Animė
Animė (アニメ, nekaitomas) – Japonijoje atsiradęs animacijos stilius su itin savita aplinkos bei veikėjų išvaizdos estetika. Japonai šį terminą naudoja visai pasaulio animacijai pavadinti, tačiau užsieniečiai griežtai apibrėžia animė kaip animacijos produktą iš Japonijos. Animė yra dalijama teatruose, rodoma per televiziją, platinama internete bei vaizdajuostėse, taip pat naudojama kompiuteriniuose žaidimuose ir yra klasifikuojama į daugybę žanrų, skirtų visoms amžiaus grupėms (Rowthorn, Ashburne, Benson, Florence 2000, p. 73).
Istorija
Japonų animacija gimė XX a. pirmojoje pusėje. Iš pradžių japonai mėgino naudoti vakarietiškos animacijos metodus, tačiau 1963 metais iš komiksų į televizijos ekranus atkeliavusi „Galingojo Atomo“ (鉄腕アトム Tetsuwan Atomu, ang. Astro Boy) animė, pakeitė japonų animaciją negrįžtamai. Pagamintas „Mushi Productions“ animacijos studijos, „Astro Boy“ pristatė nestandartinių simbolių bei intensyvaus siužeto animaciją, kuri išpopuliarino animė žanrą visame pasaulyje. 1970 m. studija „Tokyo Movie Shinsha“ (TMS) pradėjo leisti populiarų animacinį serialą „Lupinas trečiasis“ (ルパン三世 Rupan Sanse, ang. Lupin III). Tais pačiais metais buvo sukurtas serialas apie milžinišką robotą kovojantį prieš blogį „Mazinger Z“ (マジンガーZ), kuris dar labiau padidino animė pripažinimą už Japonijos ribų.
1988 m. TMS išleido animė filmą pavadinimu „Akira“ (アキラ), kuris tapo klasika ir pelnė sėkmę JAV. Šiandien tokios studijos kaip „Aniplex“, kurios išleido „Metalinį Alchemiką“, yra žinomos tiek Amerikoje, tiek ir Japonijoje (Andrew Dewitt. eHow).
Augimas
Animė industrija išpopuliarėjo, kai Osamu Tezuka (1928–1989) išleido „Astro Boy“, naudodamas japoniškos ir vakarietiškos animacijos mišinį. Šią animė autorius sukūrė pritaikydamas skirtingas patirtis ir sujungdamas jas su kompiuterinėmis grafikomis (Researchomatic). Kiekvienas animė kūrėjas turi savo asmeninį stilių, nepaisant to, jie visi turi bendrų, animė vaizduojamų bruožų, pavyzdžiui, įdomūs, ypatingo mąstymo paaugliai, dailios moterys ar stiprūs vyrai. Tokiu būdu animė paklausa nuo 1990-ųjų pradžios iki 2000-ųjų, vakaruose augo dideliu tempu (Clements & McCarthy, 2006). Tuo pačiu laikotarpiu per didžiausią 24 valandų animė tinklą „Animax“ transliuodavo animė serijas bei filmus įvairiose užsienio šalyse, tokiose kaip Japonija, Filipinai, Taivanas, Pietų Korėja, Lotynų Amerikos šalys, Honkongas, Indija, Pakistanas bei Bangladešas. 1993 m. animė pramonė, nusikėlusi į Ameriką, nebuvo pelninga, tačiau po dešimtmečio paklausa padidėjo visoje šalyje. 2010 m. sukaupta animė vertė siekė maždaug 160-200 mln. JAV dolerių. Yra keletas priežasčių, kodėl animė tapo labiau populiari nei įprastinės karikatūros visame pasaulyje. Svarbiausia tai, kad žiūrovams lengva susitapatinti su animė veikėjais bei įsijausti į istoriją, kuri perteikiama realistiškai su šlakeliu fantazijos, padedančios išlaisvinti vaizduotę (Researchomatic).
Bruožai
Animė nuo kitų šalių animacijos atskirti labai nesudėtinga, pagrindiniai bruožai:
– Didelės, veidui neproporcingos akys;
– Plaukai gali būti įvairių formų bei neįprastų spalvų;
– Kojos ir rankos retai būna proporcingos liemeniui;
– Spalvinimas yra trisluoksnis.
