Imperatorė Cisi
Imperatorė Cisi (慈禧太后 Cixi taihou) – Čingų (清朝 Qing chao) dinastijos paskutinė našlė – imperatorė, imperatoriaus Sianfengo (咸豐帝 Xianfeng-di) žmona, imperatoriaus Zaičuno (Tongdži) (同治帝 Tongzhi-di) motina ir regentė, imperatoriaus Guangsiu (光绪帝 Guangxu Di) įmotė ir viena galingiausių moterų Kinijos istorijoje (Encyclopædia Britannica, 2016).
Jaunystė
Cisi gimė Kinijoje, Šiaurės Rytų Kinijos teritorijoje, šeimoje kilusioje iš Mandžiūrijos (满族 Man Zu) 1835 m. lapkričio 29 d. (Sit, 2001). Gimusi paprasto valdininko šeimoje ir sulaukusi aštuonerių metų 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną.
1849 m. būdama keturiolikos tapo viena iš 60 nominančių tapti imperatoriškąja sugulove Uždraustajame mieste (紫禁城 Zijin Cheng). Po dviejų metų tuometinė našlė-imperatorė paskyrė Cisi būti viena iš imperatoriaus Sianfengo imperatoriškųjų sugulovių (Sit, 2001). Tuo metu Cisi užėmė neaukštas pareigas Uždraustajame mieste, jos gyvybė visiškai priklausė nuo imperatoriaus (Wu, 2015). Tai pasikeitė 1856 m. jai pagimdžius vienintelį imperatoriaus Sianfengo sūnų ir įpėdinį. Iškart po Zaičuno gimimo, Cisi įgavo antrosios sugulovės padėtį rūmuose, o sūnui sulaukus vienerių – oficialia imperatoriaus žmona, dar vadinama „Kilniąja žmona Ji“ (懿贵妃). Cisi užėmė aukščiausią padėtį rūmuose, po imperatorės Cian (慈安皇太后) (Raitisoja, 2007). Cisi mokėjo rašyti ir skaityti, būtent dėl šios priežasties imperatorius pasitikėjo Cisi sprendimais ir dažnai konsultuodavosi dėl svarbių valstybės vidaus klausimų. Todėl Cisi buvo gerai informuota apie padėtį imperijoje (Hilton, 2013).
Imperatoriaus Sianfengo valdymo laikotarpiu Kinija išgyveno nemažai sunkumų. Taipingų sukilimas trukęs keturiolika metų (1850−1864 m.) ir nusinešęs ape 20 milijonų gyvybių. Smunkanti imperijos ekonomika, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, JAV ir Rusijos kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, vertė pasirašyti imperijai nepalankias sutartis (Hilton, 2013). O taip pat 1860 m. Antrojo Opiumo karo pabaigoje, dėl nukankintų britų diplomatų, keršydami kariai nusiaubė Uždraustąjį miestą ir sudegino senuosius Vasaros rūmus. Po šio įvykio imperatorius sunkiai susirgo ir 1861 m. mirė (Raitisoja, 2007). Prieš savo mirtį Sianfengas paskyrė aštuonis pačius geriausius valdininkus regentais savo sūnui, kurie turėjo laikinai valdyti ir prižiūrėti Kinijos imperiją, kol jaunasis Zaičiunas sulauks reikiamo amžiaus ir galės valdyti Kiniją. Mirus imperatoriui Sianfengui, Cisi įgavo naują titulą „kilmingoji našlė – imperatorė Cisi“, dažnai dar vadinama „Vakarų našlė – imperatorė (西太后)“ (Raitisoja, 2007). Ji, kartu su našle – imperatore Cian, tapo regentėmis našlėmis – imperatorėmis ir buvo atsakingos už imperatoriškąjį antspaudą, kuris nors buvo tik formalumas, tačiau galėjo būti panaudotas, kaip veto teisės forma (Szczepanski, 2014).
