Ogata Korinas
Ogata Korinas (jap. 尾形光琳, Ogata Kōrin) (1658 – 1716 m.) – Tokugavos šiogūnato laikotarpio (jap. 徳川幕府, Tokugawa Bakufu) menininkas, kuris Japonijoje kartu su Tavaraja Sotacu (jap. 俵屋 宗達, Tawaraya Sōtatsu) (1570 – 1640 m.) yra laikomi didžiaisiais dekoratyvinės tapybos meistrais. Ogata Korinas Tekančios Saulės šalyje išgarsėjo dėl savo nutapytų širmų (jap. 屏風, Byōbu) bei lako dirbinių.
Honamio Koecu, Tavarajos Sotacu ir kitų sąsajos su Ogata Korinu
Ogata Korinas gimė 1658 metais, Kioto (jap. 京都, Kyōto) mieste. Nuo pat mažumės O. Korinas turėjo galimybę regėti bei studijuoti unikalius dizainus bei ornamentus, naudotus Genroku (jap. 元禄, Genroku) eros tekstilės dirbiniuose (Lillehoj, E., 2004). Jo tėvas buvo žinomas audeklų prekeivis. O. Korino tėvui priklausė parduotuvėlė, pavadinta „Kariganėja“ (かりがねや, Kariganeya), kuri įvairiais tekstilės dirbiniais tiesiogiai aprūpindavo ir Tokugavą Masako (jap. 徳川和子, Tokugawa Masako) (1607-1678 m.) (Feltens, F., 2016). Ogatos Korino tėvas buvo Honamio Koecu (jap. 本阿弥光悦, Hon’ami Kōetsu) (1558 – 1637 m.) – Rinpa (jap. 琳派, Rinpa) tapymo mokyklos įkvėpėjo, proanūkis.
Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje – Tokugava Iejasu (jap. 徳川家康, Tokugawa Ieyasu) padovanojo H. Koecu mažą kaimelį, kuriame buvo įsikūrę įvairūs poetai, rašytojai, tapytojai, kaligrafijos meistrai ir kiti amatininkai. Čia H. Koecu pavyko sutelkti grupę žmonių, kurie padarė didelę įtaką Japonijos meno istorijai. Nors O. Korino tėvui sulaukus 17 metų amžiaus mirė jo mokytojas H. Koecu, tačiau jaunuolis nusprendė nepasiduoti bei tęsti tapybos ir kaligrafijos studijas pagal savo buvusio mokytojo taisykles. Honamio Koecu ir jo tėvo tradicinis japoniško meno stilus (jap. 大和絵, Yamato-e) padarė didelę įtaką O. Korino kūrybos procesui (S. C. Bosch Reitz, 1926).
Kitas ne mažiau svarbus asmuo gyvenęs Koecu kaimelyje buvo Tavaraja Sotacu. H. Koecu kartu su T. Sotacu dažnai bendradarbiavo – vienas tapė piešinius, o kitas ant jų užrašė poemas. Tiek O. Korino tėvas, tiek ir pats O. Korinas buvo atidžiai išstudijavę Koecu ir Sotacu stilius. Ogata Korinas savo karjeros pradžioje tapė tradiciniu kinišku stiliumi, tačiau bėgant laikui jo darbuose matomas pokytis – darbai ėmė priminti Sotacu propaguotą kūrybos stilių. O. Korino darbuose pabrėžiami ryškūs spalvos akcentai, kūryba išsiskiria savo unikaliu stiliumi bei originaliu dizainu (S. C. Bosch Reitz. 1926).
Ogatos Korino brolis – Ogata Kendzanas (jap. 尾形乾山, Ogata Kenzan)(1663-1743 m.) taip pat buvo žymus dėl savo tapybos, rašybos bei kaligrafijos darbų. Abu broliai, panašiai kaip H. Koecu ir T. Sotacu, dažnai bendradarbiavo meno srityje.
Po O. Korino tėvo mirties, tekstilės dirbinių parduotuvėlė „Kariganėja“ atiteko vyriausiajam šeimos sūnui Todzaburo. Kendzanas paveldėjo šeimos kaligrafijos kolekciją, o Ogata Korinas – reikmenis, skirtus ruošti No (jap. 能, Nō) teatro spektaklius (Feltens, F. 2016). O. Korinas kartu su broliu Kendzanu papildomai paveldėjo nemažą sumą pinigų, kuri jiems suteikė galimybę tobulėti savo srityse. Kendzanas pasitraukė į Kioto kalnus, kuriuose studijavo dzenbudizmą (jap. 禅, Zen) bei keramikos paslaptis, o Ogata Korinas paskyrė savo turimas lėšas ir laiką – lako dirbinių gamybai bei paveikslų tapybai. (S. C. Bosch Reitz., 1926).
