Kinų kalendorius

 

Kinų kalendorius – Kinijoje ir daugelyje Azijos šalių naudojamas saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Kinų kalendoriumi vadinamas todėl, kad jį apie 500 m. pr. m. e. ištobulino kinai.

Pagal kinų kalendorių, 2014 m. sausio 30 d. prasidėjo 47011-ieji kinų eros metai, vadinami medinio (žaliojo) arklio (绿 午, luwu) metais.

Istorija

Kinų kultūros istorija pradėta rašyti daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų. Tuo metu atsirado ir pati seniausia Žemėje iki šių dienų  išlikusi I-Čingo knyga. Pagal šią filosofinę knygą dauguma kinų formuoja savo gyvenimą ir ieško patarimo, spręsdami kasdienes problemas (Bogun 1999, p. 166). Kinijoje gyvenusių įvairių tautų gyvenimus tūkstantmečiais veikė filosofinės-religinės sistemos: konfucianizmas, taoizmas ir budizmas, taigi astrologija, gamtos religijos ir I-Čingas vienas kitam turėjo įvairios įtakos. Kiekviena dinastija tarsi nustatydavo savą kalendorių, o jeigu jį pradėdavo taikyti kaimyninė valstybė, imperatoriaus rūmai tai priimdavo kaip nuolankumo ženklą. Daug šimtmečių sistema buvo tobulinama ir per paskutiniuosius 50 metų labai išpopuliarėjo. Europoje nuo seno svarbus yra atskiro žmogaus likimas ir jo raida, o Kinijoje svarbiausia yra tai, kaip žmogus įsikomponuoja į gamtos įvykių eigą ir visuomenę (Bogun 1999, p. 166). Taigi tradicinis kinų kalendorius nustato sąveiką bei darną tarp procesų, vykstančių kosmose, žemėje ir žmonių visuomenėje.

Kalendoriaus sandara

Svarbiausiu laiko matavimo vienetu kinai laiko besikeičiančias Mėnulio fazes. Kalendoriuje mėnesio pradžia laikoma jaunatis, o viduriu – pilnatis. Mėnulio ciklas kinams turėjo ypatingą ritualinę reikšmę, dėl to beveik visos kalendorinės apeigos ir šventės  vyko ir dabar tebevyksta pagal mėnulio kalendoriaus dienas. Mėnulio metų mėnesiai turi poetiškus vardus: pirmąjį mėnesį vadina šventiniu, nes didžiąją dalį švenčiami Naujieji metai, antrąjį – pumpurų mėnesiu, trečiąjį – pavasario atbudimo mėnesiu, ketvirtąjį – bijūnų, penktąjį – drakono (anksčiau rengdavo šventes vandens stichijos valdytojo – drakono garbei), šeštąjį – lotosų, septintąjį – alkanųjų dvasių (kinai aukodavo našlaitėms arba alkanoms mirusiųjų dvasioms), aštuntąjį – derliaus mėnesiu, devintąjį – chrizantemų, dešimtąjį – gailestinguoju, arba dosniuoju, vienuoliktąjį – baltuoju, arba tuščiuoju, o dvyliktąjį dėl šalčių – rūsčiuoju (Mikailionis 2002, p. 9).

Kadangi kinų kalendorius yra lunisoliarinis, jis atspindi ir Saulės judėjimą. Senovės kinai buvo žemdirbiai, o žemdirbystei buvo svarbios išsamios žinios apie sezonų kaitą. Saulės ciklas yra susijęs su metų laikų kaita, klimatu, oru ir kitais gamtos reiškiniais ir, žinoma, laukų darbais. Būtent dėl to Saulės ciklas ir įtrauktas į kalendorių. Saulei pasiekus minimalų aukštį nuo pusiaujo, būna trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo, naujų darbų pradžią. Vasaros saulėgrįžos metu, priešingai – Saulė pakyla į aukščiausią tašką, būna ilgiausia diena ir trumpiausia metuose naktis. Atitinkamai yra ir pavasario, ir rudens lygiadieniai, kai visoje Žemėje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Saulės ciklą sudaro 24 taškai.

Vertimas	Data pagal Grigaliaus kalendorių	Paaiškinimas
Pavasario pradžia	Vasario 4 d.	pavasario pradžia
Lietaus vanduo	Vasario 19 d.	kritulių pagausėjimas
Vabzdžių pabudimas	Kovo 6 d.	gana greitas temperatūros pakilimas
Pavasario lygiadienis	Kovo 21 d.	vienodos trukmės diena ir naktis
Tyrumas ir šviesa	Balandžio 5 d.	giedras dangus, gaivus oras, šiluma
Grūdų lietus	Balandžio 20 d.	lietus, naudingas grūdiniams augalams
Vasaros pradžia	Gegužės 6 d.	vasaros pradžia
Grūdų brendimas	Gegužės 21 d.	grūdai auga, bet dar nėra prinokę
Sėklos varpose	Birželio 6 d.	grūdai baigia bręsti, prasideda darbymetis
Vasaros saulėgrįža	Birželio 21 d.	ilgiausia diena metuose
Mažieji karščiai	Liepos 7 d.	artėja karščiausios vasaros dienos
Didieji karščiai	Liepos 23 d.	karščiausias metų laikas
Rudens pradžia	Rugpjūčio 8 d.	rudens pradžia
Karščių pabaiga	Rugpjūčio 23 d.	vasaros pabaiga
Baltoji rasa	Rugsėjo 8 d.	vėsta vanduo, daug rasos ant žolės ir medžių lapų
Rudens lygiadienis	Rugsėjo 23 d.	vienodos trukmės diena ir naktis
Šaltoji rasa	Spalio 8 d.	krinta temperatūra
Šalna	Spalio 23 d.	pasirodo pirmoji šalna
Žiemos pradžia	Lapkričio 7 d.	žiemos pradžia
Mažasis sniegas	Lapkričio 22 d.	pasirodo sniegas
Didysis sniegas	Gruodžio 7 d.	pradeda stipriai snigti
Žiemos saulėgrįža	Gruodžio 22 d.	ilgiausia naktis metuose
Mažasis šaltis	Sausio 6 d.	artėja šalčiausios dienos
Didysis šaltis	Sausio 20 d.	šalčiausias metų laikas

1 lentelė

12 mėnulio mėnesių yra maždaug mėnesiu trumpesnis laikas, nei Saulės metai. Taigi, kai baigiasi Saulės metai ir švenčiami Naujieji metai (新年, xin nian), Mėnulio metai kaskart prasideda visu mėnesiu vėliau (Bogun 1999, p. 176).

12-os gyvūnų astrologija 

Kinų kalendorius seka 12-os metų ciklu. Kiekvienus metus simbolizuoja tam tikras toteminis gyvūnas: žiurkė (鼠, shu), jautis (牛, niu), tigras (虎, hu), triušis (兔, tu) arba katinas (猫, mao), drakonas (龙, long), gyvatė (巳, si), arklys (午, wu), ožka arba avis (未, wei), beždžionė (申, shen), gaidys (酉, you), šuo (狗, gou), kiaulė arba šernas (亥, hai). Kiekvienas ženklas įkūnija tam tikras savybes, daro įtaką žmogaus bruožams, poelgiams, gabumams ir gyvenimo būdui. Ši 12 gyvūnų sistema remiasi mėnulio kalendoriumi (Thompson 2000, p. 158). Kiekvieni metai yra pavadinti Mėnulio ženklo, kuriuo jie prasideda, vardu.

Ciklo seką paaiškina viena kinų legenda: kartą visi gyvūnai ginčijosi, kuris iš jų yra viršiausias, ir nerasdami kompromiso sugalvojo paprašyti dievų pagalbos. Šie surengė lenktynes – kokia tvarka gyvūnai pasieks kitą upės krantą, tokia ir bus Zodiako ženklų seka. Taigi visi jie sušoko į vandenį. Jaučiui nežinant, žiurkė užsilipo ant jo nugaros, o kai šis buvo beveik pasiekęs krantą, žiurkė nuo jaučio nušoko ir pirmoji pasiekė tikslą. Kiaulė, kuri buvo didelė tinginė, atplaukė paskutinė. Štai kodėl žiurkės metai yra pirmieji cikle, o kiaulės – paskutiniai (Lin 2009, p. 109).

12 gyvūnų svarba atsispindi mene, kur 12 būtybių – dažna tema. Jų pilna amatininkų darbuose, karpiniuose, poezijoje, bronzos gaminiuose. Ypatingą reikšmę turėjo bronziniai veidrodžiai, ant kurių  įmantriai pavaizduoti 12 gyvūnų, taip norint prisišaukti sėkmę ir jų pagalbą gyvenimo kelyje.

Kinų astrologijoje teigiama, kad gimę po žiurkės ženklu paprastai yra protingi, siekiantys tikslo, ambicingi; jaučiai sąžiningi, kantrūs, patikimi ir narsūs, vengiantys daugiažodžiavimo. Sakoma, kad tigro metais gimę žmonės tolerantiški, drąsūs, ištikimi ir iniciatyvūs, o triušiai arba katinai – dosnūs, atsargūs, jautrūs, kuklūs, turintys stiprią atmintį. Tradiciškai laikoma, kad drakonai linkę būti entuziastingi, energingi, jie lydimi sėkmės, tačiau kiek per daug siekiantys tobulybės. Gyvatės ženklo žmonės – paslaptingi gundytojai, bebaimiai, išmintingi ir draugiški. Manoma, kad arkliai būna ištikimi, visuomeniški, šviesuoliai, sugebantys greitai reaguoti. Po ožkos arba avies ženklu gimę žmonės – taikūs, lakios vaizduotės, ypač kantrūs ir motyvuoti. Beždžionės – gyvybingos, išradingos, skrupulingos ir labai daug mąstančios. Pagal kinų kalendorių, gaidžio ženklo žmonės būna protingi, drąsūs, globėjiški, gabūs, bet nekantrūs. Šunys dažniausiai patikimi, atsakingi ir draugiški, linkę jausti ypač didelę pagarbą vyresniesiems. Kiaulės arba šernai – jausmingi, dosnūs,  tvirti, brandūs ir stabilūs žmonės.