Valdymas už uždangos
Po imperatoriaus Sianfengo mirties, Cisi suprato, kad imperijai reikalingos skubios reformos. Nors oficialiai ji neturėjo valdžios, tačiau jai pavyko suorganizuoti perversmą prieš aštuonis regentus, kuriems vadovavo Sušunas (Uksun Sušun). 1861 m. sukilimui vadovavo princas Gongas (奕訢), imperatoriaus Sianfengo brolis. Po perversmo imperatoriumi tapo Zaičiunas, o princas Gongas jo patarėju (Encyclopædia Britannica, 2016). Cisi būdama našlė-imperatorė, kartu su Cian toliau buvo jaunojo imperatoriaus regentės. Pagal senuosius Konfucijaus mokymus, moteris negalėjo tiesiogiai valdyti, todėl Cisi privalėjo sedėti už uždangos ir reglamentuoti netiesiogiai (Orville Schell, 2013).
Naujosios valdovės susidūrė su sudėtingu periodu Kinijos istorijoje. Kinijos imperija turėjo sumokėti kompensacijas už Antrąjį Opiumo karą, o pietuose vis dar vyko Taipingų sukilimas (1850-1864 m.). Valdžiai pavyko numalšinti Taipingų sukilimą, taip pat ir Niano sukilimą (捻军起义 Nian jun qi yi) (1853–1868 m.) šiaurinėse provincijose.
Našlė – imperatorė, priešingai mandžiūrų tradicijai, siekiant išspręsti kilusias problemas, paskyrė kompetentingus Kinijos hanius (漢族 hanzu) į generolų pareigas ir aukštus postus užimančius pareigūnų pareigas (Szczepanski, 2014). Cisi tapo reformate, kuri pripažino, kad imperija atsilieka nuo industrinio pasaulio ir turi mokytis iš kitų šalių. Pekine buvo įkurta mokykla Tongven Guan (同文舘), kurioje buvo galima mokytis užsienio kalbų. Šioje mokykloje dėstė mokytojai iš kitų šalių. Taip pat jauni vyrai buvo siunčiami į Jungtines Amerikos Valstijas papildomai mokytis. Įkurta moderni muitinės tarnyba, pastatyti vakarietiško stiliaus arsenalai ir įrengtas pirmasis Kinijos paslaugų biuras. Šie sprendimai buvo priimti siekiant užkirsti kelią korupcijai ir suteikti galimybę talentingiems vyrams (Hilton, 2013). Cisi taip pat nutraukė moterų kojų rišimo tradiciją, paskelbė spaudos laisvę (Money, 2013).
1872 m. Zaičunas tapo imperatoriumi. 1875 m. mirė nuo raupų, būdamas 18 metų ir nepalikdamas įpėdinio. Cisi naujuoju imperatoriumi paskyrė savo sesers ir princo Čuno sūnų Zaitianą, vėliau vadinamą imperatoriumi Guansiu. Guansiu pradėjus valdyti, jam buvo tik ketveri metai (Szczepanski, 2014). 1881 m. mirė našlė-imperatorė Cian, o po trijų metų Cisi atsisakė ir princo Gongo pagalbos. Taip Cisi tapo vienintele regente ir atsakinga už naujojo imperatoriaus auklėjimą (Encyclopædia Britannica, 2016).
Vėlyvasis laikotarpis
1889 m. Cisi oficialiai atsisakė savo pareigų ir atsistatydino. Imperatorius Guansiu perėmė imperijos valdymą sulaukęs 19 metų ir ėmėsi reformų, kurių pasekoje daug mandžiūrų valdininkų buvo atleisti iš savo pareigų. Cisi nenorėdama kištis į imperatoriaus valdymą pasitraukė į pačios atstatytus Vasaros rūmus (Money, 2013). Prieš imperatoriaus vestuves Uždraustajame mieste kilo didelis gaisras, kuris daugelio buvo laikomas ženklu, kad Cisi ir imperatorius Guangsu neteko Dangaus mandato (Szczepanski, 2014).
