Dangaus mandatas
Dangaus mandatas (天命 Tianming) yra senovės Kinų civilizacijos filosofinis principas, kuris atsirado Džou dinastijoje (周朝 Zhou chao, 1046-256 m. pr. Kr.) Dangaus mandatas nurodo, ar Kinijos imperatorius yra pakankamai doras valdyti. Jei jis neištesi savo kaip imperatoriaus įsipareigojimų, jis praranda dangaus mandatą, o taip pat ir teisę būti imperatoriumi. Atsiradimo istorija Šangų dinastija (商朝 Shang chao, 1675-1046 m. pr. Kr.), įkurta karaliaus Tango (湯 Tang), laimėjus perversmą prieš Sia dinastiją (夏朝 Xia chao, 2070-1675 m. pr. Kr.). Imperatorius Tangas, atėjęs į valdžią, pakeitė žmonių valdymo principus. Vietoje to, kad valdytų žmones persekiojimais ir naudodamas priespaudą kaip tai darė Sia dinastijos paskutinysis imperatorius, Tangas pasitelkė užuojautą ir prielankumą. Dėl tokios valdymo formos sumažėjo konfliktų, žmonės gyveno laimingai ir šalis suklestėjo. Dešimtojo Šangų dinastijos imperatoriaus valdymo metais sąlygos pradėjo keistis, didėjo nesanaika tarp pačių Šangų dinastijos šeimos narių bei pradėjo kilti problemų socialiniuose sluoksniuose. Paskutiniaisiais...
Daugiau
Imperatorė Cisi
Imperatorė Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016). Jaunystė Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. 1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė paskyrė Cisi būti viena iš imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį...
Daugiau
Kinų Naujųjų metų tradicijos
Kinų Naujieji metai, kitaip vadinami Pavasario festivaliu (春節 Chun jie), yra svarbiausia tradicinė šventė tiek Kinijoje, tiek Taivane bei kitose sinosferinėse valstybėse: Korėjoje, Vietname. Pagal mėnulio kalendorių festivalis prasideda pirmojo mėnesio pirmąją dieną ir baigiasi penkioliktają dieną. Penkioliktoji, paskutinė kinų Naujųjų Metų diena, yra vadinama Žibintų švente (元宵節 Yuánxiāo jié). Ši šventė švenčiama daugiau nei keturis tūkstančius metų. Pasakojama, jog ją Kinijoje pradėjo ūkininkai, norėdami pažymėti žiemos pabaigą ir pasveikinti pavasarį. Kai tik žiema pasibaigdavo, ūkinikai sunkiai dirbdavo, kad paruoštų tinkamą žemę pavasario sėjai. Jie manė, jog pavasario pradžia yra ir naujų metų pradžia (Flanagan, 2004). Mitologinė versija siejama su pabaisa Nian (年獸 nián shòu). Senovės kinų legenda pasakoja, kad prieš daugybę amžių gyveno pabaisa, kuri vieną žiemos dieną užpuolė vietinius kaimo gyventojus. Žiemos metu Nian pabaisai būdavo sunku išsimaitinti, nes daugelis gyvūnų užmigdavo žiemos miegu ir pasislėpdavo urvuose. Tačiau pabaisa pradėjo...
Daugiau
Kiniškos valgymo lazdelės
Kiniškai lazdelės vadinamos kuaidzi (筷子kuàizi). Išvertus pažodžiui reikštų „greitas bambukas“. Kadangi lazdelės buvo dažniausiai gaminamos iš bambuko, o jomis valgyti buvo labai patogu ir greita.Vienas svarbiausių ir pastebimiausių akcentų Rytų Azijoje yra valgymo lazdelės. Istorija Manoma, kad jos buvo atrastos Kinijoje, dar prieš 3-5 tūkst. metų (tiksli data nėra žinoma). Vėliau paplito ir kitose šalyse – Japonijoje, Vietname, Laose, Mianmare. Skirtingai nuo vakariečių, kurie naudojo šakutę ir peilį, kinai naudojo valgymo lazdeles – porą plonų medinių pagaliukų, apie 20 cm ilgio, paprastai pagamintų iš bambuko, kaulo, medžio, taip pat ir iš tauriųjų metalų – aukso, sidabro. Šiuo metu vis dažniau yra naudojamos plastmasinės valgymo lazdelės. Esminis skirtumas tarp šių valgymo įrankių yra tas, kad kinai, valgydami maistą jo nepjausto, taip pat nesmeigia, o naudodamiesi nykščio ir vienos rankos pirštų pagalba, sugriebia maistą, kuris iš anksto būna supjaustytas atitinkamo dydžio...
