijou vaizdinys Songų dinastijos laikotarpio istorijos knygoje Luši (kin. 路史, Lushi) yra teigiama, jog Čijou buvo imperatoriaus Jandi (kin. 炎帝, Yandi) palikuonis, kurio pavardė buvo Dziang (kin. 姜, Jiang). Pasak legendos, „Čijou galva buvusi bronzinė, o kakta – metalinė. Taip pat, jis turėjęs ne tik keturias akis, bet ir šešias rankas. Kiekvienoje rankoje jis laikydavęs po neapsakomai aštrų ginklą“ (Nasi 2015). Kai kuriuose mitologiniuose šaltiniuose yra minima, jog Čijou buvęs neįtikėtinai aršus, jis turėjęs buliaus galvą su ragais, o jo kūnas buvęs panašus į žmogaus. Vieni šaltiniai teigia, jog Čijou turėjo 81 brolį, kiti sako, kad...
DaugiauHulidzing
Hulidzing (kin. 狐狸精, huli jing) arba Dziuveihu (kin. 九尾狐, jiuweihu) vardais kinų mitologijoje yra vadinama devynias uodegas turinti lapė. Šios būtybės vaizdinys yra nevienareikšmis: kartais ji pristatoma iš gerosios pusės, kartais – iš blogosios (Kang, 2006). Devynuodegės lapės vaizdinys taip pat yra aptinkamas ir kinų folklore, literatūroje. Apie šią būtybę taip pat yra užsimenama ne tik japonų mituose, kuriuose ji geriau žinoma kicune (jap. 狐, kitsune) vardu, bet ir korėjiečių mituose, kuriuose ji vadinama gumiho (kor. 구미호, gumiho). Nors šios būtybės išorinė išvaizda visų trijų kultūrų mitologijoje yra vienoda, tačiau jos kilmės istorija, savybės ir galios – skiriasi. Hanių dinastijos laikotarpiu žmonės tikėjo metamorfozės reiškinio (stebuklingas žmonių pavirtimas gyvūnais, vienų gyvūnų pavirtimas kitais ir pan.) bei magiškųjų galių egzistencija. Manyta, jog lapė geba keisti savo pavidalą, turi unikalių ir ypatingų galių. (Strassberg, 2002). Hulidzing, kuri yra dažnai sutinkama kinų legendose, mituose ir pasakojimuose, geba transformuotis ne...
DaugiauDžuansiu
Džuansiu (kin. 颛顼 Zhuānxū), dar vadinamas Gao Jangu (高陽 Gaoyang, liet. „Aukščiausioji šviesa“) – yra mitologinis imperatorius gyvenęs senovės Kinijoje, Hanių dinastijoje. Šeima Pasak Sima Čiano (司馬遷 Sima Qian), istoriko, tyrinėjusio ankstyvąją Hanių dinastiją, Džuansiu buvo imperatorės Leizu (嫘祖Lei Zu) ir Geltonojo Imperatoriaus anūkas. Jo motinos vardas buvo Čangsu, o tėvo vardas Čangdži. Manoma, kad jis turėjo 8 vaikus, kurie visi buvo berniukai. Džuansiu valdymas Mirus Geltonajam imperatoriui, valdymą į savo rankas perėmė Džuansiu dėdė Šaohao (少昊 Shaohao). Tačiau kaip pateikiama įvairiuose šaltiniuose, Šaohao niekad nevaldė šalies kaip imperatorius (Qian 1959). Jis buvo valdovas, kuris valdė žemes, esančias Rytinėje Kinijos dalyje. Po 84 metų šalies valdymo, jį pakeitė Džuansiu. Tačiau senovės Kinijos kronikoje „Bambukiniuose analuose“ (竹書紀年 Zhúshū Jìnián) buvo teigiama, kad dešimties metų berniukui Džuansiu buvo suteikta galimybė tapti savo dėdės padėjėju, o dvidešimties metų jis jau buvo laikomas neoficialiu valdovu. Jaunystėje jis pradėjo...
Daugiau