Didysis Ju

Didysis Ju (kin. 大禹, Dà Yǔ) (2200-2100 m. pr. m. e.) arba dar kitaip vadinamas Da Ju – tai Senovės Kinijos mituose minimas imperatorius, įkūręs seniausią Sia dinastiją (2070-1600 m. pr. m. e.), Didžiojo tvano tramdytojas ir dinastinės valdžios pradininkas, kuris už savo nuopelnus buvo paverstas legendiniu. Net kritiško Konfucijaus buvo pripažintas ir priskirtas kaip sektinas valdovo pavyzdys.

Seniausi išlikę šaltiniai apie Didįjį Ju

Nors Didysis Ju, pasak legendų, gyvavęs anksčiau už orakulo kaulus (kin. 甲骨, jiǎgǔ), seniausius išlikusius rašytinius šaltinius Kinijos istorijoje, tačiau juose Ju vardo nerasta.

Pirmą kartą Ju paminėtas Džou dinastijoje (IX a. pr. m. e.-221 m. pr. m. e.), praėjus keliems šimtams metų po jo legendinės mirties. Dauguma šaltinių apie legendinį imperatorių buvo parašyti Hanų dinastijos laikotarpiu (206 m. pr. m. e.-220 m.). Dauguma žinomų faktų apie jį buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir įvairios istorijos buvo surinktos ir atpasakotos žymioje Hanų dinastijos istoriko Sima Čiano (kin. 司马迁, Sīmǎ Qiān) knygoje „Didžiojo istoriko užrašai“ (Beijing tourism, 2013). Sima Čianas manė, kad Didysis Ju yra būtent Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì), vieno iš penkių legendinių Kinijos valdovų, palikuonis. Apie imperatoriaus potvynio sutramdymą yra rašoma kūrinyje „Klausimai Dangui“ (kin. 天问, Tiānwèn), esančiame viename seniausių Kinijos poezijos rinkinių „Ču karalystės dainos“ (kin. 楚辭, Chǔcí) (Pao, 1997, p. 242). O seniausioje Kinijos poezijos kolekcijoje „Poezijos klasika“ (kin. 诗经, Shī Jīng) Didysis Ju siejamas su Gunu, jo tėvu, ir pasakojama, kaip Ju suvaldė potvynį.

Didysis Ju ir potvynio sutramdymas

Pasak kinų legendų, Didysis tvanas prasidėjo susiliejus dviems galingoms upėms – Jangdzei ir Geltonajai upei. Dėl potvynio žmonės kentėjo dešimtmečius, kiti kėlėsi į kalnus. Pirmas, kas bandė sutramdyti potvynį, buvo Gunas, tolimas imperatoriaus giminaitis. Jis užtruko devynerius metus statydamas įvairias užtvankas. Pavogęs iš dievų žemę Šižangą, drabstė ją aplink upės krantus, bandydamas pastatyti barikadas, kad vanduo nepratekėtų į šalis. Tačiau dievai pamatę, kad Gūnas pavogė Šižangą, jį nubaudė ir nukirto galvą. Tuo metu valdęs imperatorius Šunas (kin. 帝舜, Dì Shùn) (~2294-2184 m. pr. m. e.) nušalino Gūną nuo šio darbo ir paskyrė jo sūnų Ju į jo vietą.

Ju, gavęs šią žinią iš valdovo, visiškai pakeitė nesėkmingus potvynio valdymo būdus. Jis su ryžtu ir atsidavimu studijavo upių sistemą ir ieškojo priežasties, kodėl jo tėvo potvynio tramdymas buvo  nesėkmingas (Beijing tourism, 2013). Ju apkeliavo visą Kiniją, kad išmoktų upių geografiją ir pasižymėtų upių įvairius išmatavimus savo darbų plane.

