Akupunktūra
Akupunktūra (lot. acus – adata + punctura – (į)dūrimas) (针灸 zhēnjiǔ). Tai gydymo būdas, paremtas tam tikrų taškų dirginimu specialiomis adatomis. Patys kinai akupunktūrą apibūdina kaip technišką badymą su adatomis (Lewith, 1998). Istorija Akupunktūros gydymas naudojamas jau apie 2000 metų, bet kai kurie autoriai skaičiuoja, kad Kinijoje šis gydymas naudojamas jau 4000 metų. Pasak kinų, akupunktūra pradėta bandyti jau nuo akmens amžiaus, kai pradėti naudoti akmeniai peiliai ir kiti įrankiai jie žymimi hieroglifu, kuris tariasi „Bian“. Tai reiškia „aštrus, kampuotas akmuo įveikia negandas ir susirgimus“. Ir modernioje kinų kalboje hieroglifas „Bi“ reiškia skausmingus susirgimus. Šis šiuolaikinis hieroglifas sukurtas iš reikšmės „Bian akmenys“, kurie naudojami mažinti skausmus ligos metu (Lewith, 1998). Pirmasis užregistruotas bandymas naudoti aštrius daiktus gydant ligą datuojamas maždaug 1500 m. pr. Kr. Šang dinastijos. Maždaug šiuo laikotarpiu buvo rasti vėžlių kiautų gabalai su užrašais (runomis), manoma, kad jie buvo...
DaugiauIn ir jang
In ir jang (陰/阴 yīnyáng) – energijų poliariškumo principas, plačiai paplitęs Kinijos filosofijoje ir metafizikoje. Ši koncepcija paremta dviejų jėgų opozicija, kurių jėgos ir įtaka neatsiejamos viena nuo kitos. Perteikiama idėja, kad kiekviena iš priešybių yra priklausomos ir gali viena kitą transformuoti. Koncepcija ir prielaidos Senovės Kinijos mokyklose in ir jang teorija yra viena svarbiausių. Ji apima tradicinę kinų mediciną, senovės kovos menus, fengšui, taiči, Kinijos filosofiją ir visą daoizmo kosmologiją. Pagal šią teoriją mūsų visatoje viskas sudaryta iš dviejų skirtingų, vienas kitą papildančių in (moteriškojo) ir jang (vyriškojo) polių. Jų egzistavimas priklauso vienas nuo kito, nėra nieko, kas būtų vien in ar vien jang, nes tikima, kad in palaipsniui tampa jang ir, atvirkščiai. Laikomasi prielaidos, kad in atstovauja tamsos pradui, siejamam su Mėnulio, Žemės, moteriškumo, silpnumo, minkštumo bruožais. Ši energija žymi pasyvumą, niūrumą. Gamtoje in priklauso vanduo ir kalnai, šio polio gyvūnų...
DaugiauUždraustasis miestas (Pekinas)
Uždraustasis miestas (紫禁城 Zijin Cheng) yra didžiausias rūmų kompleksas Kinijoje, jo statybos truko 14 metų ir buvo baigtos 1420 m. Rūmų teritorija yra stačiakampio formos ir užima 72 ha, joje išdėstyta maždaug 8700 kambarių. Aukšta raudona tvora juosia visą miestą, o jos ilgis siekia 3400 m (Jicai 2009, p. 110). Rūmai statyti pagal Šiaurinę žvaigždę, ji kinų kosmologijoje yra visatos centras. Taip pat naudotas orientacinis principas „iš šiaurės į pietus“, kuris visoje Kinijoje yra labai svarbus statant paminklus ir ypatingus statinius (Beguin ir Morel 1997, p. 16). Spalvų simbolika Pekino imperatorių rūmuose vyrauja geltona ir raudona spalvos, turinčios simbolinę reikšmę. Geltona spalva kinų kultūroje reiškia pagarbą, ji – imperatoriškosios šeimos simbolis. Ilgą laiką dėvėti geltonos spalvos rūbus, interjere naudoti geltonos spalvos dažus ir dekoro detales galėjo tik imperatoriškosios šeimos nariai. Uždraustojo miesto stogai iškloti geltonomis įstiklintomis plytelėmis, rūmų dekoracijos nudažytos...