Penkios stichijos

Kinams visada buvo svarbios penkios stichijos: medžio (木, mu), ugnies (火, huo), žemės (地, di), metalo (铁, tie) ir vandens (水, shui). Tad visi 12 gyvūnų yra susieti su šiais penkiais elementais: kiekvienas ženklas turi penkias skirtingas išraiškas, ir visas metų ciklas visiškai baigiasi tik po 60 metų (Bogun 1999, p. 177). Šios stichijos gali sustiprinti arba susilpninti žmogaus bruožų visumą, priklausomai nuo to, kuriame iš 12 Zodiako ženklų jis yra gimęs ir kuri stichija tuo metu sutapo su jo gyvūnu.

Medžio stichija siejama su supratimu apie gamtą. Medžio elementas nugali žiemą, pasaulis sužaliuoja, ateina pavasaris. Medžio žmonėms sėkminga žalia, šią stichiją simbolizuojanti spalva. Manoma, kad šiai stichijai priklausantys žmonės yra draugiški ir kilnios širdies. Jie lyginami su ąžuolais, kurie išdidžiai ir pasitikėdami savimi išgyvena žiemą, taip pat ir kiekvieną audrą (Bogun 1999, p. 170).

Ugnies ženklas siejamas su karščiausiu metų laiku – vasara. Karštis itin teigiamai veikia šios stichijos žmones – pažadina jų kūrybines galias (Bogun 1999, p. 170). Šio elemento spalva – raudona. Tradiciškai teigiama, kad ugnies žmonės yra temperamentingi, turi daug energijos, yra smalsūs ir kupini pasitikėjimo savo jėgomis, kartais netgi per daug.

Žemė suvokiama kaip centras, kaip pagrindas, iš kurio einama į šiaurę, pietus, rytus ir vakarus. Ji tarsi jungia žemiškąjį ir dangiškąjį pasaulius. Dėl to ši stichija dalyvauja visuose elementuose ir juos visus susieja vieną su kitu. Elemento spalva – geltona. Sakoma, kad žemės stichijos žmonės yra ypač praktiški, realistai, gerai orientuojasi gyvenime, tačiau pernelyg nori būti dėmesio centre.

Metalo elementas tradiciškai siejamas su rudeniu. Rudenį imperijoje Kinijos imperatorius su kariuomene darydavo tvarką, dėl to metalas siejamas su žvilgesiu, blizgesiu, spindėjimu, o stichijos spalva – balta.  Tikinama, kad metalo žmonės būna neperkalbami, nepalenkiami, šalti, labai dalykiški, bet vis dėlto geri tarpininkai ginčų metu ir meniški.

Vanduo priklauso šaltajam metų laikui. Šis elementas simbolizuoja naktį, tamsą, taigi jo spalva – juoda. Pasak kinų kalendoriaus, vandens žmonės puikiai užjaučia kitus, yra jautrios širdies, paslaugūs, tačiau dėl to dažnai pamiršta save.

Kovo 21 d. – birželio 3 d. medis Birželio 4 d. – liepos 21 d. žemė	pavasaris
Liepos 22 d. – rugpjūčio 22 d. ugnis Rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 22 d. žemė	vasara
Rugsėjo 23 d. – gruodžio 3 d. metalas Gruodžio 4 d. – gruodžio 21 d. žemė	ruduo
Gruodžio 22 d. – kovo 2 d. vanduo Kovo 3 d. – kovo 20 d. žemė	žiema

2 lentelė

 

Naudota literatūra:

Bogun, W, 1999. Didysis astrologijos žinynas. Vilnius: Lektūra.

Mikailionis, V, 2002. Kinų išmintis apie laimę, sveikatą ir meilę. Vilnius: Algimantas.

Lin, X., 2009. Discover China. 100 interesting topics to feel China. China Intercontinental Press.

Thompson, G, M, 2000. Naujojo amžiaus enciklopedija. Pasaulio dvasinių ir mistinių tradicijų kilmė bei  raida. Vilnius: Alma littera.

 

Redagavo Gabija Lenortavičiūtė