Padedant pusiau mitiniam žemdirbystės meistrui Houdzi (kin. 后稷, Hòu Jì) Didžiajam Ju galiausiai pavyko sutramdyti potvynį. Vietoj to, kad statytų užtvankas ar barikadas, Ju pasitelkė kitą metodą: įrengė drėkinimo sistemą, pagal kurią upė išsiliejo į laukus, juos paversdama derlingais bei iškasė gilesnes upių vagas, kad upė nutekėtų į jūrą.

Kitose legendos versijose tikima, kad Ju sutramdydamas Didįjį tvaną pasitelkė fantastines būtybes. Pavyzdžiui, Vang Dzia (Wang Jia) mitologiniame traktate Šijidzi (拾遺記, Shíyí Jì) Ju turėjo du gelbėtojus – Juodąjį karį (kin. 玄武, Xuánwǔ) ir Geltonąjį drakoną (kin. 黄龙, Huánglóng). Drakonas vilkdamas uodegą žeme gilino upės vagą, o vėžlys stūmė purvo krūvas į vietas, statydamas užtvankas (Symbolsage, 2021).

Sia dinastijos įkūrimas

Kadangi Didžiajam Ju pavyko sutramdyti Didįjį Tvaną, imperatorius Šunas, užuot pasirinkęs savo sūnų kaip sosto įpėdinį, nusprendė valdžią perduoti Ju. Taip tapdamas imperatoriumi, pastarasis įkūrė Sia dinastiją.

Didysis Ju valdymo laikotarpiu padalino šalį į devynias provincijas, kurias prižiūrėjo jo paskirti pavaldiniai. Jis rinkdamas bronzą kaip duoklę iš šių provincijų, pagamino devynis trikojus indus (kin. 九鼎, Jiǔ dǐng), kurie vėliau buvo perduodami iš vienos dinastijos į kitą, todėl tapo valdžios simboliais. Jie reiškė dorybę bei moralę. Jeigu kinas apibūdina žmogų, pasakydamas frazę turi devynių trikojų svorį, tai reikšdavo, kad tas žmogus, apie kurį kalba, yra patikimas ir niekada nesulaužytų pažado (Symbolsage, 2021).

Didžiojo Ju valdymo pabaiga

Po dešimties metų valdymo Ju sunkiai susirgo keliaudamas po rytines žemes, dabar esančiame Šaosingo mieste pietų Kinijoje. Prieš mirtį savo sostą užleido sūnui ir taip valdžia tapo dinastinė.

Šaosinge dabar stovi Ju garbei pastatyta šventykla, kurią visų dinastijų imperatoriai lankydavo pagerbti Didžiojo Ju atminimą (Colville, 2020).

Didžiojo Ju svarba

Iki šių dienų Didysis Ju yra gerbiamas ir išlikęs kaip sektinas pavyzdys valdžios atstovams. Nepaisant to, ar jis iš tikrųjų egzistavo ar vis tik išgalvotas mitinis personažas, jis yra vienas svarbiausių personažų Kinijos mitologijoje.

Didžiojo Ju gimtadienis yra minimas šeštojo mėnulio kalendoriaus mėnesio šeštąją dieną. O Ju garbinimo ritualai, atliekami susirinkusių valdžios lyderių Šaosinge, pirmąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį.

Šaltiniai

1. Beijing Tourism, 2013. Yu the Great. Beijing Tourism. Prieiga per internetą: Yu the Great (visitbeijing.com.cn) [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
2. Colville, A., 2020. Yu the Great, Tamer of China’s Greatest Floods. Supchina.com. Prieiga per internetą: Yu the Great, tamer of China’s greatest floods – SupChina [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
3. Pao, T., 1997. The Four Flood Myth Traditions of Classical China, Brill, Leiden, p. 213–259. Prieiga per internetą: The Four Flood Myth Traditions of Classical China on JSTOR [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
4. Symbolsage.com, 2021. Yu the Great – A Chinese Mythological Hero. Symbolsage.com. Prieiga per internetą: Yu the Great – A Chinese Mythological Hero – Symbol Sage [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].