Čingų laivynas buvo sunaikintas 1894–1895 m. Kinų-japonų kare (Wu, 2015). Cisi po šio pralaimėjimo sugrįžo į valdžią padėti išspręsti kilusias problemas. Ji dažnai buvo kviečiama į rūmus spręsti politinius klausimus ir, dėl didelio pasitikėjimo valdininkų gretose, darė įtaką priimamiems sprendimams. Po Kinų-japonų karo prasidėjo dar vienas imperialistiškų šalių agresijos protrūkis prieš Kiniją. 1898 m. Kinijoje prasidėjo reformatoriškas judėjimas, pavadintas „Šimto dienų reformomis“ (百日維新 / 戊戌變法), kurių tikslas buvo įteisinti konstitucinę monarchiją ir keisti senąją, nusistovėjusią valstybės valdymo tvarką (Cheng, 2013). Tačiau valdančioji frakcija pasipriešino, vykdė perversmą ir atstatė Cisi regentystę. Cisi įsakė suimti imperatorių Guansiu ir įkalino jį mažoje saloje Uždraustajame mieste iki pat jo mirties 1908 m. (Wu, 2015).
Didėjančios ekonominės problemos – badas, skurdas bei 1898 m. Geltoniosios upės potvynis ir 1990 m. sausra šiaurės Kinijoje kėlė vis didesnį nepasitenkinimą Kinijos imperijoje. Benamiai ir vargstantys kinai ėmė kaltinti Čingų dinastiją, krikščionis ir svetimšalius dėl visų nelaimių (Wu, 2015). 1900 m. kilo Boksininkų sukilimas. Boksininkų tikslas buvo nuversti Čingų dinastiją, išvaryti krikščionis ir svetimšalius. Cisi slapta palaikė šį sukilimą. Ji paskelbė karą prieš svetimšalius, tačiau užsienio šalių kariuomenės nugalėjo Čingų kariuomenę ir boksininkus. Kinijos imperija buvo priversta pasirašyti taikos sutartį (Suokas, 2010). Po šių įvykių Cisi ėmė kviesti užsienio šalių atstovus į Uždraustąjį miestą, siuntė aukšto rango valdininkus į Japoniją ir Europą mokytis kaip įgyvendinti reformas. 1905 m. Cisi panaikino valstybinį egzaminą, kuris Kinijos imperijoje buvo pagrindinis valdininkų atrankos būdas. Imperatorė mirė 1908 m. prabuvusi valdžioje 47 metus (Annie Wu, 2015). Dieną prieš savo mirtį Cisi naujuoju įpėdiniu paskyrė dvimetį princo Čuno sūnų Puji (溥仪 Puyi) (Hilton, 2013).
Imperatorės Cisi vardai ir titulai
Pirmasis užfiksuotas Cisi vardas buvo jai įžengus į Uždraustąjį miestą: „Panelė Jehenara, Huidžengo dukra“. Jos titulas buvo Siuniu (秀女 xiu-niu „parengiamoji sugulovė“). Vėliau jos titulas pasikeitė į Guižen (貴人 guiren „kilni dama“), – ji tapo šeštąja sugulove. Po kiek laiko į Pin (嬪 pin „imperatoriškoji penktoji sugulovė“).
Pagimdžius vienintelį įpėdinį, Cisi statusas drastiškai pakito, visų pirma ji tapo imperatoriaus žmona Fei (妃 fei ) ketvirtąja sugulove, vėliau trečiąja sugulove Ji (懿) (kai kuriuose šaltiniuose Guifei (貴妃 guifei liet. „kilnioji žmona“), o po metų „Antrąja sugulove Ji“, vėliau geriau žinoma kaip „Kilnioji žmona Ji“ (懿贵妃).
