Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Hajao Mijadzaki

Hajao Mijadzaki

Hajao Mijadzaki (jap. 宮崎駿, Miyazaki Hayao) yra žymus japonų animatorius, režisierius, prodiuseris, scenaristas, manga (jap. 漫画, Manga) menininkas bei kino ir animacijos studijos – „Studio Ghibli“ (jap. 株式会社スタジオジブリ,  Kabushiki-gaisha Sutajio Jiburi) įkūrėjas.

Hajao Mijadzaki taip pat yra Tokuma memorialinio animacijos kultūros fondo pirmininkas (jap. 公益財団法人徳間記念アニメーション文化財団, Kōeki zaidanhōjin Tokuma kinen animēshon bunkazai-dan) bei Mitaka miesto animacijos muziejaus (jap. 三鷹市立アニメーション美術館, Mitaka shiritsu animēshon bijutsukan) – „Mitaka no Mori Ghibli“ (jap. 三鷹の森ジブリ美術館, Mitaka no mori Jiburi bijutsukan) savininkas.

Hajao Mijadzaki animaciniai filmai yra sulaukę tarptautinio pripažinimo, o pats autorius yra lyginamas su Voltu Disnėjumi ir yra laikomas vienu iš animacinio kino pasaulio autoritetų.

Ankstyvasis gyvenimas

Hajao Mijadzaki gimė 1941 m. sausio 5 dieną Tokijo (jap. (東京都, Tōkyō-to) Bunkio seniūnijoje, pasiturinčioje šeimoje.

Jis turėjo tris brolius: vieną vyresnį ir du jaunesnius (Feldman, 1994).

Jo tėvas – Kacudži Mijadzaki (jap. 宮崎勝次, Miyazaki Katsuji) buvo įmonės „Miyazaki Airplane“ (jap. 宮崎航空機製作所, Miyazaki kōkūki seisakusho) direktorius.

Ši įmonė gamino Tekančios Saulės šalies naikintuvų dalis Antrojo pasaulinio karo metais (McCarthy, 1999).

1944 m., H. Mijadzaki kartu su šeima persikėlė į Točigi prefektūros (jap. 栃木県, Tochigi-ken) Ucunomija miestą (jap. 宇都宮市, Utsunomiya-shi), tačiau po 1945 m. liepos 12 dienos Ucunomija miesto bombardavimo (jap. 宇都宮空襲, Utsunomiya kūshū) šeima buvo priversta evakuotis į Točigio prefektūros Kanuma miestą (jap. 鹿沼市, Kanuma-shi).

1947–1955 m. laikotarpiu H. Mijadzaki motina sirgo stuburo tuberkulioze: pirmuosius keletą metų ji turėjo praleisti ligoninėje, o vėliau – pabaigti gyjimo procesą namuose.

H. Mijadzaki motina buvo griežta, intelektuali moteris, kuri nuolat kvestionavo „ priimtinas visuomenės normas“. Ji mirė 1983 m. liepos mėn., būdama 71 metų.

H. Mijadzaki pradėjo lankyti mokyklą 1947 m. Pradinėje Ucunomija mokykloje pabaigė pirmąsias tris klases. Ketvirtąją ir penktąją klasę pabaigė sugrįžęs į Tokijo Suginami seniūniją (jap. 杉並区, Suginami-ku).

Šiuo laikotarpiu H. Mijadzaki svajojo apie japoniškų komiksų menininko (jap. 漫画家, Mangaka) karjerą, tačiau tuo pačiu metu suvokė, kad jam sunkiai sekasi piešti žmones. Vietoje to, kad tobulintų savo trūkumus, H. Mijadzaki praleido keletą metų piešdamas tankus, lėktuvus ir karinius laivus.

Jo piešiniams įtaką padarė tokių japoniškų komiksų menininkų kaip Tecudži Fukušima (jap. 福島鉄次, Fukushima Tetsuji), Sodži Jamakava (jap. 山川惣治, Yamakawa Sōji) bei Osamu Tedzuka (jap. 手塚治虫, Tezuka Osamu) darbai.

Vis dėlto, H. Mijadzaki sunaikino didžiąją dalį savo ankstyvųjų darbų, manydamas, kad „Tedzukos“ stiliaus kopijavimas trukdė jo, kaip menininko, tobulėjimo procesui.

