Džiundži Ito
Džiundži Ito (jap. 伊藤 潤二, Junji Ito) yra žinomas Tekančios Saulės šalies siaubo mangų (jap. 漫画, Manga) kūrėjas, kurio darbai yra sulaukę pripažinimo tiek Japonijoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse. Dėl savo išskirtinio piešimo stiliaus, unikalių siaubo siužetų bei visuomenei aktualių problemų nagrinėjimo, Džiundži Ito yra vadinamas šiuolaikiniu „siaubo istorijų genijumi“ bei didžiu „Japonijos siaubo meistru“. Džiundži Ito yra sukūręs ne vieną siaubo mangą, tačiau sėkmingiausiomis jo kūrybos reprezentacijomis yra laikomi tokie darbai kaip „Tomie“ (jap. 富江, Tomie), „Udzumaki“ (jap. うずまき, Uzumaki) ir „Gio“ (jap. ギョ, Gyo). Autoriaus biografija Džiundži Ito gimė 1963 m. liepos 31 d. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken), buvusiame Sakašitos mieste (jap. 坂下町, Sakashita-chō), kuris šiuo metu yra tapęs Nakacugavos miesto (jap. 中津川市, Nakatsugawa-shi) dalimi. Nuo ankstyvų dienų autorių domino piešimas ir tokių manga autorių/mangakų (jap. 漫画家, Mangaka) kaip Šinsaku Koga (jap. 古賀申策, Shinsaku Koga) ir Kadzuo Umedzu (jap. 楳図一雄, Kazuo Umezu) darbai. Džiundži Ito pradėjo piešti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje....
Daugiau
Gervės ir Japonijos kultūra
Japoninė gervė (lot. Grus japonensis) (jap. 丹頂鶴, Tanchōzuru) – gervinių šeimos migruojantis paukštis, kuris pavasarį ir vasarą gyvena Sibire, o žiemas leidžia įvairiose Japonijos, Kinijos ir Korėjos pusiasalio vietovėse. Rytų Azijos regione Japoninės gervės yra laikomos sėkmės bei ilgaamžiškumo simboliu, o paukščių ištikimybės bei visą gyvenimą trunkančios partnerystės vaizdinys Tekančios Saulės šalyje taip pat yra įsivaizduojamas kaip tobulos poros pavyzdys. Japoninės gervės užima svarbią vietą Japonų kultūros panteone, šalia tokių simbolinių gyvūnų kaip Japoninės makakos (lot. Macaca fuscata) (jap. 日本猿, Nihonzaru), dėmėtieji elniai (lot. Cervus nippon) (jap. 日本鹿, Nihonjika) bei žalieji fazanai (lot. Phasianus versicolor) (jap. 雉, Kiji). Sąsajos su japonų tautosaka Japoninės gervės yra neretai sutinkamos Tekančios Saulės šalies tautosakoje. Pasakojimuose gervės dažniausiai atlieka žvėrtakių, t.y. žmonių, kurie gali virsti gyvūnais, arba gyvūnų, kurie gali virsti žmonėmis vaidmenį. Japonijos tautosakoje į gerves ir atvirkščiai dažniausiai gali pavirsti gražios bei magiškų galių turinčios moterys. Šie žvėrtakiai neretai patenka į įvairias nelaimes, tačiau juos...
