Fejerverkai Japonijoje

Fejerverkai – tai dekoratyvinės spalvotos ugnys, gaunamos specialiomis raketomis iššovus į orą arba uždegus raketas ant įvairių formų karkasų pirotechninių užtaisų. Dažniausiai naudojami per įvairias šventes ar iškilmes, tačiau kartais ir kitomis progomis.

Fejerverkų atsiradimo istorija

Fejerverkai, ar tiksliau, parakas, manoma, kad buvo atrastas maždaug prieš du tūkstančius metų Kinijoje. Tikima, kad kinų virėjas atsitiktinai sumaišė tris įprastus virtuvės ingredientus: kalio salietrą (KNO3), sierą ir anglis (Russell, M. S. 2000, p. 2). Šis mišinys buvo pakaitintas virš ugnies, kol išgaravo vanduo ir tapo juodais nelygiais milteliais, jie sudegė su garsiu sprogimu. Šis atsitiktinis mišinys vėliau tapo žinomas kaip parakas.
Kinai paraką pavadino ,,huo yao“, arba ,,Ugnies chemikalu“, ir plėtojo jį toliau. Po kurio laiko paraką pradėjo naudoti per vestuves ar religinius ritualus, kadangi buvo manyta, jog fejerverkų sprogimo garsas pakankamai garsus, kad nubaidytų piktąsias dvasias.
Neišvengiama buvo ir tai, kad žmonės suprato parako galią ir pradėjo jį naudoti karuose. Per 100 metų parakas buvo išplėtotas karui. Į Europą parakas pateko Marko Polo dėka, jis per vieną iš savo kelionių į Kiniją pargabeno šį išradimą į Vidurio Rytus, o Europos kryžiuočiai atgabeno į Angliją.
Anglų mokslininkas Rodžeris Beikonas (1214–1294) buvo pirmasis europietis, kuris tyrinėjo paraką. Supratęs, kad tai yra galingas ginklas, kurį galima panaudoti kare, norėdamas apsaugoti kuo daugiau gyvybių, užšifravo savo atradimą. Jis buvo iššifruotas tik po šimtmečių (Russell, M. S. 2000, p. 3–4).
Parakui naudojamų ingredientų proporcijas, kurios naudojamos ir šiais laikais, 1560 m. atrado europietis chemikas: 75 % kalio salietros, 15 % anglies ir 10 % sieros. Gebėjimas panaudoti paraką lėmė, kad Viduramžiais atsirado metaliniai šarvai (Godhia R.).
Nuopelnai už fejerverkų, kaip meno, atsiradimą yra priskiriami italams. Jie sugebėjo paraką paversti į spalvingus blyksnius danguje. Tik XIX a. fejerverkams buvo suteiktos spalvos, tokios kaip raudona, žalia ar mėlyna. Iki tol, naudojant plieną ir anglis, fejerverkai visada buvo geltoni ar oranžiniai.

Fejerverkų atsiradimo Japonijoje istorija

Pasak Ryougoku, „Fejerverkų muziejaus“ kuratoriaus, fejerverkus japonams pristatė Džonas Sarisas ir Vilijamas Adamsas. Abu vyrai buvo anglų prekybininkai Japonijoje Edo laikotarpiu. 1613 m. Sarisas kartu pasikvietė kinų prekybininkus susipažinti su Iejasu Tokugava Sumpos pilyje Šizuokoje. Jis buvo sužavėtas fejerverkų pristatymo, tad su malonumu leido kinams importuoti fejerverkus į Japoniją. Fejerverkų pristatymas Sumpos pilyje ankstyvą rugpjūtį žymi dieną, kai Japonijoje pradėta naudoti pirotechnika (Japan Visitor).

