Akmens senelis

Akmens seneliai arba Dolharubangai (kor. 돌하르방, Dolhareubang) – tai Pietų Korėjos Džedžiu saloje (kor. 제주도, Jeju-do) esančios didelės akmens statulos, kurias žmonės laiko vaisingumo ir saugumo dievybėmis. Šios akmens statulos būdavo statomos prie vartų, siekiant apsisaugoti nuo tarp realybių keliaujančių demonų.

Pavadinimo variacijos

Šios akmeninės dievybės pasižymėjo savo vardo variacijų gausa. Jų pavadinimas nebuvo vienodas ir skyrėsi kiekviename Džedžiu salos regione. Vienos jų buvo vadinamos Usokmokais (kor. 우석목, Useokmok), kitos – Boksumoriais (kor. 벅수머리, Beoksumeori), trečios – Musokmokais (kor. 무석목, Museokmok).

Kadangi dėl specifinio Džedžiu salos gyventojų dialekto buvo sunku nustatyti šių statulų pavadinimų reikšmę, mokslininkai nusprendė joms suteikti vieną, bendrinį pavadinimą.

1971 metais šioms akmens dievybėms buvo suteiktas oficialus Dolharubango vardas, kurio tiesioginis vertimas iš korėjiečių kalbos reiškia „akmens senelis“. Jos taip pat buvo pripažintos Pietų Korėjos tautinio paveldo objektais (Visit Korea).

Akmeninių dievybių skiriamieji bruožai

Džedžiu saloje esantys akmens seneliai yra iškalti iš bazalto akmens. Statulos pasižymi savo didelėmis, migdolo riešuto formos akimis, siaura burna bei ant pilvo, viena aukščiau už kitą sudėtomis rankomis. Vis dėlto, ryškiausias akmens senelio skiriamasis bruožas yra jo grybo formos kepurė, kuri primena vyro lytinį organą (Taylor, 2018).

Statulų kilmė

Tamladži (kor. 탐라지, Tamlaji) įrašuose, kuriuose yra aprašyta Džedžiu salos istorija, teigiama, jog akmens senelių skulptūros yra randamos „prie Rytinių, Vakarinių ir Pietinių Džedžiu tvirtovės vartų. Jas pastatė salos valdytojas 30-taisiais karaliaus Jongdžo (kor. 영조, Yeongjo) valdymo metais“ (Antique Alive).

Vis dėlto, be anksčiau paminėtos statulų kilmės versijos, egzistuoja dar keletas alternatyvių akmens senelių kilmės teorijų.

Pirmoji teigia, jog šių akmens dievybių atsiradimą Džedžiu saloje galėjo lemti iš kitų kraštų į salą atplaukę svetimšaliai. XIII amžiuje Džedžiu sala priklausė Juanų dinastijai (kin. 元朝, Yuán Cháo) – mongolų dinastijai, valdžiusiai Kiniją nuo 1271 iki 1368 metų. Ši teorija grindžiama akmens senelio statulų panašumu į mongoliškas akmens statulas.

Kita teorija aiškina, jog akmens senelių atsiradimą saloje galėjo lemti iš žemyninės Korėjos dalies į salą atvykę Džiangsung (kor. kor. 장승, Jangseung) stulpų garbintojai (Antique Alive).

Šios kilmės teorijos teigia, jog akmens seneliai yra įvežtinės kultūros rezultatas, kuris bėgant metams buvo pritaikytas prie vietinių salos gyventojų poreikių.

Vis dėlto, trečioji versija teigia, kad šios akmens dievybės – vietinio šamanizmo, o ne įvežtinės kultūros pasekmė (Hunter, 2004).

Paskirtis bei simbolika

Pirmosios akmens senelių statulos buvo statomos prie salos tvirtovių vartų. Žmonės tikėjo, jog šios akmens dievybės apsaugodavo juos nuo piktųjų dvasių, mirtinų ligų bei kitų nesėkmių. Sakoma, jog žmonės kiekvieną kartą praeidami pro šių dievybių statulas, joms nusilenkdavo ir sukalbėdavo maldą už šeimos gerovę (Hunter, 2004).

Su akmens seneliais susijusi vaisingumo simbolika gali būti siejama pirmiausia, su grybo formos statulos kepure, kuri primena vyro lytinį organą bei faktu, jog Džedžiu sala Pietų Korėjos visuomenėje yra vadinama „medaus mėnesio sostine“.

Žmonės tiki, jog moteris, patrynusi akmens senelio nosį, susilauks berniuko, o patrynusi ausį – mergaitės. Tradicinėje korėjiečių visuomenėje vyro vaidmuo buvo laikomas svarbesniu, todėl kai kurių salos akmens senelių nosys, dėl pastovaus trynimo, yra praradę savo pirminę nosies formą (Taylor, 2018).

Šiandieninė svarba

Šiuo metu Pietų Korėjoje yra užregistruotos ir originaliomis laikomos 48 Džedžiu saloje esančios akmens senelių statulos. Be jų, saloje galima išvysti nemažai šios dievybės statulų reprodukcijų: jos yra neretai statomos prie tiltų, kalnų takų ir kitų įėjimų.

1971 metais, akmens seneliui įgijus Pietų Korėjos kultūrinio paveldo statusą, statulos tapo neatsiejama Džedžiu salos identiteto dalimi.

Šiuo metu akmens senelio simbolika yra plačiai panaudojama kuriant įvairius plakatus, logotipus, kelionių brošiūras bei suvenyrus (Hunter, 2004).

Naudota literatūra

1. Antique Alive, n.d. Dol hareubang (Stone Statue of Jejudo Island) – fortress guardians. Antique Alive. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
2. Hunter, W. C., 2004. „Commodification of Jeju Island’s Cultural Image: Standing Stones“, International Journal of Tourism Sciences, 4(1), p. 139–161. Prieiga per internetą: Taylor & Francis Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 11 d.].
3. Jeju Tourism Organization, 2013. ­[Jeju Theme and Museum] Dolhareubang Park: Discovering the image of Jeju’s people. Jeju Tourism Organization. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 11 d.].
4. Jeju Tourism Organization, 2014. ­A very brief introduction to the Dolhareubang (Stone Grandfather). Jeju Tourism Organization. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 11 d.].
5. Taylor, P., 2018. What Are Jeju Island’s Dol Hareubang? The Culture Trip. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
6. Visit Korea, n.d. Bukchon Dol Hareubang Park. Visit Korea. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 12 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras