Hačimanas
Hačimanu (jap. 八幡神, Hachiman no kami/Hachiman-shin) yra vadinama sinkretinė Tekančios Saulės šalies karo ir lankininkystės dievybė, kuri taip pat laikoma Japonijos Minamoto klano (jap. 源氏, Minamoto-uji) ir apskritai visų karių globėja.
Hačimano legenda
Istorija pasakoja, jog II-ame mūsų eros amžiuje Tekančios Saulės šalies nėščia našlė, imperatorienė Džingū (jap. 神功皇后, Jingū-kōgō) išvydo dieviškąją viziją.
Vaizdinys paskatino valdovę užkariauti „pažadėtąją žemę“, kuri yra kartais interpretuojama kaip teritorija, esanti Korėjos pusiasalyje.
Senoviniuose tekstuose teigiama, jog imperatorienė nerimavo dėl to, kad jos nėštumas galėjo apsunkinti būsimų karinių veiksmų procesą.
Siekdama atidėti artėjantį gimdymą, valdovė nusprendė tvirtai sutvarstyti savo kūną bei prisirišti akmenį prie savo pilvo.
Rašoma, kad tuo metu Džingū susapnavo dar vieną sapną, kuriame jai buvo pasakyta, kad jos naujagimis taps dievybe, jei gims pasibaigus „pažadėtosios žemės“ užkariavimo procesui.
Valdovei pavyko atidėti gimdymą trims metams, per kuriuos ji sugebėjo sėkmingai pabaigti karinę kampaniją.
Jai gimė sūnus, kuriam buvo suteiktas Odžino (jap. 応神, Ōjin) vardas.
Naujagimis ir būsimasis Japonijos imperatorius ant savo rankos dilbio turėjo lanko formą primenančią žymę, kuri buvo palaikyta jo dieviškos prigimties išraiška.
Vėliau Odžinas buvo imtas laikyti pačiu Hačimano įsikūnijimu ir VII a. pradėtas garbinti žmonių tarpe kartu su savo motina imperatoriene Džingū ir žmona Nakacuhime (jap. 仲姫命, Nakatsuhime no Mikoto) (Ashkenazi, 2003).
Istoriniuose tekstuose yra ne kartą minima Hačimano pagalba Japonijos kariams.
Tikima, jog XIII a. mongolų invazijos į Japoniją metu, Hačimanas pasiuntė dieviškąjį vėją (jap. 神風, Kamikaze), kuris nuskandino didžiąją dalį mongolų karinio laivyno bei padėjo Tekančios Saulės šalies kariams išsaugoti teritorijos suverenumą (Ashkenazi, 2003).
Hačimano sąsajos su kultūros globa
Penkioliktasis Japonijos imperatorius Odžinas, kuris yra laikomas Hačimano įsikūnijimu, buvo taip pat žinomas dėl savo globėjiškos veiklos kultūros srityje.
Istoriniuose tekstuose teigiama, jog Odžinas, siekdamas gero savo atžalų bei savo dvaro žmonių išsilavinimo, pakvietė į Japoniją atvykti mokytojus iš Kinijos ir Korėjos pusiasalio.
Taip pat, siekdamas plėtoti amatininkystę, į šalį papildomai pakvietė įvairių sričių meistrų iš anksčiau paminėtų teritorijų.
Dėl šių priežasčių Odžinas arba Hačimanas yra laikomas ne vien tik karių, bet tuo pačiu metu ir kultūros globėju (Ashkenazi, 2003).
Hačimanas ir religija
Manoma, kad VI-asis mūsų eros amžius gali būti laikomas Hačimano garbinimo kulto atsiradimo pradiniu tašku.
Šiuo istoriniu periodu Hačimano garbinimui buvo paskirta pirmoji, dabartinėje Oitos prefektūroje (jap. 大分県, Ōita-ken) esanti, Usa Džingū (jap. 宇佐神宮, Usa Jingū) arba Usa Hačimangū (jap. 宇佐八幡宮 Usa Hachimangū) šventovė (Britannica, 2019).
XII-ame mūsų eros amžiuje Japoniją valdęs šiogūnas (jap. 将軍, Shōgun) Minamoto no Joritomo (jap. 源頼朝, Minamoto no Yoritomo) dabartiniame Kamakuros mieste (jap. 鎌倉市, Kamakura-shi) Hačimano garbei pastatė šintoistinę Curugaoka Hačimangū (jap. 鶴岡八幡宮, Tsurugaoka Hachimangū) šventovę (Schumacher, 2015).
Ankstyvuoju periodu pastatytose Hačimanui skirtose garbinimo vietose paprastai buvo garbinamas imperatorius Odžinas, jo motina imperatorienė Džingū bei žmona – imperatorienė Nakacuhimė.
Naros laikotarpiu (奈良時代, Nara jidai) Japonijoje įsitvirtino budizmas.
Hačimanas tapo pirmąją Japonijos šintoistine dievybe, kuriai buvo suteiktas bodhisatvos (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva) statusas.
Tai savo ruožtu lėmė išaugusią Hačimano svarbą Japonijos mitologijoje, kuri apjungia ne tik šintoistines, bet ir budistines religijas (Britannica, 2019).
Simbolizmas
Šintoistinėse maldyklose, Hačimaną paprastai reprezentuoja lankas arba balnakilpė – pagrindiniai raitojo lankininko simboliai.
Retesniais atvejais, Hačimaną gali reprezentuoti rašymui skirtas teptukas. Šis daiktas simbolizuoja bei pažymi Hačimano kultūriškąjį bei moksliškąjį dievybės aspektą.
Hačimano oficialiu pasiuntiniu bei simboliniu paukščiu yra laikomas karvelis (Ashkenazi, 2003).
Naudota literatūra
- Ashkenazi, M., 2008. Handbook of Japanese mythology. Oxford University Press.
- Encyclopedia Britannica, 2019. Hachiman: Shinto Deity. Britannica.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
- Schumacher, M., 2015. Hachiman & Hachimangū Shrines. Onmarkproductions.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
