Baltosios gyvatės legenda
Baltosios gyvatės legenda (kin. 白蛇传, Báishé chuán) – tai viena iš geriausiai žinomų Kinijos meilės istorijų, kuri kartu su tokiais pasakojimais kaip „Istorija apie įsimylėjėlius, virtusius drugeliais“ (kin. 梁山伯與祝英台, Liáng Shānbó yǔ Zhù Yīngtái), „Ponia Meng Dziang“ (kin. 孟姜女, Mèng Jiāng Nǚ) bei „Jaučiaganys ir Audėja“ (kin. 牛郎织女, Niúlángzhīnǚ) patenka į keturių garsiausių Kinijos legendų sąrašą (kin. 中国四大民间传说, Zhōngguó sì dà mínjiān chuánshuō).
Legendos siužetas ir jos variacijos
Legenda pasakoja, jog prie Vakarų ežero (kin. 西湖, Xī Hú) gyveno baltoji ir žalioji (kartais vadinama juodąja) gyvatės.
Bėgant metams, jos meditacijos proceso metu įgavo sugebėjimą transformuotis į žmogiškąjį pavidalą.
Baltoji gyvatė savo žmogiškąjai formai suteikė Bai Sudžen (kin. 白素貞, Bái Sùzhēn) vardą, o žalioji – Siaočing (kin. 小青, Xiǎoqīng) vardą.
Kartą lyjant lietui, moterys prie Hangdžou (kin. 杭州, Hángzhōu) sutiko Siu Sianą (kin. 許仙, Xǔ Xiān), kuris joms paskolino skėtį.
Sakoma, jog baltoji gyvatė Bai Sudžen šią akimirką atpažino Siu Sianą kaip reinkarnaciją žmogaus, kuris prieš daugelį buvo išgelbėjęs jos gyvybę.
Dėl šios priežasties Bai Sudžen pamilo Siu Sianą ir pasinaudojo jai įteiktu skėčiu kaip pretekstu dar kartą su juo susitikti.
Jiems susitikus, žalioji gyvatė Siaočing ėmėsi piršlės vaidmens: ji visais įmanomais būdais stengėsi įtikinti Siu Sianą, kad Bai Sudžen yra jam skirta moteris.
Teigiama, jog Siu Sianas ir Bai Sudžen susituokė ir netrukus persikėlė gvyenti į Džendziangą (kin. 镇江, Zhènjiāng).
Naujavedžių pora kurį laiką ramiai ir laimingai gyveno, tačiau vieną dieną jų ramybę sudrumstė vienuolis Fahai (kin. 法海, Fǎ hǎi), kuris ėmė įtikinėti Siu Sianą, jog jo žmona iš tikrųjų yra ne žmogus, o baltoji gyvatė.
Vienuolis tarė Siu Sianui: „Už kelių dienų bus penktojo mėnesio penktoji diena, Drakono valčių šventė. Popietės metu gyvatė tavo namuose bus silpna ir sunkiau išlaikys savo formą. Įsitikink, kad ji išgertų Sionghuango vyno (kin. 雄黃酒, Xiónghuáng jiǔ). Tada manimi patikėsi“ (Lee, 2007).
Siu Sianas paklausė vienuolio ir atėjus Drakono valčių festivalio dienai, paprašė savo žmonos išgerti Sionghuango vyno.
Bai Sudžen suvokė galimą grėsmę, tačiau tuo pat metu tikėjo, jog jai pakaks galių išlaikyti savo žmogiškąjį pavidalą.
Vis dėlto, vos išgėrusi vyno Bai Sudžen sunegalavo ir nedelsdama užsidarė savo kambaryje.
Siu Sianą įveikė jos paties smalsumas: vyras įžengęs į savo žmonos kambarį pamatė ne savo mylimąją Bai Sudžen, o baltąją gyvatę.
Išvydęs šį reginį Siu Sianas, dėl jį apėmusios baimės ir išgąsčio, mirė.
Atgavusi savo žmogiškąją formą bei pamačiusi savo negyvą vyrą, Bai Sudžen nusprendė jį prikelti.
Bai Sudžen nedelsdama išvyko ieškoti stebuklingų vaistų į kalnus, kuriuose turėjo stoti į kovą su vaistus saugojusiomis dievybėmis.
Teigiama, kad Bai Sudžen galiausiai pavyko atgaivinti Siu Sianą.
Iš mirusiųjų prikeltas vyras prisiekė, jog visada mylės Bai Sudžen, nepaisant to ar ji yra žmogus, ar baltoji gyvatė.
Vienuolis Fahai, sužinojęs apie savo žlugusį planą išskirti įsimylėjėlius, nusprendė pagrobti Siu Sianą ir įkalinti jį Leifengo pagodoje (kin. 雷峰塔, Léifēng-tǎ).
Bai Sudžen ir Siaočing bandė išlaisvinti Siu Sianą: baltoji gyvatė sukėlė potvynį bei atėmė daugelio nekaltų žmonių gyvybes.
Bai Sudžen galios buvo nusilpusios dėl jos nėštumo, todėl moterims nepavyko išlaisvinti Siu Siano.
Vis dėlto, įkalintas vyras sugebėjo pabėgti iš pagodos ir laimingai sugrįžti pas savo mylimąją, kuri jam pagimdė sūnų, vardu Siu Mengdziao (kin. 許夢蛟, Xǔ Mèngjiāo).
Tačiau vienuolis Fahai susekė porą bei kovoje įveikęs Bai Sudžen, įkalino moterį po Leifengo pagoda.
Kovos metu žaliajai gyvatei Šiaočing pavyko pabėgti ir ši prisiekė atkeršyti vienuoliui Fahai.
Legendos pabaiga yra nevienareikšmė, t.y. egzistuoja keletas jos variacijų.
Populiariausia legendos versija teigia, jog Siaočing sustiprėjo bei įveikusi vienuolį išlaisvino baltąją gyvatę.
Kita versija teigia, kad baltosios gyvatės sūnus, gavęs dievų malonę, išlaisvino savo motiną.
Kai kurie Kinijos žmonės tiki, kad Bai Sudžen buvo išlaisvinta tik 1924 metais, sugriuvus anksčiau minėtai Leifengo pagodai.
Baltosios gyvatės atspindžiai šiuolaikinėje kultūroje
Ši legenda nepraranda savo populiarumo šiuolaikinėje Kinijos kultūroje ir tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis įvairioms operoms, filmams bei televizijos serialams.
2019 metais pasaulį išvydo tokios televizijos dramos kaip „Baltosios gyvatės legenda“ (kin. 新白娘子传奇, Xīn bái niángzǐ chuánqí) bei animacinis filmas „Baltoji gyvatė“ (kin. 白蛇:缘起, Báishé: Yuánqǐ).
Naudota literatūra
- China Highlights, 2018. The Legend of the White Snake. China Highlights. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 5 d.].
- Custer, C., 2010. The Legend of the White Snake. The World of Chinese. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 5 d.].
- Eliade, M., 1957. Myths, dreams and mysteries. New York: Harper & Row.
- Feng, M., Yang, Y., Yang, S., 2005. Stories to Caution the World : A Ming Dynasty Collection, Volume 2. University of Washington Press.
- IMDB, 2019. The Legend of White Snake. IMDB. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
- IMDB, 2020. White Snake (2019). IMDB. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. balandžio 14 d.].
- Lee, C., 2007. The Legend of the White Snake: A Personal Amplification. Los Angeles: Jung Institute of Los Angeles.
Redagavo Aurelijus Zykas, Andrius Bimbiras