Vėliau H. Mijadzaki lankė Tojotama vidurinę mokyklą (jap. 豊多摩高等学校, Toyotama kōtōgakkō), o ją baigęs įstojo į Gakušiūin universitetą (jap. 学習院大学, Gakushūin Daigaku), kuriame 1963 m. įgijo politikos mokslų ir ekonomikos laipsnius (Lenburg, 2012).

Karjeros pradžia

H. Mijadzaki karjera prasidėjo 1963 m. „Toei Animation“ studijoje (jap. 東映アニメーション株式会社, Tōei Animēshon Kabushiki-gaisha) (McCarthy, 1999).

Iš pradžių H. Mijadzaki animacinio filmo „Šunų maršas“ (jap. わんわん忠臣蔵, Wanwan Chūshingura) kūrybos procese atliko antraeilio dailininko vaidmenį.

Pirmojo pripažinimo vyras sulaukė dirbdamas su kitu animacinio filmo projektu, pavadintu „Guliverio kosminės kelionės“ (jap. ガリバーの宇宙旅行, Garibā no Uchū Ryokō).

1968 m. H. Mijadzaki tapo vyriausiuoju animacinio filmo „Didžiojo Saulės princo Horo nuotykiai“ (jap. 太陽の王子ホルスの大冒険,Taiyō no Ōji Horusu no Daibōken) animatoriumi.

1982 m. „Animage“ žurnale (jap. アニメージュ, Animēju) buvo pradėta leisti H. Mijadzaki manga, pavadinta „Nausika iš vėjų slėnio“ (jap. 風の谷のナウシカ, Kaze no Tani no Naushika).

Šiam kūriniui sulaukus sėkmės, kompanija „Tokuma Šioten“ (jap. 株式会社徳間書店, Kabushiki gaisha Tokuma Shoten) pasiūlė H. Mijadzaki atlikti šios manga animacinio filmo adaptaciją.

Animacinio filmo adaptacija buvo pristatyta visuomenei 1984 m. kovo mėnesį bei netrukus sulaukė komercinės sėkmės (Cavallaro, 2006).

„Studija Ghibli“ 

1985m., po „Nausikos iš vėjų slėnio“ sėkmės, Hajao Mijadzaki, kartu su Isao Takahata (jap. 高畑勲, Takahata Isao) ir Tošio Sudzuki (jap. 鈴木敏夫, Suzuki Toshio) įkūrė „Ghibli studiją“.

Pirmąjį „Studio Ghibli“ filmą – „Dangaus pilis Laputa“ (jap. 天空の城ラピュタ, Tenkū no Shiro Rapyuta) režisavo H. Mijadzaki (Feldman, 1994).

1988 m. balandį „Studio Ghibli“ išleido dar du animacinius filmus – „Mano kaimynas Totoro“ ( jap. となりのトトロ, Tonari no Totoro) ir „Jonvabalių kapas“ (jap. 火垂るの墓, Hotaru no Haka).

Iš pradžių „Mano kaimynas Totoro“ nebuvo komerciškai sėkmingas projektas, tačiau didelė komercinių prekių paklausa, susijusi su šiuo animaciniu filmu, padėjo užtikrinti stabilią „Studio Ghibli“ finansinę padėtį (Cavallaro, 2006).

Sekantis H. Mijadzaki darbas – „Kikės siuntų tarnyba“ (jap. 魔女の宅急便, Majo no Takkyūbin), taip pat susidūrė su keblumais.

Pagrindinė problema buvo knygos „Kikės siuntų tarnyba“ autorės Eiko Kadono (jap. 角野栄子, Kadono Eiko) priekaištai H. Mijadzaki dėl filmo scenarijaus ir jos knygos turinio skirtumų.

Vis dėlto, abiems pusėms pavyko pasiekti kompromisą po asmeninio H. Mijadzaki ir Eiko Kadono pokalbio Ghibli studijoje (Macdonald, 2014).

Animacinis filmas „Kikės siuntų tarnyba“ buvo išleistas 1989 m. ir netrukus tapo pelningiausiu Japonijos metų filmu.

1997 m. visuomenei buvo pristatytas dar vienas H. Mijadzaki animacinis filmas – „Princesė Mononokė“ (jap. もののけ姫, Mononoke-hime).

Šis projektas buvo dar viena H. Mijadzaki finansinė sėkmė bei netrukus tapo pirmuoju animaciniu filmu, laimėjusiu Japonijos kino akademijos premiją už geriausią metų filmą (Cavallaro, 2006).