Daugiau
Kinų porcelianas
Porcelianas (iš it. žodžio porcellana, reiškiančio permatomos kriauklės rūšį; kin. 瓷器 Siči) – Kinijoje, Hanių dinastijos (汉朝 Han chao) valdymo laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.) išrasta ypač aukštoje (nuo 1200 °C iki 1400 °C), temperatūroje gaminama keramikinė medžiaga, laikoma viena vertingiausių pasaulyje. Brangiai įkainoti kiniško porceliano dirbiniai buvo geidžiamas prabangos ir aukšto statuso simbolis Vakarų Europoje bei viena pagrindinių Kinijos eksporto prekių iki XVIII a. Porceliano istorija Seniausieji porceliano fragmentų radiniai priskiriami Šangų dinastijai (商朝 Šang chao, valdė 1600–1046 m. pr. m. e.), tačiau ekspertų manymu, tikrasis porcelianas išrastas vėlyvaisiais Hanių dinastijos laikais Džedziango provincijoje. Kalbėdami apie šio laikotarpio dirbinius, kinų mokslininkai kaip svarbiausią porceliano išskirtinumo faktorių pabrėžia ženklų tam tikrų medžiagų buvimą gaminyje (kiniško molio, porceliano akmens arba abiejų derinio). Taip pat apskaičiuota, kad šukės, rastos kasinėjant Rytų Hanų dinastijai datuojamas krosnis, buvo degintos maždaug 1260-1300°C temperatūroje,...
Daugiau
Tradicinė kinų medicina
Tradicinė kinų medicina (中医 Zhongyi)- tai unikalios su žmogaus sveikata susijusios praktikos ir ligų gydymo metodai, atsiradę prieš tūkstančius metų Kinijoje. Pagrindinis šios medicinos principas yra išgydyti ne atskirą ligą, bet visą žmogų. Tradicinėje medicinoje dažniausiai gydoma vaistažolėmis, akupunktūra, akupresūra, masažais ir moksibustija. Šiandieninėje Kinijoje tradicinė medicina nebėra tokia svarbi ir reikšminga kaip anksčiau, todėl dažniausiai ji naudojama greta Vakarų medicinos. Istorija Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame paminėtos tradicinės medicinos teorijos yra Geltonojo imperatoriaus arba Huangdi (黃帝) knyga „Neijing“ (内經) „Klasikinis veikalas apie mediciną“. Ji parašyta maždaug 300- 100 m. pr. Kr. Pasak legendos, imperatorius šį veikalą parašė kartu su daktaru Či Bo (岐伯). Visa knyga parašyta dialogo forma, joje aiškinami santykiai tarp žmonių, kalbama apie tai ką reikia daryti, jog žmogus būtų gyvybingas ir sveikas. Knygoje aprašyta daugybė ligų ir jų gydymo būdų, tai pat nemažai dėmesio skirta sveikai...
Daugiau
Kinijos vėliava
Kinijos vėliava (中華人民共和國國旗 Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó guóqí) stačiakampė, raudonos spalvos su kairiame viršutiniame kampe įkomponuota auksine penkiakampe žvaigžde, aplink kurią puslankiu eina dar keturios mažesnės auksinės penkiakampės žvaigždės. Vėliavoje vyraujanti raudona spalva simbolizuoja revoliucinę komunistinę filosofiją, kuri dominavo Kinijoje nuo 1949 m., kai Mao Dzedungo (毛泽东 Mao Zedong) pajėgos laimėjo pilietinį karą, per kurį nugalėjo nacionalistus ir pašalino jų vėliavą iš žemyno. Šios vėliavos dizainą sukūrė ekonomistas Zeng Liansongas (曾联松 Zēng Liánsōng) iš Džedziango provincijos. Pirmoji nacionalinė vėliava buvo iškelta Pekine 1949 m. spalio 1-ąją dieną Tiananmenio aikštėje iškilmingai skelbiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Istorija 1949 metais liepos 4-ąją dieną naujos politinės konsultacinės konferencijos parengiamojo komiteto šeštoji darbo grupė sukūrė pranešimą ir pateikė projektą dėl Kinijos nacionalinės vėliavos dizaino. Pranešime buvo taip pat paskelbta nacionalinės vėliavos dizaino reikalavimai, kurie turėtų atsispindėti naujoje vėliavoje: Kinijos charakteristika (šalies geografija, jos tautybės, istorija...