Po imperatoriaus Sianfengo mirties, jos sūnui tapus imperatoriumi ji įgavo titulą „Dieviškoji Motina, Našlė-Imperatorė“ (聖母皇太后 shengmu huangtaihou). Taip pat ji gavo pagarbų vardą Cisi (慈禧 Cixi). Po 1861 m. Cisi įvairiomis progomis gavo papildomų oficialių statusų, tai buvo įprasta to meto imperatoriams ir imperatorienėms. Iki savo mirties jos oficialų vardą sudarė 20 hieroglifų, kas parodo jos ilgą valdymo laikotarpį: 大清國當今慈禧端佑康頤昭豫莊誠壽恭欽獻崇熙聖母皇太后 Galingosios Čingų Dinastijos Dabartinė Dieviškoji Motina, Našlė-Imperatorė Ci-Si Duan-Jou Kang-Ji Džao-Ju Džuang-Čeng Šou-Gong Čin-Sian Čong-Si). Po savo mirties Cisi įgijo pagarbų vardą 孝欽慈禧端佑康頤昭豫莊誠壽恭欽獻崇熙配天興聖顯皇太后 Imperatorė Siao-Čin Ci-Si Duan-Jou Kang-Ji Džao-Ju Džuang-Čeng Šou-Gong Čin-Sian Čong-Si Pei-Tian Sing-Šeng Sian, kurį iki šiol galima rasti ant Cisi antkapio (New World Encyclopedia contributors, 2013).
Naudota literatūra:
Cheng, J., 2013. The Hundred Days’ Reform in the late Qing Dynasty. GB Times,[internete] rasta: <http://gbtimes.com/life/hundred-days-reform-late-qing-dynasty> [žiūrėta 2016 balandžio 2 d.].
Empress Dowager Cixi. Project Gutenberg Self-Publishing Press, [internete] rasta: <http://self.gutenberg.org/article/whebn0000264799/empress%20dowager%20cixi> [žiūrėta 2016 balandžio 2 d.].
Encyclopædia Britannica, 2016. Cixi. Encyclopædia Britannica Online, [internete] rasta: <http://www.britannica.com/biography/Cixi> [žiūrėta 2016 kovo 30 d.].
Hilton, I., 2013. Empress Dowager Cixi: The Concubine Who Launched Modern China by Jung Chang – review. The Guardian, [internete] rasta: <http://www.theguardian.com/books/2013/oct/25/empress-dowager-cixi-jung-chang-review> [žiūrėta 2016 balandžio 1 d.].
Money, B., 2013. The concubine who became China’s iron lady. Daily Mail, [internete] rasta: <http://www.dailymail.co.uk/home/books/article-2442575/The-concubine-Chinas-iron-lady-EMPRESS-DOWAGER-CIXI-BY-JUNG-CHANG.html> [žiūrėta 2016 kovo 29 d.].
New World Encyclopedia contributors, 2013. Empress Dowager Cixi. New World Encyclopedia, [internete] rasta:<http://www.newworldencyclopedia.org/p/index.php?title=Empress_Dowager_Cixi&oldid=973850> [žiūrėta 2016 kovo 30 d.].
Raitisoja, G., 2007. Empress Dowager Cixi’s rise to power. GB Times, [internete] rasta: <http://gbtimes.com/life/empress-dowager-cixis-rise-power> [žiūrėta 2016 kovo 30 d.]
Schell, O., 2013. Her Dynasty.Jung Chang’s ‘Empress Dowager Cixi’. The New York Times, [internete] rasta: <http://www.nytimes.com/2013/10/27/books/review/jung-changs-empress-dowager-cixi.html?_r=0> [žiūrėta 2016 balandžio 1 d.].
Sit, T., 2001. The Life of Empress Cixi. China Now magazine, [internete] rasta: <http://www.sacu.org/cixi.html> [žiūrėta 2016 balandžio 1 d.].
Suokas, J., 2010. The Boxer Rebellion. GB Times, [internete] rasta: <http://gbtimes.com/life/boxer-rebellion>[žiūrėta 2016 balandžio 1 d.]
Szczepanski, K., 2014. Cixi, Empress Dowager of Qing China. About Education, [internete] rasta: <http://asianhistory.about.com/od/modernchina/p/Dowager-Empress-Cixi-Of-Qing-China.htm> [žiūrėta 2016 kovo 30 d.].
Wu, A., 2015. Empress Dowager Cixi. China Highlights, [internete] rasta: <http://www.chinahighlights.com/travelguide/china-history/ci-xi.htm >[žiūrėta 2016 kovo 30 d.].