Rudens vidurio šventė

Rudens vidurio šventė (中秋节 Zhongqiu-jie) – viena iš svarbiausių švenčių Kinijoje. Ji švenčiama aštunto mėnulio mėnesio 15 dieną (rugsėjo viduryje ar pabaigoje pagal Grigaliaus kalendorių), kai mėnulis atrodo didžiausias ir apvaliausias. Rudens vidurio šventė Kinijoje 2008 m. paskelbta valstybine švente (Jicai 2009, p. 140). Tai šventė, kai visa šeima susirenka drauge, vakarieniauja, mėgaujasi artumu. Dėl šios priežasties šventė dažnai vadinama šeimos susirinkimo švente (Lemei, 2006). Dėl Kinijos kultūros paplitimo Rudens vidurio šventė populiari ir kitose Azijos valstybėse (Jicai 2009, p. 140).

Šios šventės atitikmuo Korėjoje yra Čusoko šventė, o Japonijoje – Cukimi (mėnulio stebėjimo) šventė.

Kilmė
Paprotys švęsti Rudens vidurio šventę atsirado Džou dinastijoje (1046–256 m. pr. Kr.), kai senovės Kinijoje rudens viduryje buvo garbinamas pilnas mėnulis, jam aukojamos aukos, meldžiama gero derliaus, sveikatos, ilgaamžiškumo ir gerų santykių tarp šeimos narių (Jicai 2009, p. 140). Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907 m.) Rudens vidurio šventė pasidarė nuolatinė, Songų dinastijoje (960–1279 m.) buvo dar svarbesnė kultūrai, o Mingų (1368–1644 m.) ir Čingų (1644–1911 m.) dinastijų laikotarpiu – tapo viena pagrindinių švenčių Kinijoje (Xu 2009, p. 92).

Tautosakoje pasakojama populiari legenda apie Čangę, kinų Mėnulio deivę. Ši legenda Kinijoje pradėjo sklisti Kariaujančių karalysčių laikotarpiu (apie 475–221 m. pr. Kr.) (Jicai 2009, p. 140). Pasak legendos, senovėje patekėdavo dešimt saulių, kurios kenkdavo žmonėms. Didvyris Hou I sunaikino saules ir pelnė žmonių pagarbą, bet taip pat įsigijo priešų. Jo žmona Čangė išgėrė nemirtingumo eliksyro, kurį jai patikėjo Šaulys I, taip apsaugodama eliksyrą nuo priešų. Dėl magiškos eliksyro galios Čangė pakilo į dangų ir amžiams apsigyveno Mėnulio rūmuose, toli nuo savo vyro (Jicai 2009, p. 140). Žmonėms pagailo Čangės, todėl jie pradėjo aukoti Mėnuliui aukas, taip melsdami sėkmės ir taikos (Xu 2009, p. 94).

Maistas

Per Rudens vidurio šventę skirtingose Kinijos vietose žmonės gamina įvairiausius patiekalus,   turinčius simbolinę reikšmę. Guangdžou mieste verdamos upių sraigės su žolelėmis ir prieskoniais. Tikima, kad šios sraigės gerina regėjimą. Labai svarbus arbūzas, jis pjaustomas lotoso forma ir yra gero likimo simbolis (Wang, 2013). Antiena taip pat labai populiarus patiekalas. Fudziano provincijoje antis ruošiama su taro daržovėmis, Dziangsu provincijoje gaminama su kvepenių, kurios žydi šventės metu, žiedais, o Sičuane žmonės mėgaujasi rūkyta arba kepta antimi (Wang, 2013). Tradicija per Rudens vidurio šventę valgyti taro daržoves atsirado Čingų dinastijos laikais. Manoma, kad taras išsklaido nesėkmes ir atneša laimę bei turtus. Taip pat valgomos kriaušės, kurios simbolizuoja žmonių norą susivienyti, ir moliūgai; jie, kaip tikima, grąžina žmonėms sveikatą (Wang, 2013). Mėgstamos virtos lotosų šaknys, įdarytos lipniais ryžiais ir kvepenių skonio medumi, tai rodo laimingą ir puikų gyvenimą. Vienas mėgstamiausių delikatesų – gauruotažnypliai krabai. Paruošti su imbieru ir actu šie krabai visada paryškina šventinę vakarienę (Wang, 2013). Taip pat populiarus kvepenių skonio pyragas bei vynas, jie simbolizuoja šeimos susijungimą ir laimingą gyvenimą (Wang, 2013).