DaugiauSpalvų simbolika Kinijoje
Spalvų simbolika – su spalvomis susijusių simbolių visuma. Nuo seniausių laikų prietaringojoje ir ritualus praktikuojančioje Kinijoje spalvos užėmė svarbią vietą religinėse, politinėse ceremonijose ir praktikose. Spalva suprantama kaip kosminės energijos či (气 qi) apraiška, formuojanti žmogaus asmeninę energiją ir likimą. Penkių elemetų teorija Prieš atsirandant Penkių elementų (五行 wu xing) teorijai, buvo dvi pradinės, neatskiriamos, viena kitai prieštaraujančios, bet kartu papildančios ir tobulą harmoniją sukuriančios spalvos – juoda ir balta, dar vadinamos in (阴) ir jang (阳). In ir jang laikomos pagrindinėmis gyvenimo jėgomis ir žymimos poromis: saulė-mėnulis, pilna-tuščia, šviesu-tamsu, stipru-silpna, vyras-moteris ir kt. Jeigu viena šių jėgų vyrauja, rezultatas – mirtis, sunaikinimas; gyvenimas neegzistuoja be šių dviejų principinių jėgų. Pusiausvyra lemia harmoniją, kai nors ir laikinas pusiausvyros sutrikdymas reiškia neramumus ar ligas (Parraman 2010, p. 276). Atsiradus Penkių elementų teorijai, spalvų spektras pasipildė raudona, geltona ir žalia spalvomis. Penkių elementų teorija remiasi interaktyvių...
DaugiauOpijaus karai
Opijaus karai – tai XIX a. tarp Kinijos imperijos ir Vakarų vykę konfliktai. Pirmajame kare 1839–1842 m. kovojo Didžioji Britanija su Kinija, antrajame 1856–1860 m. prie Didžiosios Britanijos prisijungė Prancūzija. Abiem atvejais kinai buvo nugalėti ir jiems teko pripažinti, kad Vakarų valstybės yra galingesnės. Dėl šios priežasties iki tol uždarai gyvenusiems kinams teko atidaryti savo šalies sienas užsieniečiams ir užmegzti su jais diplomatinius santykius. Prieš konfliktą XVIII amžius Kinijos imperijai buvo pakilimo laikotarpis. Valdant imperatoriui Čianlongui (乾隆帝), Kinijos teritorija beveik padvigubėjo – buvo prijungta Mandžiūrija, išorinė Mongolija ir didelė vidurio Azijos teritorija, besidriekianti iki Balkašo ežero (dabartinis Kazachstanas). Čianlongas buvo ketvirtasis Čingų (清朝) dinastijos imperatorius. Ši dinastija kilo iš Mandžiūrijos ir atėjo į valdžią 1634 m., pakeitė Mingų (明朝) dinastiją ir valdė iki 1912 m. Šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko gyventojų skaičiaus augimo bumas. Populiacija išaugo trigubai (iki 400 mln....
DaugiauPavasario šventė
Pavasario šventė (春节 trad. 春節 Chun jie), Vakaruose vadinama Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė švenčiama ne tik Kinijoje, bet ir kitose sinosferinėse valstybėse (Japonijoje, Korėjoje, Vietname, Singapūre), o taip pat, kur yra didelės kinų bendruomenės (Indonezijoje, Malaizijoje ir kt.). Šios šventės data yra apskaičiuojama pagal mėnulio kalendorių ir kasmet keičiasi. Pavasario šventė prasideda per pirmąją jaunatį ir baigiasi per pirmąją pilnatį (Kuiper 2011, p. 37). Dažniausiai ši šventė švenčiama beveik mėnesiu vėliau, nei Naujieji metai Vakarų valstybėse – tarp sausio 21-osios ir vasario 20-osios (ibid., p. 37). Istorija Pavasario šventės atsiradimas siejamas su viena iš ankstyviausių dinastijų Kinijos istorijoje – Šangų dinastija. Pavasario festivalis išsivystė Šangų valdymo laikais 1600 m. pr. Kr.-1100 m. pr. Kr. iš žmonių aukų dievams ir protėviams pereinamuoju laikotarpiu, iš senųjų į naujuosius metus (Xu 2009, p. 89). Aukojimo paprotys išliko ir iki šių dienų. Tangų dinastijos laikotarpiu...
