In ir jang

In ir jang (陰/阴 yīnyáng) – energijų poliariškumo principas, plačiai paplitęs Kinijos filosofijoje ir metafizikoje. Ši koncepcija paremta dviejų jėgų opozicija, kurių jėgos ir įtaka neatsiejamos viena nuo kitos. Perteikiama idėja, kad kiekviena iš priešybių yra priklausomos ir gali viena kitą transformuoti.

Koncepcija ir prielaidos

Senovės Kinijos mokyklose in ir jang teorija yra viena svarbiausių. Ji apima tradicinę kinų mediciną, senovės kovos menus, fengšui, taiči, Kinijos filosofiją ir visą daoizmo kosmologiją. Pagal šią teoriją mūsų visatoje viskas sudaryta iš dviejų skirtingų, vienas kitą papildančių in (moteriškojo) ir jang (vyriškojo) polių. Jų egzistavimas priklauso vienas nuo kito, nėra nieko, kas būtų vien in ar vien jang, nes tikima, kad in palaipsniui tampa jang ir, atvirkščiai.

Laikomasi prielaidos, kad in atstovauja tamsos pradui, siejamam su Mėnulio, Žemės, moteriškumo, silpnumo, minkštumo bruožais. Ši energija žymi pasyvumą, niūrumą. Gamtoje in priklauso vanduo ir kalnai, šio polio gyvūnų atstovu laikomas tigras. Priešingai, jang siejamas su šviesa, Dangumi, Saule, vyriškumu, tvirtumu. Energija laikoma veržlia, aktyvia, lengva. Gamtoje – ugnis ir slėniai, jang gyvūnų grupei priskiriamas drakonas. Priešingai negu in, jang laikoma visa, kas nematerialu. Galima teigti, kad minėtos dvi materialinės-dvasinės genetinės jėgos, laikomos idealiomis, sukuria  energijos srautą. Jis veikia spiralės principu, užvaldo visas būties ląsteles ir sukuria bendrą kontinuumą, kuriame skleidžiasi energinė in ir jang jėga (Kultūros, filosofijos ir meno profiliai 2004, p 430). In ir jang sąveika aiškinama visų daiktų, įvykių atsiradimu ir jų kaita. Skirtingi poliai turi būti nesutrikdyti, kad būtų pasiekta harmonija ir išlaikytas balansas (History of Chinese Philosophy, 1993, p. 74), todėl vienintelis pasaulyje pastovus dalykas yra kaita, kuria juda in ir jang poliai.

In ir jang kilmė

Nors nėra aiškiai nustatytos tikslios in ir jang kilmės datos, tačiau minėtų koncepcijų atsiradimo formuluotė priskiriama garsiam natūralistinės Jinjangdzia (Yinyangjia) mokyklos mąstytojui, Dzi-Sia (Ji-Xia) akademijos įkūrėjui Ču karalystėje Džou Janui (Zhou Yan) (apie 350–270 m. pr. Kr.) (Ching or Book of Changes, 1975, p. XLVIII–LIX; Needham, 1956, p. 322). Kosmologas tikėjo, kad gyvenimas turi penkis etapus (wuxing): ugnį, vandenį, metalą, medį ir žemę. Jie visi nuolat keičiasi tarpusavyje in ir jang dėsniu. Remdamiesi minėtu mokslu, neokonfucianizmas ir daoizmas sukūrė savo kosmologiją. Filosofas konfucianistas Džou Dunas I diagramoje pavaizdavo kosminių jėgų poveikį. Jis teigė, kad aukščiausias judėjimo pradas sukuria jang jėgą, po kurios randasi rimtis – in jėga. Iš in ir jang jėgų sąveikos randasi elementai, o iš jų visa tai, kas yra (Filosofijos atlasas, 1998, p. 23). II a. pr. m. e. šie dualūs poliai buvo pritaikyti žmonių tarpusavio santykiams apibrėžti.

In ir jang skirtingose sferose

Kasdieniame gyvenime. In ir jang poliai atspindi būtį, visatos gyvenimą, taip sukelia pokyčius, skatinančius augti ir judėti. Šios jėgos taip pat stipriai veikia žmonių tarpusavio santykius, visuomenės egzistenciją. Koncepcija taikoma ir kasdieniame gyvenime – aprangai, fengšui, buičiai ir t. t. Tai neteikia jokios moralinės vertės, tačiau visa fizinė tikrovė yra pagrįsta šių energijų sąveika. In ir jang teoriją galima išvysti ir taikyti praktikoje: teigiamas arba neigiamas požiūris į tam tikrus aspektus, patogus – nepatogus, šviesus – tamsus ir pan. Šie poliai nebūtinai turi būti visiškai priešingi; tamsą papildo šviesa, tai, kas ryšku, papildo blankų. Pavyzdžiui: dienos pradžioje saulė apšviečia vieną kalno dalį, o kita pusė lieka tamsi. Kadangi saulė įveikia dangų, tai palaipsniui pradeda uždegti kitą pusę tuo metu, kai ankstesnis saulėtas veidas tampa tamsus. Šviesi ir tamsi dalys nėra statiškos, bet kartu veikia, apibrėžia viena kitą ir iš tikrųjų priima kiekvieną keičiantis visų vaidmenims. Buityje žmonės rūpinasi, kad in ir jang energija būtų kuo vienodžiau paskirstyta – tik atskiruose kambariuose turėtų vyrauti vienas iš dviejų polių. Taip pat apibūdinama in ir jang sąveika, kuri aiškiai jaučiama ir žmonių santykiuose. Pagal šias jėgas ieškoma tinkamo partnerio asmeniniam gyvenimui, sudaromos zodiako ženklų prognozės; taip pat dienos skirstomos į laimingas ir nelaimingas.

Kinų medicinoje

Rytų filosofija teigia, kad nuo in ir jang koncepcijos balanso priklauso žmonių sveikata ir harmonija. Šis ženklas reiškia neišmatuojamą jėgą, kuri palaiko gyvybės judesį, neleidžia jai sustoti. Dėl šios priežasties in ir jang kryptingumas žmogaus sveikatai taip pat daro įtaką: veikiami fiziologiniai procesai, subtili energija, psichika, nes balansas ir harmonija egzistuoja kiekviename žmogaus lygmenyje.

In ir jang koncepcija ypač svarbi klinikinėje medicinoje. In išreiškia negatyvius ir silpnus kūno aspektus bei pojūčius, o jang – teigiamus ir stiprius bruožus. Teorijos principais dažnai aiškinama, kaip veikia gyvo organizmo organai ir cirkuliuoja jo emocinė energija. Visi fiziologiniai procesai, ženklai ar simptomai turi nesustoti kryptingai judėję. Jei nukrypstama nuo normų ar šie du poliai labai skiriasi – ilgainiui gali išsivystyti sunkios ligos, todėl, kad to būtų išvengta, reikia išlaikyti dinamiką ir darną.

In ir jang filosofijoje

In ir jang yra viena iš labiausiai dominuojančių sąvokų Kinijos filosofijos mokyklose ir visoje Kinijos filosofijos senovės istorijoje. Ši koncepcija veikia kinų mąstyseną ir padeda įsigalėti klasifikacijos sistemoms, kurias sudaro dvinarės opozicijos: nebūtis ir būtis, nesantis ir esantis, išorinis ir vidinis ir t. t. Reikšmę sunku apibrėžti, nes viskas vyksta savaime. Nepaisant koncepcijos principo skirtumų, yra trys pagrindiniai aspektai, kuriais vadovaujamasi kinų filosofijos sampratoje:

• in ir jang kaip vientisa dermė, kuri siejasi su žmogaus prigimtimi ir egzistencija; neatsiejamas ryšys su gamta, tai lyg gamtos ir proto audinys;
• in ir jang (Dziao sąveika) ryšys tarp kosminių galių ir žmogaus būties;
• kaip harmonijos procesas, garantuojantis pastovų ir dinamišką visų daiktų balansą.

In ir jang filosofinė sistema buvo formuojama tūkstančius metų, ypač stebint kosminius reiškinius ir siejant juos su gamtos bei žmogaus gyvenimo pokyčiais. Galvodami apie nuolatinius gamtos reiškinius, kinai ilgainiui pastebėtiems dėsningumams pradėjo teikti filosofinę prasmę, todėl in ir jang svarba atsispindi visuose būties procesuose. Šiai mąstysenai būdingas akimirkos suvokimas apima viską nuo menkiausios ir nereikšmingiausios detalės, nes stebimą momentą sudaro visi jo komponentai, darantys vienas kitam įtaką. Didžioji tuštuma kaip pirminis pradas, nuolatinė visų būties procesų kaita, in ir jang pradų priešybė lėmė tolesnę daugelio kinų filosofijos principų raidą (Kultūros, filosofijos ir meno profiliai, 2004, p. 46).

Šių priešybių pusiausvyra visatoje taip pat grindžiama ir daoizmo teorija. Realybė yra amžina kaita. Kiekvienas žmogus turi sutelkti dėmesį į jį supantį pasaulį, visatoje atrasti vidinę harmoniją, todėl ši religinė-filosofinė sistema orientuota į meditaciją. Siekiama atrasti nušvitimą, palaikyti balansą ir harmoniją žmogaus viduje.

„Permainų knyga“, in ir jang kosmologijoje

Mokslas yra siejamas su „Permainų knyga“, kurioje pateikiamos skaičių spekuliacijos, bandoma gamtos procesų tėkmę sieti su žmogaus gyvenimu remiantis bendru tvarkos modeliu. To siejimo pagrindas yra aštuonios trigramos, sudarytos iš ilgų ir trumpų brūkšnių; jos simbolizuoja gamtos jėgas ir jų savybes. Visos heksogramos pusės sujungiamos į vieną bendrą sistemą. Remdamiesi šiuo mokslu, neokonfucianizmas ir daoizmas sukūrė savo kosmologiją. Taip filosofas konfucianistas Džou Dunas diagramoje pavaizdavo kosminių jėgų poveikį. Kiekvienas įvykis, mąstysena suranda savo konkrečią vietą heksagramos sistemoje, kurią jungia erdvė, laikas ir judėjimas. Kadangi likimą nulemia kosminiai dėsniai, pagal heksogramoje apibrėžtas prasmes žmogus gali pažinti kosminių ciklų kaitą ir savo lemtį (Filosofijos atlasas, 1998, p. 23).

„Permainų knyga“ laikoma svarbia žmonijos istorijoje sukurta knyga, kurioje simboliais, metaforomis ir subtiliomis užuominomis atskleidžiama ištisa pasaulėžiūros sistema. Remiamasi seniausia kinų išminties knyga – Jidzing, kurioje teigiama, kad visatoje viskas juda įvairiomis kryptimis, nėra nieko pastovaus. Jidzing tekstai turėjo didelę įtaką formuojantis kinų mąstysenai (Kultūros, filosofijos ir meno profiliai, 2004, p. 42, 45).

 

Naudota literatūra:

• Andrijauskas, A., 2004. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai. Vilnius.
• Kunzmann, P., Burkard, F., Weidmann, F., 1998. Filofosijos atlasas. Vilnius: Alma littera.
• Mou, B., 2009. History of Chinese Philosophy. New York: Routledge.

 

Redagavo Kristina Tutlytė