Fudziano tulou
Tulou (土楼, tǔlóu) išvertus į lietuvių kalbą reiškia „žemės pastatas“. Fudziano tulou – tai dideli, kelių aukštų, apvalūs arba kvadratiniai, fortifikuoti namai Fudziano provincijoje, pietryčių Kinijoje. Jie statyti apsauginiais tikslais, dažniausiai su atviru centriniu kiemu, vienu pagrindiniu įėjimu ir mažais langeliais į išorę, prasidedančiais tik nuo antro aukšto. Namai dar vadinami „maža šeimos karalyste“ arba „triukšmingu mažu miesteliu“, nes juose gyvendavo vienos arba kelių giminių klanai, kurie sudarydavo mažas bendruomenes. Juose daugiausia gyveno fulao ir hakų etninės mažumos. Viename pastate galėjo tilpti šimtai žmonių. Namams būdingos aukštos molinės sienos, dengtos čerpiniu stogu, su išsikišusiomis pakraigėmis. Pastatas padalytas vertikaliai, kiekvienai šeimai atitenka po vieną ar kelis kambarius kiekviename aukšte. Nepaisant nykios išorės, vidus būdavo gausiai dekoruojamas ir įrengiamas kuo patogiau.
Istorija
UNESCO duomenimis, iš archeologinių tyrimų matyti, kad jau neolito periodu (prieš 6000 metų) Rytų ir Centrinėje Azijoje buvo statomi bendruomeniniai plūkto molio namai. Socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam pietryčių Kinijos vystymuisi didelę įtaką turėjo šiauriečių imigracija. Vakarų Dzin dinastijos valdymo metu (IV a.) dėl nuolatinių karų ir sausrų žmonės iš centrinės Kinijos pradėjo migruoti į pietus. Dauguma pasiekusių Fudziano provinciją atnešė ir pažangią Kinijos kultūrą.
Dar viena didelė migracijos banga buvo vėlyvaisiais Songų dinastijos metais (XII–XIII a.). Dzin bendrija, užkariavusi šiaurinę Kinijos dalį, privertė daugelį žmonių vėl patraukti į pietus. Pietuose susimaišius hanių tautai (kinams) su vietiniais žmonėmis, susiformavo hakų etninė grupė.
Pirmieji Fudziano tulou atsirado Songu ir Juanų dinastijų metu (XI–XIII a.), tobulėjo XIV–XVI amžiuje (Mingų dinastijos laikotarpiu) ir pasiekė architektūrinio meistriškumo aukštumas XVII–XX a. pirmojoje pusėje (Vėlyvosios Mingų, Čingų dinastijos ir Kinijos Respublikos laikotarpiu).
Ankstyvieji „žemės namai“ buvo palyginti maži, kvadratiniai arba stačiakampiai, mažai dekoruoti ir be akmeninių pamatų. Pagrindinė jų funkcija buvo apsaugoti nuo plėšrių laukinių žvėrių. XIV a. pabaigoje, XVII a. (Mingų dinastijos valdymo laikotarpiu) dėl didesnio žemės ūkio išsivystymo lygio Fudziano provincijoje ir dėl dažnų banditų antpuolių (juos traukė klestinti teritorija) pradėti statyti daug didesni ir geriau apsaugoti namai. Nuo XVII a. vidurio iki XX a. pirmosios pusės augo tabako ir arbatos produkcija – tai atsispindėjo naujųjų „žemės pastatų“ dydyje ir dekoracijų gausoje.
Daugelis tulou yra labai gerai aprašyti pastato metraštyje, taip pat žinomi ir klano įkūrėjų bei pastato statytojų vardai. Giminės medis vietomis siekė XIII a.; yra atvejų, kai ta pati giminė gyveno iki pat XX a.
Dažniausiai tulou, nors ir buvo bendruomeninis namas, priklausė vienam turtingam ir įtakingam asmeniui. Ankstyvosios statybos namuose tokie asmenys būdavo susikrovę turtą iš žemės ūkio, vėlesnės – iš prekybos ir pramonės: XVII a. iš arbatos, o dar vėliau – iš tabako (Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 65–67).
Fudziano tulou buvo statomi remiantis kinų fengšui principais siekiant sukurti kuo tobulesnę harmoniją su gamta ir užtikrinti teigiamos energijos (či) tekėjimą. Dėl to pietiniuose (pagal fengšui palankesniuose) kambariuose gyveno labiau pasiturintys ir išmintingieji, o šiauriniuose – vargingesni ir mažiau išprusę žmonės (Havercroft 2003, p. 24).