Rinpa mokykla – Ogato Korino tapyba
Ogata Korinas yra garsus dėl savo spalvingų darbų. Vis dėlto, jo pirmuosiuose tapybos darbuose buvo naudojamos tik dvi – balta bei juoda spalvos.
Pirmasis jo darbas buvo skirtas rengos (jap. 連歌, Renga) (japoniška poezija, kuri yra vienu metu rašoma keletos autorių) poetui ir literatūros kritikui – Sogi (jap. 宗祇, Sōgi) (1421 – 1502). Šiame O.Korino darbe galima išvysti Sogį, kuris kairėje rankoje laiko rankraštį, kuriame yra pavaizduotas dievas Hotei (jap. 布袋, Hotei), žaidžiantis kemari (jap. 蹴鞠, Kemari) žaidimą su kamuoliu. Pats Sogis pavaizduotas kaip senyvo amžiaus, žilabarzdis vienuolis savo dešinėje rankoje laikantis tradicinę japonišką vėduoklę (jap. 扇子, Sensu). Ogata Korinas savo kūryboje demonstravo nuoseklumą. Menininkas kurį laiką tęsė dievo Hotei portretų tapybą, tačiau laikui bėgant ėmė piešti įvairius poetus bei literatūros kritikus, jo darbuose taip pat atsirado daugiau spalvų, dvimačių bei trimačių vaizdų variacijų (Feltens, F., 2016).
Vis dėlto, O. Korinas yra geriausiai žinomas dėl savo širmų tapybos. Apie 1690-uosius metus jis nutapė pirmąjį tokio tipo darbą, pavadintą „Dvylika mėnesių“. Tai vienas mažiausių O. Korino širmos tapybos pavyzdžių: kūrinys yra 98,5 cm aukščio, jis sudarytas iš dvylikos atskirų paveikslų. Tai taip pat buvo jo pirmasis bandymas sujungti poeziją ir tapybą į vieną kūrinį. Pozityvus darbo įvertinimas įkvėpė O. Koriną toliau tęsti šio tipo tapybą.
Rinpa stilius – Ogato Korino brangenybė. Išradingai panaudodamas erdvės teikiamas galimybes bei potėpių technikas menininkas įtvirtino stilių, kuris buvo paremtas drąsių bei natūralių formų abstrakcija, ryškiomis spalvomis ir dekoratyvine apybraiža.
Žymiausias autoriaus darbas – 1709 metais nutapytas rinpos kūrinys „Vilkdalgiai prie aštuonių tiltų“ (jap. 紙本金地著色燕子花図, Irozuki tsubame no hanazu). Širmoje pavaizduoti virš upės paviršiaus kyšantys, tankūs vilkdalgiai. Aukso spalvos fonas leido autoriui išryškinti mėlynai žalsvą vilkdalgių kompoziciją. Darbe taip pat pavaizduotas tiltas, kurio medinė tekstūra yra išgauta naudojant Tavarajos Sotacu Tarašikomi (jap. たらしこみ, Tarashikomi) piešimo techniką. Darbe neišvysime nei žmonių, nei upės fragmentų, kuriuos autorius tapydavo savo ankstesnio kūrybos periodo metu.
Šį darbą autorius nutapė įkvėptas IX–X a. parašyto pasakojimo, pavadinto „Ise Monogatari“ (jap. 伊勢物語, Ise Monogatori). O. Korinas rėmėsi istorijos apie Narihirą (jap. 成平, Narihira) motyvais, kuriame pasakojimo herojus atkeliavo į vietovę pavadintą Jacuhaši (jap. 八ツ橋, Yatsuhashi). Šioje vietoje Narihira persikėlė per ilgą, virš upės suręstą tiltą. Daugybė virš jos paviršiaus kyšančių vilkdalgių suteikė istorijos personažui džiaugsmo, o pačiam O. Korinui priminė jo žmoną bei namus Kioto mieste (Feltens, F. 2016).
Apibendrinimas
Ogata Korinas – žymi Rinpos stiliaus mokyklos figūra, kurio kūryba yra unikali ne tik Japonijos, bet ir pasauliniame kontekste. Menininkas didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrė kūrybai. Jo praktikuotas tapybos stilius buvo atgaivintas moderniosios Japonijos istoriniu laikotarpiu.
Naudota literatūra
- Feltens, F., 2016. Ogata Kōrin (1658–1716) and the Possibilities of Painting in Early Modern Japan. Daktaro disertacija. Columbia University. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.].
- Lillehoj, E., 2004. Critical Perspectives on Classicism in Japanese Painting, 1600-1700. Honolulu: University of Hawaii Press. Prieiga per internetą: EBSCOhost Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.] .
- Randall, D., & Ogata, K., 1961. Kōrin. New York: Crown Pub. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.] .
- Reitz, B., C., 1926. A Japanese Screen by Ogata Korin. The Metropolitan Museum of Art Bulletin, 21 (10), 234-237. Prieiga per internetą: JSTOR Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras