Fejerverkai Japonijoje
Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos, specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai rengiami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais naudojami ir kitoms progoms.
Fejerverkų atsiradimo istorija
Fejerverkai, ar tiksliau parakas, manoma buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Jie buvo pakaitinti virš ugnies, kol išgaravo vanduo ir tapo juodais nelygiais milteliais, kurie sudegė su garsiu sprogimu. Šis atsitiktinis mišinys, vėliau tapo žinomas kaip parakas.
Kinai paraką pavadino ,,huo yao“ arba ,,Ugnies Chemikalu“ ir plėtojo jį toliau. Po kurio laiko, jie buvo pradėti naudoti per vestuves ar religinius ritualus, kadangi buvo manyta, kad fejerverkų sprogimo garsas buvo pakankamai garsus, kad nubaidytų piktąsias dvasias.
Neišvengiama buvo ir tai, kad žmonės suprato parako galią ir pradėjo juos naudoti karams. Parakas buvo išplėtotas karui per 100 metų. Į Europą parakas pateko Marko Polo dėka, kuris per vieną iš savo kelionių į Kiniją pargabeno šį išradimą į Vidurio Rytus, kur Europos kryžiuočiai atgabeno jį į Angliją.
Anglų mokslininkas Rodžeris Beikonas (1214 – 1294 m.) buvo pirmasis europietis, kuris tyrinėjo paraką. Supratęs, kad tai yra galingas ginklas, kurį galima panaudoti kare, norėdamas išgelbėti, kuo daugiau gyvybių, užkodavo savo atradimą. Jis buvo iššifruotas tik po šimtmečių (Russell, M. S. 2000, p. 3 – 4).
Parakui naudojamų ingredientų proporcijos, kurios naudojamos dar ir šiais laikais, buvo atrastos 1560 metais europiečio chemiko: 75% kalio salietros, 15% anglies ir 10% sieros. Parako atradimas lėmė metalinių šarvų atsiradimą viduramžiais (Godhia R.).
Nuopelnai už fejerverkų, kaip meno, atsiradimą yra priskiriami italams. Jie sugebėjo paversti paraką į spalvingus blyksnius danguje. Tik XIX amžiuje fejerverkams buvo suteiktos spalvos tokios kaip raudona, žalia ar mėlyna. Iki tol fejerverkai visada buvo geltoni ar oranžiniai, naudojant plieną ir anglį.
Fejerverkų atsiradimo Japonijoje istorija
Pagal Ryougoku Fejerverkų Muziejaus kuratorių, fejerverkai japonams buvo pristatyti Džono Sariso ir Vilijamo Adamso. Abu vyrai buvo anglų prekybininkai Japonijoje Edo laikotarpiu. 1613 m., Sarisas kartu pasikvietė kinų prekybininkus susipažinti su Iejasu Tokugava Sumpos pilyje Šizuokoje. Jis buvo sužavėtas fejerverkų pristatymu, tad su malonumu leido importuoti kinams fejerverkus į Japoniją. Fejerverkų pristatymas Sumpos pilyje ankstyvą rugpjūtį, žymi dieną, kai Japonijoje buvo įvesta pirotechnika (Japan Visitor).
Fejerverkai Japonijoje
Japonijoje, kaip ir Kinijoje, fejerverkai originaliai buvo naudojami nubaidyti piktosioms dvasioms. Fejerverkai (花火, Hanabi), nuo senų laikų naudojami Japonijoje ir yra tapę neatskiriama japonų vasaros švenčių dalimi. Šimtai fejerverkų šou yra rengiami kiekvienais metais visoje šalyje. Dažniausiai jie rengiami yra per vasaros atostogas – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kai kurie iš vasaros fejerverkų festivalių, pritraukia šimtus tūkstančių žiūrovų. Tačiau, kitaip nei įprasta, fejerverkai ne visada yra naudojami per Naujuosius metus.
Taip pat, fejerverkų festivaliai Japonijoje pritraukia tiek daug žiūrovų dėl to, nes atmosfera yra rami. Įprastai fejerverkų šou būna pradedami kurį laiką po saulėlydžio ir trunka 1 – 2 valandas. Dauguma ilgų fejerverkų šou yra padalinami į kelias dalis, tarp kurių yra pranešami pavadinimai ir rėmėjai. Dažnai šou baigiasi dideliu finalu – šimtai fejerverkų paleidžiami vienu metu.
Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria žiūrovai, tai geros vietos žiūrėti fejerverkus. Dažnai žmonės užsirezervuoja vietas iš anksto. Daugumoje šou siūlo mokamas vietas, bet bilietų nebelieka fejerverkų šou dieną. Taip pat juos sunku gauti žmonėms, kurie gyvena už Japonijos ribų ar nemoka japonų kalbos.
Nors dideli miestai ir turi pakankamai vietų apgyvendinti daug žmonių, tačiau mažesniuose miesteliuose viešbučių nėra tiek daug. Jeigu nebūna vėlai važiuojančių traukinių ar autobusų susisiekimų su dideliais miestais po fejerverkų šou, gali atsirasti didelių nesklandumų. Taip pat po fejerverkų šou, autobusai ir traukiniai dažnai tampa labai sausakimši (Japan Guide).
Populiariausi fejerverkų festivaliai Japonijoje
Nagaokos fejerverkų festivalis – Nigata
Nagaokos fejerverkų festivalis yra vienas didžiausių fejerverkų festivalių Japonijoje. Šis festivalis yra organizuojamas prie Šinano upės. Festivalis vyksta dvi naktis. Per kiekvieną iš jų, galima stebėti nepakartojamus fejerverkus beveik dvi valandas iš eilės.