Fejerverkai Japonijoje

Japonijoje, kaip ir Kinijoje, fejerverkai originaliai buvo naudojami piktosioms dvasioms nubaidyti. Fejerverkai (花火, Hanabi) nuo senų laikų naudojami Japonijoje ir yra tapę neatskiriama japonų vasaros švenčių dalimi. Kiekvienais metais visoje šalyje rengiami šimtai fejerverkų šou. Dažniausiai jie rengiami per vasaros atostogas – liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kai kurie iš vasaros fejerverkų festivalių pritraukia šimtus tūkstančių žiūrovų. Tačiau, kitaip nei mums įprasta, fejerverkai ne visada yra naudojami per Naujuosius Metus.
Fejerverkų festivaliai Japonijoje pritraukia tiek daug žiūrovų, nes atmosfera yra rami. Įprastai fejerverkų šou būna pradedami kurį laiką po saulėlydžio ir trunka 1–2 valandas. Dauguma ilgų fejerverkų šou yra padalinami į kelias dalis, tarp kurių yra pranešami pavadinimai ir rėmėjai. Dažnai šou baigiasi dideliu finalu – šimtai fejerverkų paleidžiami vienu metu.
Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria žiūrovai, tai geros vietos žiūrėti fejerverkus paieška. Dažnai žmonės iš anksto užsirezervuoja vietas. Dauguma šou siūlo mokamas vietas, bet bilietų nebelieka fejerverkų šou dieną. Taip pat juos sunku gauti žmonėms, kurie gyvena ne Japonijoje ar nemoka japonų kalbos.
Nors dideli miestai ir turi pakankamai vietų apgyvendinti daug žmonių, tačiau mažesniuose miesteliuose viešbučių nėra tiek daug. Jeigu nebūna vėlai važiuojančių traukinių ar autobusų, po fejerverkų šou gali nepavykti nuvykti į didelius miestus. Taip pat po fejerverkų šou autobusai ir traukiniai dažnai būna sausakimši (Japan Guide).

Populiariausi fejerverkų festivaliai Japonijoje

 

Nagaokos fejerverkų festivalis – Nigata

Nagaokos fejerverkų festivalis yra vienas didžiausių fejerverkų festivalių Japonijoje. Šis festivalis organizuojamas prie Šinano upės ir vyksta dvi naktis. Per kiekvieną iš jų beveik dvi valandas iš eilės galima stebėti nepakartojamus fejerverkus.
Šio Nagaokos fejerverkų festivalio pradžia 1946 m., kai buvo suorganizuotas karo žalos atlyginimo festivalis. Fenikso formos fejerverkas tapo atsigavimo simboliu po 2004 m. Nigatos žemės drebėjimo. Žmonės per fejerverkų festivalį gedi mirusiųjų sielų. Ten galima pajusti Japonijos dvasią. Festivalis baigiamas 2 kilometrų ilgio fejerverkų eile, kuri tęsiasi palei upę; ši eilė yra ilgiausia pasaulyje (Kane-chan, 2016).
Šis festivalis rengiamas rugpjūčio 2–3 dienomis.

Fejerverkų varžybos – Ibarakis

Tsučiuros fejerverkų varžybos yra vienas didžiausių fejerverkų šou Japonijoje, jis rengiamas spalio mėnesį prie Sakuros upės. Tai didelė šviesų ir garso pramoga žiūrovams, sukurianti įspūdingą reginį. Didelė garbė suteikiama tiems, kurie gauna šių varžybų prizą. Fejerverkai matomi visame mieste, tačiau geriausias vaizdas yra palei upę.
Šis festivalis pradėtas organizuoti 1925 m., kai Džinriudžip šventyklos budistų vienuolis Baihas Akimotas, panaudojęs savo pinigus, suorganizavo pirmąsias varžybas, kad išgelbėtų verslininkus nuo tuometinės krizės. Tai buvo memorialinės apeigos Kasumigauros karo pajėgų nariams, mirusiems per karą, taip pat skirtos padėkoti už rudens derlių ir paguosti ūkininkus (Tsuchiura City 2013).
Šis festivalis-varžybos yra organizuojamas pirmą spalio šeštadienį.