Daugiau
Momotaro
Momotaro (jap. 桃太郎, Momotarō) – tai gerai žinomas Tekančios Saulės šalies liaudies pasakos veikėjas. Manoma, kad sakytinėje tautosakoje pasaka apie Momotaro pasirodė Japonijos Muromači istoriniu periodo (jap. 室町時代, Muromachi jidai) bėgyje (1333–1568 m.) (Kahara, 2004). Tuo tarpu seniausia rašytinė Momotaro pasakos versija buvo užfiksuota Japonijos Genroku istorinio periodo (jap. 元禄, Genroku) metu (1688–1704 m.) (Tierney, 2005). Momotaro istorija yra populiari, todėl yra neretai sutinkama šiuolaikiniuose filmuose, pasakų knygose ar japoniškoje mangoje (jap. 日本の漫画, Nihon-no-manga arba マンガ, Manga). Pasakos siužetas Sakoma, kad Momotaro gimė vienam seneliui peiliu pusiau perpjovus milžinišką persiką, kurį, prie upės plaudama skalbinius, surado jo senyva žmona. Senolių pora neturėjo vaikų, todėl šį stebuklingą berniuko pasirodymą palaikė dievo dovana. Jie suteikė jam Momotaro vardą ir nusprendė drauge jį užauginti. Bėgant laikui berniukas išaugo į sveiką ir tvirtą jaunuolį. Vieną dieną Momotaro nusprendė palikti savo tėvus ir keliauti į Onigašimos salą (jap. 鬼ヶ島, Onigashima), kurioje jis ketino nugalėti...
Daugiau
Hačimanas
Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja. Hačimano legenda Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją. Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje. Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą. Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo. Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui. Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją. Jai gimė sūnus, kuriam...
Daugiau
Amabiko
Amabiko (jap. 天日子, Amabiko) – japonų mitologinė būtybė, jokajus (jap. 妖怪, Yokai), mokantis žmones apsisaugoti nuo ligų bei gebantis išpranašauti jų ateitį. Pasakojimai apie šią būtybę buvo paplitę Tekančios Saulės šalies Higo (jap. 肥後国, Higo no kuni), Hiugos (日向国, Hyūga no kuni) ir Ečigo (越後国, Echigo no kuni) regionuose. Vaizdinio variacijos Šio jokajaus pavadinimas, o taip pat ir pats jo vaizdinys yra nevienareikšmis. Iki šių dienų iš viso yra išlikę 9 pasakojimai apie šį jokajų ar jokajų grupę. Iš jų yra išskiriamos kelios galimos jokajaus vaizdinio variacijos. Pirmoji versija teigia, jog Amabiko arba Amabie (jap. アマビエ, Amabie) savo išvaizda primena undinę. Jos viršutinė kūno dalis turi žmonėms būdingų bruožų, tačiau ji taip pat turi žuvies žvynus, snapą vietoje burnos, žuvims būdingą apatinę dalį bei papildomas tris kojas. Antroji versija teigia, kad Amabiko savo išvaizda primena labiau beždžionę, o ne undinę. Teigiama, kad ji turi išsikišusią burną, dideles,...
Daugiau
Maitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha). Vardo kilmė ir jo variacijos Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą. Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal). Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas III-iame mūsų eros amžiuje. Šiuose tekstuose teigiama, jog Maitrėja ateityje taps budizmo religijos pradininko, Sidharto Gautamos (skr. सिद्धार्थ गौतम, Siddhārtha Gautama) įpėdiniu, kuris apsireikš Žemėje, pasieks visišką nušvitimą ir mokys tikinčiuosius tyrosios Dharmos (skr. धर्म, Dharma) (Encyclopedia Britannica, 2020). Pranašystės ir pasakojimai apie Maitrėją yra randami Theravados (skr. थेरवाद, Theravāda), Mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) bei Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizmo krypčių kanoninėje literatūroje. Dauguma...
Daugiau
Ungaikio
Ungaikio (jap. 雲外鏡, Ungaikyō, liet. Veidrodis virš debesų) japonų mitologijoje yra vadinamas cukumogamių (jap. 付喪神 arba 九十九神, Tsukumogami) klasei priskiriamas jokajus (jap. 妖怪, Yōkai). Ši mitologinė būtybė yra apibūdinama kaip apsėstas veidrodis, kuris savo paviršiuje atspindi demoniškas arba monstriškas formas (Yokai.com, 2020). Būtybės vaizdinys Teigiama, jog apsėstame veidrodyje arba Ungaikio gyvenanti dvasia, geba manipuliuoti veidrodyje atsispindinčiu vaizdu, t.y. ji gali paversti į veidrodį žvelgiančio ar veidrodyje atsispindinčio žmogaus ar daikto formas į tokias kokias tik nori. Manoma, jog šią galią veidrodyje gyvenanti dvasia įgavo šimtmečių bėgyje, per kuriuos veidrodyje atsispindėjo nesuskaičiuojama gausybė jokajų, antgamtinių būtybių ar kitų dvasių formų. Sakoma, jog žmonės pažvelgę į Ungaikio veidrodinį paviršių, gali jame išvysti transformuotą, atgal į juos žvelgiančią demonišką ar monstrišką savo paties atvaizdą (Yokai.com, 2020). Sąveika Tikėta, jog žmonės, turintys Ungaikio, galėjo panauoti jo galias bei veidrodyje įkalinti kitus jokajus. Tai buvo galima padaryti aštuntojo mėnesio,...