Daugiau
Tibeto aneksija
Tibetas – istorinis-kultūrinis regionas, esantis Tibeto plynaukštėje, 4000 m virš jūros lygio, į šiaurę nuo Himalajų. Ši šalis pasauliui gerai žinoma ne tik dėl savo paslaptingumo, gamtos grožio, bet ir virš tūkstantmečio besitęsiančiais konfliktais su Kinija. Nors Tibeto kaip suverenios valstybės istorija fiksuojama nuo 127 m. pr. Kr., geopolitinė šalies padėtis lėmė neišvengiamą kontaktą su Kinija, dėl kurio Tibetas šiuo metu nėra nepriklausoma valstybė. Kinijos ir Tibeto santykių raida Tibeto ir Kinijos santykių pradžia laikomas VII-VIII a. – karaliaus Songceno Gampo valdymo laikotarpis, kuomet Tibetas buvo galingiausia karinė jėga centrinėje Azijoje. Tuo metu Tibetas suvienijo visas kalnuotoje srityje buvusias gentines valstybes, taip dar labiau sustiprindamas šalį. Pirmasis žinomas kontaktas tarp Tibeto ir Kinijos tai VII-IX a. tibetiečių vykdytos karinės operacijos į Kinijos imperijos teritoriją, kurių metu Tibetas prisijungė dalį jos žemių. Tibeto valdovas Songcenas Gampo 634 m. pasiuntė derybininkus pas Kinijos...
Daugiau
1911 m. Mongolijos revoliucija
Mongolijos revoliucija – Tai Mongolijoje kilusi revoliucija, kurios eigoje 1911 m. Mongolija išsivadavo nuo Kinijos priespaudos. Mongolija buvo prijungta prie Kinijos 1723 m. valdant Čingų (Qing) dinastijai (Windows on Asia). Kilusi Sinhai (Xinhai) revoliucija 1911 m. Spalio mėnesį Kinijoje, paskatino Mongoliją atsijungti nuo Kinijos. Mongolija paskelbė savo nepriklausomybę, kuri buvo pasiekta Rusijai remiant Mongoliją. Tačiau ši nepriklausomybė truko labai trumpai, kilus Spalio revoliucijai 1917 m., Kinija pasinaudojo Rusijos silpnybe ir 1919 m. vėl okupavo Mongoliją. Bogdo Jebtsundamba Khutuktu buvo paskutinis Mongolijos chanas (Modern History Mongolia). Priežastys Žlugus Čingų dinastijai 1911 m., Chalchos mongolų vadai slaptame susirinkime paskelbė nepriklausomybę nuo Mandžiūrijos dinastijos (Kinijos imperijos) sudėties. Šios nepriklausomybės paskelbimo priežastys buvo: Kinijos nesugebėjimas reformuoti ekonomikos, didžiulė Kinijos valdininkų priespaudą ir Mongolijos politinių ir materialinių resursų išnaudojimas, kuris visiškai nepaisė mongolų interesų (Ookhnoi, p. 12). Dėl Kinų baimės, kad Mongolija gali būti paveikta...
Daugiau
Šangdi
Šangdi (上帝 Shàngdì) arba paprastai vadinamas tiesiog Di (帝 Dì), yra laikomas Aukščiausiuoju Dievu arba Klano protėviu. Jis buvo postuluotas anksčiausioje Šangų dinastijoje. Šangdi terminas pažodžiui gali būti išverstas kaip „Imperatorius (ar Valdovas) Viršuje“, „Aukščiausias Valdovas“, „Aukščiausias Dievas“ ar „Dangaus Valdovas“. Šiuo metu, tokia terminologija padeda paraleliškai suprasti pasaulinių monoteistinių tradicijų dieviškumą, tačiau du svarbūs skirtumai turi būti pripažinti. Visų pirma, tuo metu, kai Šangdi buvo pripažintas kaip patriarchalinė vadovo dievybė, ši koncepcija nebuvo susieta su vaidmeniu kosmogonijoje. Visų antra, jis buvo pamatytas kaip viena dievybė (protėvis) tarp daugelio. Dėl tokių priežasčių, Šangdi yra panašesnis į indoeuropiečių dievybes, tokias kaip Dzeusas ar Jupiteris. Šangdi buvo svarbi religijos sąvoka nuo Šangų dinastijos laikų. Jis buvo laikomas kaip sudėtinis valdžioje esančios dinastijos protėvis. Nuo Džou dinastijos šios dievybės vaizdavimas kinų religijoje buvo pakeistas kitokia, morališkesne figūra – Tian (天). Nors...
Daugiau