Tačiau pats svarbiausias patiekalas, be kurio Rudens vidurio šventė neįsivaizduojama, tai mėnulio pyragai (月饼 yuebing). Yra įrašų, kad mėnulio pyragai per šią šventę pradėti valgyti Tangų dinastijoje. Šių dienų mėnulio pyragų prototipas yra plokščias, apvalus pyragas, kurį pirmasis Tangų dinastijos imperatorius Li Juanas (566–635 m.) gavo kaip duoklę ir pasidalijo su savo pavaldiniais (iš čia tradicija dalytis mėnulio pyragais su artimaisiais) (Jicai 2009, p. 140). Songų dinastijos laikotarpiu patobulinta pyragų kepimo technika: ant jų buvo formuojami įvairūs paveikslai, dažniausiai susiję su mėnulio legenda. Be to, jiems duoti tokie elegantiški vardai, kaip „lotosas“ ir „auksinė gėlė“ (Lemei, 2006). Senovėje pyragus įprastai  kepdavo namuose.

Šiandien apvalūs mėnulio pyragai kepami pagal daugybę receptų ir dažniausiai turi kiniško hieroglifo antspaudą (Lemei, 2006). Tradiciniai pyragai būna su konservuotų vaisių, riešutų, saldintų pupelių pastos, cukraus sirupo ar sūdytos mėsos įdaru (Jicai 2009, p. 140). Taip pat mėgstami trintų kokosų, melionų bei lotosų sėklų pastos įdarai (Lemei, 2006). Modernūs pyragai, skirti jaunimo skoniui patenkinti, yra su kavos ir ledų arba keptos vištienos, antienos ar kiaulienos įdaru. Kai kurie gamintojai sugalvojo tokius neįprastus įdarus, kaip ryklių pelekai ar „perlų pudra“. Nepaisant to, daugelis žmonių labiausiai mėgsta tradicinius saldžius pyragus  (Lemei, 2006). Apvali pyrago forma, panaši į mėnulį, yra šeimos susijungimo, vienybės simbolis (Lemei, 2006).

Papročiai
Yra daugybė įvairių Rudens vidurio šventės papročių. Populiariausias – mėnulio pyragų dalijimasis su artimaisiais, linkint jiems laimės ir ilgaamžiškumo. Anksčiau po bendros vakarienės namų šeimininkė turėdavo supjaustyti pyragą į tiek dalių, koks yra šeimos narių skaičius, įskaitant ir tuos, kurių nebūdavo namie. Dabar šeimos taip pat kartu vakarieniauja, dalijasi mėnulio pyragais. Pyragai dažnai siunčiami giminaičiams ir draugams, parodant, kad jų ilgimasi (Lemei, 2006). Taip pat mėgstama rinkti kiaulpienių lapus ir jais dalytis su artimaisiais, deginti smilkalus, taip pagerbiant dievybes (ypač deivę Čangę). Be to, populiaru irkluoti valtis mėnesienoje, šokti drakono šokį ir kt. (Jicai 2009, p. 140).

Iš senovės atėjęs paprotys aukoti Mėnuliui, nes jį žmonės garbino. Vėliau buvo aukojama Mėnulio deivei Čangei. Pačios populiariausios aukos Mėnuliui – taro šaknys, granatai, greipfrutai, fermentuotas vynas su kvepenių žiedais, ir žinoma, mėnulio pyragai (Jicai 2009, p. 140).

Taip pat šventės laikotarpiu labai populiarūs žibintai (灯笼 denglong). Tradicija gaminti ir naudoti žibintus per Rudens vidurio šventę atsirado Tangų dinastijos laikotarpiu. Kadangi šventės metu  nuimamas derlius, žibintų išvaizda ir formos buvo susijusios su gamta, žemės ūkio produkcija ir  vietine kultūra. Žibintai gaminti rankomis, o jų gaminimo būdai nesudėtingi. Žinomos trys medžiagos, kurios dažniausiai naudotos žibintams gaminti: audiniai, vaisių odelės ir bambuko atraižos arba lapai (Siu, 1998). Po kurio laiko žibintai tapo vis svarbesne Rudens vidurio šventės dalimi, didėjo jų spalvų, formų, dydžių įvairovė. Tobulėjo žibintų gaminimo technikos, jų puošybai pasitelkti kiti kinų menai, pavyzdžiui, ant žibintų paviršiaus būdavo užrašomos poemos, maldos, palinkėjimai (Siu, 1998). Songų dinastijos laikotarpiu tapo populiaru plukdyti žibintus upėse. Manoma, kad tai kilo iš papročio upėmis plukdyti žibintus, kurie turėjo padėti rasti kelią nuskendusiųjų sieloms (Siu, 1998).