Taip pat atskleidžiamos įvairios emocijos, žymimos pripažintais simboliais, pvz.: gėdos jausmas nesunkiai atskiriamas iš paraudusių veikėjo skruostų, pyktis gali būti parodomas iššokusia kaktos vena, nustebimas – didelio prakaito lašo simboliu ir t. t. Vizualiai animė nuo kitų animacijos meno formų labai skiriasi savo metodika, animacijos gamybos procesu bei piešimo stiliais, kurie tarpusavyje dalijasi tik keletu anksčiau įvardintais bruožais ar panašumais (Lesley Aeschliman. Bellaonline).
Populiariausi žanrai
Animė žanrų yra labai daug, juos galima lyginti su kino filmų žanrų įvairove, nes animė skirti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Dauguma animė pasižymi keliais skirtingų žanrų bruožais, tačiau populiariausiais laikomi:
Veiksmo – iki šiol, tai vienas labiausiai paplitusių žanrų. Paprastai šio žanro animė trūksta esmės, pagrindinės istorijos, paties veikėjo charakteriui neskiriama daug dėmesio. Norint šių trūkumų išvengti, dažniausiai į animė įpinami kitų žanrų, tokių kaip komedija, nuotykiai, fantazija, motyvai. Tipiškas šio žanro pavyzdys yra „Drakonų kova“ (ドラゴンボール Doragon Bōru, ang. Dragon Ball).
Nuotykių – šio žanro animė yra linkusios būti labai ilgos, istorija gerai suformuluota ir turinti tvirtą pagrindą, o veikėjų charakteriai savitai išbaigti. Dažniausiai šis žanras maišomas kartu su kitais žanrais, vienas jų– Slice of life – gyvenimiškas, realistiškai pateiktas žanras, pavyzdžiui, „Metalinis alchemikas“ (鋼の錬金術師 Hagane no Renkinjutsushi, ang. Fullmetal Alchemist), dažnai fanų vadinamas FMA.
Komedijos žanro animė neapsiriboja vien parodijomis, daugiau dėmesio skiriama žodžių žaidimams bei situacijoms. Iš rytų atėjusi stipri pagarba žmogui neleidžia juoktis iš pačio veikėjo kaip asmenybės, pavyzdžiui,„Sidabrinė Siela“ (銀魂 Gintama). Populiaru komedijos žanrą maišyti su romantiniu žanru, kuris padeda žiūrovui atrasti ryšį su tokios kombinacijos kuriozinėmis situacijomis, pavyzdžiui, „Viso gero, Mirtie“ (さよなら絶望先生 Sayonara Zetsubō Sensei).
Siaubo – šis žanras dažniausiai pateikiamas kartu su drama. Japonų siaubo fantastikos populiarioji kultūra garsėja savo unikalia tematika ir tradiciniu požiūriu į tai, kas gąsdina. Japonai linkę dėmesį sutelkti į psichologinį siaubą, taip pat į tarpinę įtampos pilną erdvę, kurioje vyksta veiksmas. Įtraukiami vaiduokliai, poltergeistai, liaudies religija, šamanizmas, eksperimentai, atliekami su žmonėmis, bei tradicinės japonų dvasios „yōkai“ (妖怪) – antgamtinės kilmės monstrai japonų folklore, pavyzdžiui, „Kitas“ (アナザー Anazā, ang. Another).
Hentai (変態, liet. nenormalumas, iškrypimas) vakaruose yra suprantama kaip erotinio bei pornografinio pobūdžio animė. Japonijoje ši sąvoka nėra vartojama vien animė industrijoje. Šis žanras pasižymi atviru nuogo kūno vaizdavimu, taip pat atvirais lytiniais santykiais. Kaip ir vakaruose, Japonijoje erotinio pobūdžio medžiaga nėra leistina nepilnamečiams, pavyzdžiui, „Juodoji Biblija“ (バイブルブラック Baiburu Burakku, ang. Bible Black).
Mokslinės fantastikos – vakaruose labiau žinomas Sci-fi pavadinimu. Šio žanro animė veiksmas paprastai vyksta ateityje, kurioje akcentuojama technologija, neįmanoma dabartyje, pavyzdžiui, teleportacija, tarpgalaktinės kelionės. Sci-fi dažnai įmaišomas Mechaninis (Meka, ang. Mechanical, Mecha) subžanras, kuriame veiksmą atlieka robotai ar kontroliuojamos žmonių mašinos. Šios mašinos labai skiriasi dydžiu, forma ir išvaizda, pavyzdžiui, „Naujojo Amžiaus Evangelija“ (新世紀エヴァンゲリオン Shin Seiki Evangerion, ang. Neon Genesis Evangelion ).
