Han upė
Han upė (kor. 한강, Han-gang) – tai ketvirta ilgiausia Korėjos pusiasalio ir viena iš svarbiausių Pietų Korėjos upių, kuri teka per Seulo (kor. 서울, Soul) miestą bei įteka į Geltonąją jūrą (kor. 황해, Hwanghae).
Han upė bei ją supančios apylinkės yra reikšmingų Korėjos istorijos įvykių liudininkės.
Trijų karalysčių, dar vadinamu Samguk laikotarpiu (kor. 삼국시대, Samguk sidae), upė atliko svarbią prekybos kelio į Kiniją funkciją, todėl to meto karalystės neretai kovodavo dėl jos ir ją supančių žemių kontrolės.
Vis dėlto, šiais laikais minėtas vandens kelias nebėra aktyviai naudojamas laivybai, nes Han upės žiotys ribojasi su Šiaurės ir Pietų Korėjos siena, į kurią yra draudžiama patekti civiliams.
Ši upė yra pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu 12 milijonų Pietų Korėjos gyventojų.
2000 metų liepos mėn. Pietų Korėjoje dislokuotos JAV karinės pajėgos sukėlė šalyje masinius protestus po to, kai pripažino kaltę dėl į Han upę išpiltų toksiškų chemikalų.
2011 m. Seulo plėtros instituto surengtoje vaizdingiausios miesto vietos apklausoje, kurioje dalyvavo 800 miesto gyventojų bei 103 miesto planavimo ir architektūros ekspertai, Han upė užėmė antrąją vietą, nusileisdama tik Seulo Namsano kalnui (kor. 남산, Nam-san) (Reach The World, 2019).
Geografija
Han upę suformuoja Pietų Han upės (kor. 남한강, Namhan-gang), kurios ištakos yra Dedok kalnas, ir Šiaurės Han upės (kor. 북한강, Bukhan-gang), kurios ištakos yra Šiaurės Korėjos Kumgang kalno šlaitai (kor. 금강산, Geumgang-san), susiliejimas arba santaka.
Upė teka per Seulą, o vėliau, prieš patekdama į Geltonąją jūrą, susilieja su Imdžino upe (kor. 임진강, Imjin-gang).
Dvi pagrindinės upės atšakos, Pietų ir Šiaurės Han upės susijungia ties Jangpjongo apskritimi (kor. 양평군, Yangpyeong-gun), esančioje šalies Gjonggi provincijoje (kor. 경기도, Gyeonggi-do). Nuo šios atkarpos upė yra žinoma Han upės pavadinimu.
Upė turi 53 intakus, o įvairiose Han upės atkarpose yra pastatyti 27 tiltai, iš kurių keletas yra skirti išskirtiniam metro traukinių naudojimui (Reach The World, 2019; Water, Nature and People, 2010; Britannica, 2016).
Bendras Han upės ilgis yra maždaug 494 kilometrai, o jos baseino dydis apima 35,770 km2 plotą (Han River Flood Control Office, 2012).
Nors Han upė nepasižymi savo ilgiu, tačiau jos žemutinė dalis išsiskiria savo pločiu. Seulo miesto ribose upės plotis gali siekti 1 kilometrą (Timblick, A., 2020).
Istorija
Han upė nuo seniausių laikų vaidino esminį vaidmenį Korėjos istorijoje.
Pekčės karalystė (kor. 백제, Paekche) buvo pirmoji pareiškusi pretenzijas į Han upę, suvokusi jos, kaip pagrindinio vandens kelio, jungiančio Korėjos pusiasalio centrinę ir vakarinę dalį su Geltonąja jūra, strateginę reikšmę.
Ne mažiau svarbūs buvo ir upės derlingi aliuviniai krantai, kurie kalnuotame Korėjos pusiasalio regione buvo laikomi retenybe.
Regionas, esantis aplink dabartinį Seulo miestą netruko tapti ginčų ir konfliktų objektu tarp Pekčės ir kylančios Gogurjo (kor. 고구려, Goguryeo) karalystės.
Valdant karaliui Jangsu (kor. 장수왕, Jangsu-wang) (413–491 m.) Gogurjo karalystė sugebėjo užgrobti vakarinę Han upės dalį, tokiu būdu suduodama skaudų smūgį savo konkurentams.
Vėlesniais dešimtečiais regione vyko nuolatinė ir permaininga kova dėl Han upės teritorijos kontrolės, tačiau 551 m. Pekčės karalystė, suvienijusi jėgas su Šilos (kor. 신라, Silla) karalyste, sugebėjo įsitvirtinti Han upės baseine.
Vis dėlto, šis aljansas ilgai netruko: 553 m. Šilos karalystė nutraukė sąjungą su Pekčės karalyste, siekdama perimti visą upės kontrolę bei įsiviešpatauti Korėjos pusiasalyje.
Po Pekčės ir Gogurjo karalysčių žlugimo, ir Korėjos pusiasalio suvienijimo 668 m. Han upė įžengė į ilgą savo kaip „Korėjos upės“ epochą, kuri pirmiausia buvo kontroliuojama suvienytosios Šilos (668–918 m.), vėliau Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijos (918–1392 m.) ir galiausiai Džiosono (kor. 조선, Joseon) dinastijos (1392–1910 m.).
Džiosono dinastijos laikotarpiu Han upė įgijo naują svarbą dėl savo kaip naujosios Korėjos sostinės Seulo, kuris tuo metu buvo vadinamas Hanjangu (kor. 한양, Hanyang), vandens kelio statuso.
Korėjos karo pradžioje, per pirmąją karo veiksmų savaitę, Pietų Korėjos armija sunaikino Han upės tiltą, tokiu būdu siekdama sustabdyti Šiaurės Korėjos kariuomenės daromą pažangą.