Šiomis dienomis taip pat labai populiaru per Rudens vidurio šventę naudoti žibintus. Jie leidžiami į dangų, plukdomi vandeniu, kabinami įvairiose vietose. Šventės metu tėvai gamina juos kartu su vaikais (Siu, 1998). Be abejonės, patys žibintai yra kitokie nei anksčiau. Pasikeitė jų gaminimo būdai, lieka vis mažiau rankų darbo žibintų, juos pakeičia pigi masinės gamybos produkcija. Populiarėja plastiko žibintai, vaizduojantys tokius objektus, kaip „Mėnulio jūreivė“ (populiarus japoniškas animacinis filmas), „Hello-Kitty“ ar kt. (Siu, 1998). Dabartiniai žibintai neturi nieko bendra su religija ar tradicine šventės reikšme, jie tik dekoratyvus elementas. Nepaisant to, tai neatsiejamas Rudens vidurio šventės simbolis (Siu, 1998).

Neapsieinama ir be tradicinių Rudens vidurio šventės žaidimų. Dažniausiai jie žaidžiami leidžiantis saulei. Anksčiau šie žaidimai turėjo mitologinę prasmę, buvo tikima, kad juos žaidžiant siela gali atsiskirti nuo kūno, kad galima sužinoti savo ateitį (Wei-pang, 1944). Dažnai žaidimai skirstomi į moterų, vyrų ir vaikų. Populiariausi moterų žaidimai:

Kilimas į dangų (上天堂 shang tiantang) – dainuojantis choras su smilkalų lazdelėmis vaikščioja aplink moterį, kol ji užmiega, ir tada jos siela pakyla į dangų. Vėliau ji pasakoja apie dangaus grožį.

Nusileidimas į sodą (落花园 luo huayuan) – žaidžiamas panašiai kaip pirmasis. Anot legendos, rojuje yra didelis sodas, kuris per Rudens vidurio šventę būna atidarytas. Jauna mergina, norinti sužinoti savo ateitį, turi keliauti ten, kad pamatytų gėlių medį, apibūdinantį ateitį. Jei ant medžio auga baltos gėlės – mergina pagimdys berniuką, jei raudonos – mergaitę, o jeigu gėlės įvairios  – turės kelis vaikus (Wei-pang, 1944).

Tarp vyrų populiarus Aštuntosios dvasios nusileidimas (降八仙 jianbaxian) – vienas žmogus atsigula prieš mėnulį, kiti vyrai vaikšto aplink jį, degina smilkalus, kalba užkalbėjimus. Taip įsikūnyti į žmogų kviečiamas vienas iš Aštuonių nemirtingųjų. Jei jis įsikūnija, vyras gali tapti kitų žmonių mokytoju (Wei-pang, 1944).

Mėgstami vaikų žaidimai:

Apsupta rupūžė (guan xiamo) – vaikai ratu apsupa berniuką, išrinktą rupūžių karaliumi. Jie dainuoja dainas ir taip užburia berniuką, kad jis pradeda šokinėti kaip tikra rupūžė. Berniukas taip elgiasi tol, kol kas nors jo galvą aplieja šaltu vandeniu.

Apsupta beždžionė (guan houzi) – žaidžiamas panašiai kaip Apsupta rupūžė, bet skiriasi dainos. Vaikas, pavirtęs į beždžionę, turi užlipti ant namo stogo (Wei-pang, 1944).

Naudota literatūra:

Jicai, F., 2009. Symbols of China. London: Compendium Publishing.

Lemei, Y., 2009. China’s Mid -Autumn Day. Journal of Folklore Research.

Siu, K. W. M., 1998. The Mid-Autumn Festival Lantern in Contemporary Hong Kong. Design Issues. Vol. 14, No. 3 (Autumn), p. 19–27.

Xu, L., 2009. Discover China – 100 interesting topics to feel China. Beijing: China Intercontinenetal Press.

Wang, Y., 2013. Top 10 Mid-Autumn Festival foods in China. China.org.cn [internete]. Rasta: <http://www.china.org.cn/top10/2013-09/18/content_30062182.htm> [žiūrėta 2014 03 15].

Wei-pang, C., 1944. Games at the Mid-Autumn Festival in Kuangtung. Folklore Studies. Vol. 3, No. 1, pp. 1–16.

Redagavo Indrė Ligeikytė