Žymiausi kūrėjai ir jų kūriniai
Pirmaujanti pasaulyje „Crunchyroll“ vaizdo paslaugų įmonė, legaliai tiekianti animė internetu, apklausos metu nustatė jog Japonijos žiūrovų mėgiamiausios animė studijos yra šios:
1. Kyoto Animation: K-On! (けいおん!); Haruhi Suzumiya (涼宮ハルヒ); Lucky Star (らき☆すた); Hyōka (氷菓) ir t. t.
2. Sunrise: Code Geass (コードギアス); Mobile Suit Gundam SEED (機動戦士ガンダムSEED (シード); Cowboy Bebop (カウボーイビバップ); Gin Tama (銀魂)ir t.t.
3. P. A. Works: Angel Beats! (エンジェルビーツ!); Another (アナザー); Hanasaku Iroha (花咲くいろは) ir t. t.
4. Shaft: Bakemonogatari (化物語); Sayonara, Zetsubou-Sensei (さよなら絶望先生); He Is My Master (これが私の御主人様) ir t. t.
5. Production I.G: Ghost in the Shell (攻殻機動隊); Eden of the East (東のエデン); Blood+; Kimi ni Todoke (君に届け) ir t. t.
7. Bones: Fullmetal Alchemist (鋼の錬金術師); Darker Than Black (黒の契約者); Soul Eater (ソウルイーター); Ouran High School Host Club (桜蘭高校ホスト部) ir t. t.
8. A-1 Pictures: Sword Art Online (ソードアート・オンライン); Blue Exorcist (青の祓魔師-エクソシスト); Black Butler (黒執事) ir t. t.
9. Toei Animation: Dragon Ball (ドラゴンボール); Sailor Moon美少女戦士セーラームーン); Yu-Gi-Oh! (遊☆戯☆王); Digimon (デジモン); One Piece (ワンピース) ir t. t.
10. Studio Ghibli: Spirited Away (千と千尋の神隠し); My Neighbor Totoro (となりのトトロ); Howl’s Moving Castle (ハウルの動く城); Princess Mononoke (もののけ姫) ir t. t.
11. Xebec: Mnemosyne (ムネモシュネの娘たち); D.N.Angel (ディー・エヌ・エンジェル); Love Hina (ラブ ひな); Zombie-Loan (ゾンビローン) ir t. t.
12. Brain Base: Durarara!! (デュラララ!!); Natsume’s Book of Friends (夏目友人帳); Spice and Wolf (狼と香辛料); Baccano! (バッカーノ!) ir t. t.
13. Gainax: Neon Genesis Evangelion (新世紀エヴァンゲリオン); Kare Kano (彼氏彼女の事情); FLCL (フリクリ) ir t. t.
14. Mad House: Death Note (デスノート); Nana (ナナ); Devil May Cry (デビル メイ クライ); Claymore (クレイモア); Trigun (トライガン); prisidėjo prie Hellsing (ヘルシング) ir t. t.
15. STUDIO4°C: Tekkonkinkreet (鉄コン筋クリート); Berserk: Golden Age Arc (ベルセルク 黄金時代篇); Detroit Metal City (デトロイト・メタル・シティ); Comedy (喜劇) ir t. t.
Iš viso kandidatavo 48 animė studijos (William Flanagan. Crunchyroll).
Tada ir dabar
Dar prieš 15-20 metų animė buvo panašesnė į animaciją, kuria buvo mėginama ko nors išmokyti, suteikti išminties. Dabar veikėjai sudaromi pagal šiandieninio žmogaus psichoanalizę. Stengiamasi išryškinti jų troškimus, gebėjimus, susiformavusius požiūrius. Veikėjų fiziniai parametrai buvo realistiškesni ir natūralesni nei dabar. Kiekvienoje animė atsiranda stereotipiškai sukurtų veikėjų atliekančių tam tikrus vaidmenis, pvz.: drovi mergina, moksliukas, spontaniškas, neapmąstantis pasekmių vaikinas ir t. t. (Sugimoto 2009, psl. 236). Keičiantis piešimo technikai, personažų veido bruožai nepilnavertiškai parodo emocijas, tačiau naudojant skaitmeninį dizainą, specialieji efektai tapo įspūdingesni, spalvos tapo skaidresnės ir švaresnės. Šiandienos animė siužetu bei veikėjų charakteristika siekiama sudominti kuo daugiau žiūrovų ir patenkinti jų lūkesčius (Monique Jones. Anime, Daily Lists).