Omagario nacionalinės Japonijos fejerverkų varžybos Akitoje

Omagario nacionalinės Japonijos fejerverkų varžybos organizuojamos kiekvienais metais ketvirtą rugpjūčio šeštadienį prie Omono upės Daiseno mieste. Daugiau nei 30 fejerverkų gamintojų iš visos Japonijos rungiasi demonstruodami įgūdžius ir techniką. Laimėtojai gauna ministro pirmininko prizą.
Šios fejerverkų varžybos prasidėjo 1910 m., kai fejerverkai buvo tapę atrakcija Suvos šventyklos festivaliuose. Kiekvienais metais daugiau nei 600 tūkstančių žmonių iš visos Japonijos dalyvauja šiame fejerverkų festivalyje, kad pamatytų kvapą gniaužiančius fejerverkus (Yuka 2016).

Sumidos upės fejerverkų festivalis Tokijuje

Sumidos upės fejerverkų festivalis yra vienas didžiausių ir seniausių Japonijos fejerverkų festivalių. Daugiau nei 20 tūkstančių spalvingų fejerverkų yra paleidžiami į orą ir virš milijono žmonių kiekvienais metais vasarą aplanko šį festivalį.
Sumidos upės fejerverkų festivalis pradėtas organizuoti 1733 m. Viskas prasidėjo nuo to, kad ankstesniais metais buvo surengta ceremonija bado aukoms pagerbti. Nors šis festivalis buvo kelis kartus sustabdytas, tačiau po kurio laikui vėl atgydavo. Nuo 1978 m. festivalis organizuojamas kasmet (Japan Visitor).
Sumidos upės festivalis iš tiesų yra organizuojamas dviejose vietose. Vienoje iš jų organizuojamos varžytuvės, taip pat galima pasimėgauti jungtiniais fejerverkais.
Šis festivalis organizuojamas paskutinį liepos šeštadienį.

Nanivos Jodogavos fejerverkų festivalis Osakoje

Nanivos Jodogavos fejerverkų festivalis yra labai didelis, taip pat tai žymiausias renginys Osakoje. Fejerverkai dinamiški ir galingi, kontrastas tarp didelių fejerverkų ir pastatų yra pribloškiantis.
Šį festivalį remia vietinės bendrovės ir įmonės. Taip pat daug savanorių dalyvauja padėdami surengti sėkmingą festivalį. Festivalis parodo vietinių žmonių meilę savo gimtajam miestui.
Lokaliai organizuojamas festivalis prasidėjo 1988 m. nuo Osakos bendruomenės ir vietinių firmų. Vasaros vakaras tapo pretekstu vietiniams nušviesti nakties dangų. Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių žmonių atvyksta žiūrėti šių fejerverkų (G.L.M. 2015).
Šis festivalis organizuojamas pirmą rugpjūčio šeštadienį.

Literatūros šaltiniai:
1. Russell, M. S. 2000, The Chemistry of Fireworks, The Royal Society of Chemistry, Milton Road.
2. Fast Japan 2016, The 5 Most popular Fireworks festivals in Japan, p. 1 – 6.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
3. Guidable 2016, Nagaoka Festival &Fireworks.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].

4. Into Japan: the Official Guide Sumidagawa Hanabi Taikai.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
5. Japan Experience 2015, Naniwa Yodogawa.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
6. Japan Guide 2016, Fireworks (Hanabi). Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
7. Japan Visitor, Ryougoku Fireworks Museum.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
8. Tokyo Convention & Visitors Bureau Sumida River Fireworks Festival.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].
9. Tsuchiura City 2013, Tsuchiura all Japan Fireworks Competition.
Prieiga per internetą: [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 30 d.].

Tekstą redagavo: Dovilė Šimulevičiūtė ir Deimantė Jurevičiūtė