DaugiauRudens vidurio šventė
Rudens vidurio šventė (中秋节 Zhongqiu-jie) – viena iš svarbiausių švenčių Kinijoje. Ji švenčiama aštunto mėnulio mėnesio 15 dieną (rugsėjo viduryje ar pabaigoje pagal Grigaliaus kalendorių), kai mėnulis atrodo didžiausias ir apvaliausias. Rudens vidurio šventė Kinijoje 2008 m. paskelbta valstybine švente (Jicai 2009, p. 140). Tai šventė, kai visa šeima susirenka drauge, vakarieniauja, mėgaujasi artumu. Dėl šios priežasties šventė dažnai vadinama šeimos susirinkimo švente (Lemei, 2006). Dėl Kinijos kultūros paplitimo Rudens vidurio šventė populiari ir kitose Azijos valstybėse (Jicai 2009, p. 140). Šios šventės atitikmuo Korėjoje yra Čusoko šventė, o Japonijoje – Cukimi (mėnulio stebėjimo) šventė. Kilmė Paprotys švęsti Rudens vidurio šventę atsirado Džou dinastijoje (1046–256 m. pr. Kr.), kai senovės Kinijoje rudens viduryje buvo garbinamas pilnas mėnulis, jam aukojamos aukos, meldžiama gero derliaus, sveikatos, ilgaamžiškumo ir gerų santykių tarp šeimos narių (Jicai 2009, p. 140). Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) Rudens vidurio...
DaugiauFudziano tulou
Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau. Istorija UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai....
DaugiauDidysis šuolis
„Didysis šuolis“ (大跃进, da yue jin) – Mao Dzedongo įsakymu pradėta ekonominė ir socialinė programa, 1958–1961 m. vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje. Ja siekta agrarinę Kinijos visuomenę paversti industrine ir modernia. Istorija Mao Dzedongas troško modernizuoti Kinijos ekonomiką, o geriausias būdas tai padaryti – vystyti pramonę ir žemės ūkį. 1958 m. visai Kinijai paskelbta apie ekonominę ir socialinę programą pavadinimu „Didysis šuolis“. Mao tikėjo, kad industrija yra priklausoma nuo žemės ūkio ir, atvirkščiai. Jo įsitikinimu, pramonė gali klestėti tik tuo atveju, jei darbo jėga bus gerai pamaitinta, o darbininkams pramonė reikalinga tam, kad būtų gaminami modernūs įrenginiai, reikalingi modernizacijai. Siekiant įgyvendinti Mao idėjas, 1958 m. Kinija buvo pertvarkyta į komunas. 1958 m. pabaigoje jau buvo įsteigta apie 25 000 komunų. Kiekvienoje jų apgyvendinta apie 5 000 šeimų. Žmonių gyvenimas komunose buvo labai sunkus – alinantis darbas, absoliuti kontrolė, nepriteklius. Didžiausias dėmesys...
DaugiauKinų kalendorius
Kinų kalendorius – Kinijoje ir daugelyje Azijos šalių naudojamas saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Kinų kalendoriumi vadinamas todėl, kad jį apie 500 m. pr. m. e. ištobulino kinai. Pagal kinų kalendorių, 2014 m. sausio 30 d. prasidėjo 47011-ieji kinų eros metai, vadinami medinio (žaliojo) arklio (绿 午, luwu) metais. Istorija Kinų kultūros istorija pradėta rašyti daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Tuo metu atsirado ir pati seniausia Žemėje iki šių dienų išlikusi I-Čingo knyga. Pagal šią filosofinę knygą dauguma kinų formuoja savo gyvenimą ir ieško patarimo, spręsdami kasdienes problemas (Bogun 1999, p. 166). Kinijoje gyvenusių įvairių tautų gyvenimus tūkstantmečiais veikė filosofinės-religinės sistemos: konfucianizmas, taoizmas ir budizmas, taigi astrologija, gamtos religijos ir I-Čingas vienas kitam turėjo įvairios įtakos. Kiekviena dinastija tarsi nustatydavo savą kalendorių, o jeigu jį pradėdavo taikyti kaimyninė valstybė, imperatoriaus rūmai tai priimdavo kaip nuolankumo ženklą. Daug šimtmečių sistema buvo tobulinama ir per...
Daugiau