Animė Lietuvoje
Lietuvoje animė fenomenas atsirado XX a. pab. komerciniuose TV kanaluose. Į lietuvių kalbą išversti ir dubliuoti populiariausi pasaulyje animaciniai serialai „Drakonų kova“, „Pokemonai“, „Mėnulio jūreivė“, „Samurajai X“ ir kiti. Animė daugiausia plinta tarp jaunimo. Gerbėjai buriasi į klubus, tokius kaip vienas pirmųjų animė mėgėjų klubų „Kurokawa“ ar VDU Japonistikos klubas „Hashi“. Kasmet rengiami „KOI Cosplay“ (コスプレ, liet. persirenginėjimo menas), kuriuose fanai iš visos Lietuvos ir artimų užsienio šalių susirenka persirengę savo mėgstamais animė ar vaizdo žaidimų personažais. Japonijos mėgėjai cosplay metu taip pat gali tiesiog kopijuoti japonišką stilių. 2009 m. ši „KOI Cosplay“ veikla transformavosi į kasmetinį renginį „Now Japan“, kuriame organizuojami geriausio cosplay rinkimai, dirba japoniškos atributikos parduotuvėlės, vyksta animė filmų peržiūros, karaokės konkursai, kovos menų pristatymai ir daug kitos veiklos. 2005 m. pirmą kartą surengtas „Anime Nights“ festivalis, kuris tęsiasi iki šiol. Šio festivalio metu animė mėgėjai gali dalyvauti geriausio cosplay kostiumo, komiksų piešimo konkursuose ir t. t. Vyksta dviejų naktų trukmės animė peržiūros. 2008 m. Lietuvoje pirmą kartą surengtos japonų animacijos dienos „Otaka“. Kasmet šio festivalio metu rodoma japonų animacija bei rengiamas cosplay. Apie 2008 m. internete ėmė plisti savarankiškai į lietuvių kalbą versti animė.
Literatūros sąrašas:
Aeschliman, L., 2013. What is anime? [internete] rasta: <http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp> [žiūrėta: 2014 03 29].
Clements, J., & McCarthy, H., 2001. The anime encyclopedia: A guide to japanese animation since 1917. New York, NY: Stone Bridge Press.
Dewitt, A., Japanese Animation Studios. [internete] rasta: <http://www.ehow.com/about_4623567_japanese-animation-studios.html> [žiūrėta: 2014 03 28]
Flanagan, W., 2012. POLL: Japanese Fans List their Favorite Anime Studios. [internete] rasta: <http://www.crunchyroll.com/anime-news/2012/08/02/poll-japanese-fans-list-their-favorite-anime-studios> [žiūrėta: 2010 03 29].
Jones, M., 2013. 10 Reasons Why ’90s Anime Is Superior To Today‘s [internete] rasta: <http://www.toplessrobot.com/2013/04/10_reasons_why_90s_anime_is_superior_to_todays.php> [žiūrėta: 2014 03 29].
Researchomatic, 2011. Growth Of Anime And Manga. [internete] rasta: <http://www.researchomatic.com/Growth-Of-Anime-And-Manga-60408.html>
Rowthorn, C., Ashburne, J., Benson, S., Florence, M., 2000. Japan. 7 leidimas. Footscray: Lonely Planet.
Sugimoto, Y., 2009. The Cambridge Companion To Modern Japanese Culture. Australia. Cambridge University Press.
Papildomai žiūrėti:
http://www.animezona.net/forum/content/1-naujienos
http://www.animecentras.lt/index.php/enciklopedija/72-lietuvoje/92-koi-cosplay-vol-2
http://www.otaka.lt/
http://hashi.vdu.lt/
http://www.animeclub.lt/viewpage.php?page_id=3
http://www.animenights.lt/
http://yukari.lt/
Redagavo Rimantė Stankevičiūtė