H. Mijadzaki teigė, kad „Princesė Mononokė“ buvo jo paskutinis darbas, tačiau vėliau jis pakeitė savo poziciją.

2001 m. H. Mijadzaki išleido dar vieną animacinį filmą, pavadintą „Stebuklingieji Čihiro nuotykiai dvasių pasaulyje“ (jap. 千と千尋の神隠し, Sen to Chihiro no Kamikakushi).

Šis kūrinys dar kartą sumušė visus lankomumo rekordus ir tapo pelningiausiu to meto Japonijos filmu.

„Stebuklingieji Čihiro nuotykiai dvasių pasaulyje“ taip pat sulaukė pripažinimo Vakaruose.

Šis animacinis filmas laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią ilgametražį animacinį filmą per 75-ąją „Oskarų“ apdovanojimų ceremoniją.

Tai iki šiol yra vienintelis, ne angliškas bei ranka pieštas animacinis filmas laimėjęs „Oskaro“ apdovanojimą šioje kategorijoje (Howe, 2003).

Nors 2013 m. H. Mijadzaki dar kartą viešai pakartojo, kad dėl savo garbaus amžiaus daugiau nebekurs ilgametražių animacinių filmų, tačiau 2016 m. jis pranešė apie naujo animacinio filmo „Kaip tu gyveni?“ (jap. 君たちはどう生きるか, Kimi-tachi wa Dō Ikiru ka) kūrybos proceso startą (Akagawa, 2013 ir Loo, 2017).

Asmeninis gyvenimas

Hajao Mijadzaki, dirbdamas „Toei Animation“ studijoje susipažino su Akemi Ota (jap. 大田朱美, Ōta Akemi).

Jie pamilo vienas kitą ir susituokė 1965 m. spalio mėnesį.

Pora susilaukė dviejų sūnų – Goro (jap. 吾朗, Gorō) ir Keisuke (jap. 敬介, Keisuke) (Feldman, 1994).

Goro, kaip ir jo tėvas, tapo animacinių filmų režisieriumi, o Keisuke tapo skulptoriumi.

Goro yra pasisakęs, kad jo ir tėvo santykiai niekada nebuvo artimi, nes H. Mijadzaki visą savo laiką skirdavo ne vaikams, o darbui (Miyazaki, 2006).

Apdovanojimai

Per visą savo karjerą Hajao Mijadzaki buvo nominuotas 177-iems apdovanojimams, iš kurių laimėjo 120.

Jis yra apdovanotas „Oskaru“ ne tik už geriausią ilgametražį animacinį filmą, tačiau 2014 m. jam taip pat buvo įteiktas „Oskaro“ garbės apdovanojimas už darbą animacijos srityje (Oscars, 2014).

Hajao Mijadzaki taip pat yra apdovanotas šešiais Japonijos kino akademijos apdovanojimais, penkiais „Annie“ apdovanojimais bei keturiais Ofudži Noburo apdovanojimais (jap. 大藤信郎賞, Ōfuji Noburō shō) (Cavallaro, 2006).

Naudota literatūra

  1. Akagawa, R., 2013. „Excerpts of Hayao Miyazaki’s news conference announcing his retirement“. The Asahi Shimbun. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 22 d.].
  2. Cavallaro, D., 2006. The Animé Art of Hayao Miyazaki. Jefferson: McFarland & Company.
  3. Feldman, S., 1994. „Hayao Miyazaki Biography“. Nausicaa.net. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 20 d.].
  4. Howe, M., 2003. „The Making of Hayao Miyazaki’s „Spirited Away“ – Part 2“. Jim Hill Media. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 28 d.].
  5. Lenburg, J., 2012. Hayao Miyazaki: Japan’s Premier Anime Storyteller. New York City: Infobase Publishing.
  6. Loo, E., 2014. „Ghibli’s Hayao Miyazaki Reveals His ‘Final’ Film’s Title, Release Window“. Anime News Network. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 21 d.].
  7. Macdonald, C., 2014. „Today in History: Kiki’s Delivery Service“. Anime News Network. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
  8. McCarthy, H., 1999. Hayao Miyazaki: Master of Japanese Animation. Berkeley: Stone Bridge Press.
  9. Miyazaki, G., 2006. „Goro Miyazaki’s Blog Translation“. Nausicaa.net. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].
  10. Oscars.org, 2014. „6TH ANNUAL GOVERNORS AWARDS“. Oscars.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 29 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

3 votes