1951 m. pradžioje Han upės apylinkėse, esančiose aplink Seulą, įvyko nemažai susidūrimų tarp Kinijos liaudies savanorių armijos ir JAV vadovaujamų Jungtinių Tautų pajėgų.
Nors kai kurie Han upės intakai yra dabartinės Šiaurės Korėjos teritorijoje, šiandien Han upė didžiąją dalimi priklauso Korėjos Respublikai.
Per pirmuosius savo egzistencijos dešimtmečius Pietų Korėjos Han upė buvo asocijuojama su žodžiu „tarša“, nes auganti šalies pramonė bei skurdžiai gyvenanti populiacija matė upę kaip patogų gamtos objektą, leidžiantį lengvai atsikratyti pramoninėmis bei kitomis miesto generuojamomis nuotekomis ir atliekomis.
Nors Han upė prarado savo centrinę, transporto ir prekybos kelio funkciją, tačiau ji vis tiek išlieka svarbiu Pietų Korėjos sostinės objektu, kuris pastarąjį dešimtmetį sulaukė išskirtinio šalies vyriausybės dėmesio.
Šalies vyriausybė remia įvairias, su aplinkosauga susijusias iniciatyvas, kuriomis siekiama išvalyti Han upę bei paversti ją tikru, miesto centre esančiu brangakmeniu.
2000 m. liepos mėn. Pietų Korėjoje dislokuota JAV kariuomenė, pripažino į Han upę išpylusi apie 76 litrus labai toksiško cheminio formaldehido.
Šis įvykis sukėlė Pietų Korėjos gyventojų nepasitenkinimą, kadangi upė yra pagrindiniu geriamojo vandens šaltiniu maždaug 12 milijonų šalies gyventojų.
Žmonės inicijavo protesto akcijas bei kaltino JAV kariuomenę nesilaikant Pietų Korėjos aplinkosaugos įstatymų bei taisyklių. Aktyvistai į pagrindinę JAV armijos bazę paleido žaislines, upės vandeniu užpildytas raketas.
2009 m. I Mjongbako (kor. 이명박, I Myeongbak) administracija atgaivino projektą, kuriuo buvo siekiama sujungti Han upę su Geltonąją jūra ties Inčiono (kor. 인천, Incheon) miestu.
Šis 18 kilometrų ilgio Ara kanalas (kor. 경인아라뱃길, Gyeong-in-alabaesgil), kuriuo gali naviguoti dideli konteineriniai bei keleiviniai laivai, buvo pabaigtas 2012 metais ir dabar jungia Han upę su Inčiono miestu (Reach The World, 2019; Timblick A., 2020).
Jungtinė panaudojimo zona
2018 m. lapkričio mėn. 4 dieną 20-ies narių komanda, sudaryta iš 10-ies Š. Korėjos ir 10-ies P. Korėjos ekspertų, inicijavo topografinius inspektavimo darbus, kurių tikslas buvo sukurti bendro naudojimo zoną palei Han upės žiotis.
Šio jungtinio projekto įgyvendinimas leistų civiliams patekti į bendrą panaudojimo zoną su abiejų šalių kariuomenės apsauga turistiniais, ekologinės apsaugos bei statybiniais tikslais.
Ekspertų grupė darbus pabaigė 2018 m. gruodžio mėn. 9 dieną, o naujasis Han upės žiočių topografinis žemėlapis, kuriame buvo pažymėtos naujai atrastos povandeninės uolos, buvo pristatytas visuomenei 2019 m. sausio mėnesio 25 dieną.
Turizmas
Han upė yra svarbiu turistų traukos objektu.
Žmonėms yra sudarytos galimybės susipažinti su Han upe ir jos svarba plaukiant valtimis, jachtomis ar kruiziniais laivais.
Vandens sporto mėgėjai čia gali išbandyti plaukimą vandens slidėmis, burlentėmis ar baidarėmis.
Han upės pakrančių infrastruktūra yra gerai išvystyta. Čia gausu dviračių takų, taip pat yra įkurti 11 parkų, kuriuose yra ne viena kavinė ar korėjietiško maisto restoranas.
Architketūros gerbėjai gali pasimėgauti unikaliu 1,490 m ilgio ir 25 m pločio Banpo tilto (kor. 반포대교, Banpo-daekyo) dizainu, kuris yra žinomas pasauliniu mastu dėl savo vaivorykštės spalvų fontanų.
Šis tiltas yra patekęs į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip pats ilgiausias pasaulio fontanas (Doopedia, 2009; Visitkorea.or.kr, 2009; Local Insider, 2016; Korea To Do, 2020).
Naudota literatūra
- Britannica, 2016. Han River, South Korea. Encyclopaedia Britannica. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 18 d.].
- Doopedia, 2009. 반포대교[盤浦大橋]. Doopedia.co.kr. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Dulce, 2019. The Han River. Reach The World. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 18 d.].
- Han River Flood Control Office, 2012. 한국하천일람. Rhms.river.go.kr. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
- Korea To Do, 2020. 10 Best Hangang Parks & Han River Views, Seoul. Koreatodo.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. gruodžio 9 d.].
- Lam H., H., 2018. 15 amazing things to do on Han river Seoul and how to get there. Local Insider. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. rugsėjo 18 d.].
- Timblick, A., 2020. Past & Present: 7, The Waters of Seoul — Han River, The river’s history parallels the City’s development. The Seoul Times. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 27 d.].
- Visit Korea, 2019. TRAVEL HIGHLIGHTS: Hangang, a Vacation Spot in the City! Visitkorea.or.kr. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 27 d.].
- Water, Nature and People, 2010. K-Water Winter, 42. English.kwater.or.kr. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