Pagrindinės statybinės medžiagos, naudotos sienoms, buvo molio, smėlio, kalkių ir vandens mišinys, kaip rišamoji medžiaga naudoti kiaušinių baltymai, rudasis cukrus ir ryžių klijai. Tvirti ir ilgai nepūvantys spygliuočių medžių rąstai ir bambukai naudoti sienoms stiprinti bei vidui įrengti. Sienos buvo suplūkiamos sluoksnis po sluoksnio, o moliui išdžiūvus tapdavo ypač kietos. Dėl tokio tvirtumo dažnas pastatas atlaikydavo ir žemės drebėjimus (Zhang 2008, p. 65). Sienos storis prie pamatų siekdavo iki 2 metrų, o viršuje – trečdalį arba pusę pamatų storio. Taip užtikrinamas pastato stabilumas ( Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 29).
Fudziano tulou galima skirstyti į apvalius, keturkampius ir rūmų („penkių feniksų“) stiliaus pastatus. Apvalieji užima didžiausią dalį. Anksčiau tulou ir buvo vadinami „Apvalieji Hakka Žemės pastatai“. Pagal suplanavimą juos galima skirstyti į du tipus: 1) su koridoriais ir 2) su atskiromis sekcijomis.
1) Pirmojo tipo pastatuose bendras koridorius jungia kambarius kiekviename aukšte, o kiekvienas namų ūkis turi po kambarį visuose aukštuose. Yra bendri laiptai jiems pasiekti. Protėvių garbinimo menė, kuri dar naudojama jaunimui mokyti, yra kiemo centre. Toks tipas labiau paplitęs hakų bendruomenėje, kuri prioritetu laiko šeimos susitelkimą. Dažniausiai tokio pastato pirmame aukšte būna virtuvės ir valgomieji kambariai, antrame – sandėliai, o trečiame ir aukščiau – miegamieji kambariai.
2) Antrojo tipo pastatuose kiekvienas namų ūkis turi savo sekciją – vertikaliai išdėstytus kambarius, į kuriuos turi atskirus laiptus, atskirą įėjimą ir nuosavą vidinį kiemelį. Toks tipas labiau paplitęs tarp Fulao etninės grupės, kuri teikia pirmenybę privatumui, nepriklausomybei bei patogumui, nors neatsisako ir glaudžių šeimos ryšių. Tokio tipo pastatų suplanavimas truputį skiriasi: pirmame aukšte – universalios paskirties kambarys, antrame – miegamasis, o trečiame – sandėlis.
Struktūrinis stabilumas, apsauginė funkcija ir kanalizacijos sistema buvo apsvarstoma dar prieš statant. Pastato centre būdavo šulinys, todėl bendruomenė galėdavo apsirūpinti vandeniu ir atremti priešo puolimus. Dar vienas šių pastatų privalumas – jie šilti žiemą, vėsūs vasarą, taip pat saugo gyventojus nuo stiprių vėjų bei žemės drebėjimų.
Kalbant apie apsauginę funkciją, maži šaudymui skirti langai buvo įrengti tik nuo antro aukšto. Stebėjimo bokšteliai, įtaisyti ant aukščiausios sienos dalies, skirti žvalgytis priešų, o durys dažniausiai darytos iš kietų lentų, kartais padengtos geležies lakštais. Vandens latakai įrengti virš jų tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo priešo ugnies atakų (Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 27–29).
Čiusi tulou grupė
Čiusi tulou grupė (初溪土樓群, chuxi tulou qun) yra susiformavusi Čiusi kaimelyje, pietinėje Jongdingo apygardos dalyje, Fudziano provincijoje. 2005 m. šiame kaimelyje buvo 1686 gyventojai (253 namų ūkiai), visi Siu šeimos nariai. Apsupta aukštų kalnų, Čiusi tulou grupė yra išsidėsčiusi įkalnėje, 400–500 m virš jūros lygio. „Žemės pastatai“ daugiausia kvadrato, stačiakampio, apvalios ir aštuonkampės formos. Į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta 10 gerai išsilaikiusių pastatų, tarp kurių Dzinčing lou – didžiausias (66 m skersmens) ir seniausias šioje grupėje (pastatytas 1419 m., Mingų dinastijos laikotarpiu) (Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 30–31).
Tianluokeng tulou grupė (田螺坑土楼群, tianluokeng tulou qun) yra Šangbano kaimelyje, Nandzingo apygardoje, Fudziano provincijoje. Ji išsidėsčiusi ant Hudongo kalno šlaito –787 m virš jūros lygio. Grupė sudaryta iš vieno kvadratinio, trijų apskritų ir vieno ovalaus tulou. 2005 m. čia gyveno 464 žmonės, priklausantys Huangų klanui, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis.
Seniausias kvadratinis tulou (Buyun lou) pastatytas imperatoriaus Kangsi valdymo laikotarpiu (1662–1722 m., Čingų dinastija). Tai pirmojo tipo (koridoriaus) trijų aukštų pastatas. Likusius keturis tulou pastatė Huangų klanas XX a. viduryje (Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 52–54).
Dadi tulou grupė (大地土楼群) pastatyta Dadi kaimelyje, rytinėje Huaano apygardos dalyje. 2005 m. ten gyveno 306 Dziangų klano žmonės. Trys iš daugelio čia esančių tulou buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš jų žymiausias – Eryi lou (二宜樓), pastatytas 1740 m. (Čingų dinastijos laikotarpiu). Jo skersmuo – 73,4 m (Zheng; He; Hu; Lin; Jian; Chang 2008, p. 61–63).
Čengčilou
Čengčilou (承啟樓), dar vadinamas „tulou karaliumi“, pastatytas 1709 m. (Čingų dinastijos laikotarpiu). Tai Gaobei tulou grupės, esančios Gaotou kaimelyje, Jongdingo apygardoje, dalis. Masyvus, keturių aukštų, apvalus tulou, sudarytas iš keturių koncentrinių žiedų, supančių protėvių garbinimo menę centre. Išorinio žiedo skersmuo – 62,6 metrai. Pirmieji du žiedai skirti žmonėms gyventi, trečiajame yra viešoji biblioteka, o ketvirtasis žiedas – koridorius, supantis protėvių menę. Vienu metu čia gali gyventi iki 600 žmonių (PR Newswire US 2011 02 23).
UNESCO pripažinimas
Fudziano tulou laikomi išskirtiniais kinų architektūros pavyzdžiais, parodančiais tam tikrą kinų bendruomeninį gyvenimą ir jų harmoningą prisiderinimą prie aplinkos. 2008 m. liepos mėnesį 46 pastatai buvo įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Šiuo metu yra apie 20 000 „žemės pastatų“, kurių didžiausia koncentracija yra tarp vakarinės Fudziano, rytinės Guangdongo ir pietinės Dziangsi provincijos dalių. Fudziano tulou sudaro atskirą grupę, išsiskiriančią forma, dizainu ir dydžiu. Šios grupės pavyzdžių yra išlikę daugiau nei 3000, didžioji šių pastatų dalis vis dar gyvenama ir atvira turistams (UNESCO, Advisory Body Evaluation).
Naudota literatūra:
Halvorson, J., 2012. Fame and Fortress. Beijing Review.[internete] EBSCO. Vol. 55 (7). p. 40–41. Rasta: <http://search.ebscohost.com/> [žiūrėta: 2014 03 28].
Havercroft, M., 2003. Last line of defence. Geographical (Campion Interactive Publishing). [internete] EBSCO. Vol. 75 (10). p. 20–24. Rasta: <http://search.ebscohost.com/> [žiūrėta: 2014 03 28].
Knapp, R. G., 2000. Chinas’ Old Dwellings. [e. knyga] Canada: Univesity of Hawai’i Press. Rasta: Google Books <http://books.google.lt/books?id=PNnfwOo-WdAC&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q&f=true> [žiūrėta: 2014 03 28].
PR Newswire, 2011. World Heritage Fujian Hakka Tulou – A New Popular Destination for International Travelers. PR Newswire US. [internete] vasario 23. EBSCO. Rasta: <http://search.ebscohost.com/> [žiūrėta: 2014 03 29].
UNESCO Advisory Body Evaluation, 2008. Fujian Tulou. [internete] rasta: <http://whc.unesco.org/en/list/1113> [žiūrėta: 2014 03 29].
Wu, S., 2010. Fujian Tulou Seat of World-class Tourism Ambitions. China Today. [internete] EBSCO. Vol. 59 (2). p. 77. Rasta: <http://search.ebscohost.com/> [žiūrėta: 2014 03 28].
Zheng, G., He, J., Hu, D., Lin, Y., Jian, W., Chang, H., 2008. Nomination of Cultural Property for Inscription on the World Heritage List: Fujian Tulou. [internete] rasta: <http://whc.unesco.org/en/list/1113/documents/> [žiūrėta: 2014 03 29].
Zhang, H., 2008. Tulou: The Earthen Architecture of Fujian’s Mountain Villages. China Today. [internete] EBSCO. Vol. 57 (11). p. 64–67. Rasta: <http://search.ebscohost.com/> [žiūrėta: 2014 03 29].
Papildomai žiūrėti:
http://www.amazingfujiantulou.com/
http://english.cntv.cn/program/journeysintime/special/tulou/
http://www.icm.gov.mo/exhibition/tc/fjintroE.asp
Redagavo Gabija Lenortavičiūtė