Daugiau
Basanas
Basano (jap. 波山, Basan) pavadinimas yra suteiktas vienam iš daugelio japonų mitologijos jokajų (jap. 妖怪, Yōkai), kuris savo išvaizda primena paukštį. Basanas turi alternatyvių vardo variacijų: jis taip pat gali būti vadinamas Basabasa (jap. 婆娑婆娑, Basabasa) arba Inuhoo (jap. 犬鳳凰, Inuhōō) (Tada, 1990). Rašytiniai šaltiniai Rašytiniuose šaltiniuose apie Basaną pateikiama informacija yra gana fragmentiška. Esminės žinios apie šį jokajų buvo pateiktos dviejuose Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) parašytuose vaiduoklių, monstrų ir dvasių aprašymų ir iliustracijų rinkiniuose. Pirmą kartą šis jokajus buvo paminėtas 1776 metais, Torijamos Sekieno (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien) knygoje, pavadintoje „Iliustruotasis šimto demonų naktinis paradas“ (jap. 画図百鬼夜行, Gazu Hyakki Yagyō). Dar kartą Basanas buvo aprašytas 1841 metais, Takeharos Šiunsensajaus (jap. 竹原春泉斎, Takehara Shunsensai) iliustruotos „Šimto istorijų paveikslėlių knygos“ (jap. 絵本百物語, Ehon Hyaku Monogatari) trečiajame tome. Be Basano šiame darbe taip pat buvo aprašytos ir iliustruotos tokios japonų mitologijos būtybės kaip Šinigami (jap. 死神, Shinigami), Isonade (jap. 磯撫で Isonade), Adzuki-arai (jap. 小豆洗い Azuki-arai) ir kiti (Takehara,...
Daugiau
Iši incidentas
Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018). Istorinis kontekstas ir incidento priežastys Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose. 593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią. Imperatorienė Suiko buvo atsakinga...
Daugiau
Tohoku regiono Ramiojo vandenyno pakrantės žemės drebėjimas ir cunamis
2011 m. kovo 11 d., Japonijos Honšiū saloje esantį (jap. 本州, Honshū) Tohoku regioną (jap. 東北地方, Tōhoku-chihō) supurtė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo 130 km į Rytus nuo Mijagi prefektūros (jap. 宮城県, Miyagi-ken) pakrantės. Žemės drebėjimas sukėlė cunamio (jap. 津波, Tsunami) bangas, kurių aukštis vietomis siekė 30 metrų aukštį. Tai didžiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir ketvirtas pagal stiprumą pasaulio istorijoje. Šios stichinės nelaimės esmine priežastimi laikomas Ramiojo vandenyno tektoninės plokštės pasislinkimas po Eurazijos tektonine plokšte. Šis įvykis taip pat sukėlė antrą pagal dydį atominę avariją, kuri savo mastu nusileidžia tik 1986 metų Černobylio nelaimei. (Mori et al. , 2011). Ši tragedija pareikalavo daugiau nei 28,5 tūkst. japonų gyvybių (Shibahara, 2011). Įvykio metu buvo sugriauta arba suniokota daugiau nei 24 tūkst. įvairios paskirties pastatų, sutrikdytas transporto judėjimas bei elektros energijos perdavimas. Šios stichinės...
Daugiau