Šio Nagaokos fejerverkų festivalio pradžia buvo 1946 m., kai buvo suorganizuotas karo žalos rekonstrukcijos festivalis. Fenikso formos fejerverkas tapo atsigavimo simboliu po 2004 m. Nigatos žemės drebėjimo. Žmonės gedi mirusiųjų sielų per fejerverkų festivalį. Ten galima pajusti Japonijos dvasią. Festivalis baigiamas 2 kilometrų ilgio palei upę fejerverkų eile, kuri yra ilgiausia pasaulyje (Kane-chan, 2016).
Šis festivalis yra rengiamas rugpjūčio 2 – 3 dienomis.
Fejerverkų varžybos – Ibarakis
Tsučiuros fejerverkų varžybos yra vienas didžiausių fejerverkų šou Japonijoje, kuris yra rengiamas spalio mėnesį prie Sakuros upės. Tai didelė šviesų ir garso pramoga žiūrovams, suteikianti jiems įspūdį. Didelė garbė yra tiems, kurie gauna šių varžybų prizą. Fejerverkai gali būti matomi visame mieste, tačiau geriausias vaizdas yra palei upę.
Šio festivalio organizavimas prasidėjo 1925 m., kai Džinriudžip šventyklos budistų vienuolis Baihas Akimotas, panaudojęs savus pinigus, suorganizavo pirmąsias varžybas, kad išgelbėtų verslininkus nuo tuometinio nuosmukio. Tai buvo memorialinės apeigos Kasumigauros karo pajėgų nariams, kurie mirė karo metu. Taip pat padėkoti derliui rudenį ir paguosti ūkininkus (Tsuchiura City 2013).
Šis festivalis-varžybos yra organizuojamos pirmą spalio šeštadienį.
Omagario nacionalinės Japonijos fejerverkų varžybos Akitoje
Omagario nacionalinės Japonijos fejerverkų varžybos yra organizuojamos kiekvienais metais ketvirtą rugpjūčio šeštadienį prie Omono upės Daiseno mieste. Daugiau nei 30 fejerverkų gamintojų iš visos Japonijos, rungiasi parodyti savo įgūdžius ir techniką. Laimėtojai gauna ministro pirmininko prizą.
Šios fejerverkų varžybos prasidėjo 1910 m., kai fejerverkai buvo tapę atrakcija Suvos šventyklos festivaliuose. Kiekvienais metais, daugiau nei 600 tūkstančių žmonių iš visos Japonijos, sudalyvauja šiame fejerverkų festivalyje, kad pamatytų kvapą atimančius fejerverkus (Yuka 2016).
Sumidos upės fejerverkų festivalis Tokijuje
Sumidos upės fejerverkų festivalis yra vienas didžiausių ir seniausių fejerverkų festivalių Japonijoje. Daugiau nei 20 tūkstančių spalvingų fejerverkų yra paleidžiami į orą ir daugiau nei milijonas žmonių aplanko šį festivalį kiekvienų metų vasarą.
Sumidos upės fejerverkų festivalis pradėtas organizuoti nuo 1733 m. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo surengta ceremonija bado aukoms praėjusiais metais. Nors šis festivalis buvo kelis kartus sustabdytas, tačiau praėjus kuriam laikui jis vėl atgydavo. Šis festivalis organizuojamas kiekvienais metais nuo 1978 m. (Japan Visitor).
Šis festivalis iš tiesų yra organizuojamas dvejose vietose. Vienoje iš jų organizuojamos varžytuvės. Taip pat galima pasimėgauti jungtiniais fejerverkais.
Šis festivalis organizuojamas paskutinį liepos šeštadienį.
Nanivos Jodogavos fejerverkų festivalis Osakoje
Nanivos Jodogavos fejerverkų festivalis yra labai didelis ir žymiausias renginys Osakoje. Fejerverkai dinamiški ir galingi. Taip pat kontrastas tarp didelių fejerverkų ir didelių pastatų yra pribloškiantis.
Šis festivalis yra rengiamas per vietinių bendrovių ir įmonių rėmimą. Taip pat daug savanorių dalyvauja padėdami surengti sėkmingą festivalį. Festivalis parodo vietinių žmonių meilę savo gimtąjam miestui.
Lokaliai organizuojamas festivalis prasidėjo nuo Osakos bendruomenės ir vietinių firmų 1988 metais. Vasaros vakaras tapo pretekstu vietiniams nušviesti nakties dangų. Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių žmonių atvyksta žiūrėti šių fejerverkų (G.L.M. 2015).
Šis festivalis yra organizuojamas pirmą rugpjūčio šeštadienį.
Literatūros šaltiniai:
1. Russell, M. S. 2000, The Chemistry of Fireworks, The Royal Society of Chemistry, Milton Road.
2. Fast Japan 2016, The 5 Most popular Fireworks festivals in Japan, p. 1 – 6.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
3. Guidable 2016, Nagaoka Festival &Fireworks.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
4. Into Japan: the Official Guide Sumidagawa Hanabi Taikai.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
5. Japan Experience 2015, Naniwa Yodogawa.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
6. Japan Guide 2016, Fireworks (Hanabi). Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
7. Japan Visitor, Ryougoku Fireworks Museum.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
8. Tokyo Convention & Visitors Bureau Sumida River Fireworks Festival.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
9. Tsuchiura City 2013, Tsuchiura all Japan Fireworks Competition.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
Tekstą redagavo: Dovilė Šimulevičiūtė