Džang He Bin

Džang He Bin (kor. 장희빈, Jang Hee Bin) (1659-1701 m.) – tai garsi Korėjos Džiosono laikotarpio (kor. 조선, Joseon) konsortė, kuri tapo viena iš šios dinastijos valdovių. Istoriniuose šaltiniuose yra pabrėžiamas jos išskirtinis grožis.

Ankstyvasis gyvenimas 

Šios moters tikrasis, gimimo vardas buvo Džang Ok Jong (kor. 장옥정, Jang Ok Jeong). Ji gimė viduriniosios Džiosono periodo visuomenės socialinės klasės (kor.중인, Jung-in) šeimoje. Teigiama, kad Džang He Bin buvo rekomenduota karaliaus Suk Džiongo (kor. 숙종, Sukjong) dvarui dėl savo grožio, intelektualumo ir puikių manierų. Rūmų vizito metu mergina sugebėjo sudaryti gerą įspūdį karaliaus močiutei Džiangjol (kor. 장렬, Jangnyeol), kuri šiai nedelsiant suteikė rūmų damos statusą (kor. 궁녀, Gungnyeo). Šis statusas paprastai būdavo suteikiamas merginoms, kurios dirbdamos rūmuose laukdavo karaliaus malonės, t.y. progos permiegoti su juo. Laimingosios galėjo tikėtis gauti aukštesnį rangą karaliaus dvare. 

Istorikai neturi vieningos nuomonės dėl Džang He Bin sprendimo tapti rūmų dama. Manoma, jog merginos apsisprendimui įtakos galėjo turėti jos šeimos nariai, kurie priklausė sorono (kor. 소론, Soron) politinei partijai. Šie siekdami karaliaus palankumo ir privilegijų užaugino merginą taip, kad ši padėtų įgyvendinti jų užsibrėžtus tikslus (Jeong, 1961).

Karaliaus sugulovė

Karalius Suk Džiongas pirmą kartą išvydo Džang He Bin savo apsilankymo pas Džiangjol metu. Valdovas buvo sužavėtas merginos grožio: po primojo susitikimo jis Džang He Bin suteikė ypatingosios ponios statusą (kor. 상궁, Sanggung). Šis karaliaus parodytas palankumas leido merginai priartėti prie rūmų valdžios (Hwang, 2016).

Vis dėlto, karalius Suk Džiongas ir Džang He Bin negalėjo viešai būti kartu dėl politinių priežasčių. Kaip minėta anksčiau moters šeima pirklausė sorono politinei partijai, o karaliaus motina, valdovė Mjongsong (kor.명성, Myeongseong) – norono (kor. 노론, noron) partijai.

Tarp šių dviejų politinių jėgų vyravo nuolatiniai nesutarimai, todėl karalienė Mjongsong bijodama prarasti savo įtaką valdovo sprendimams, atėmė iš Džang He Bin ypatingosios rūmų ponios statusą bei ištrėmė ją iš karaliaus rūmų.

Džang He Bin tremtis truko iki 1683 metų, kuomet mirus valdovo motinai, karalienei Mjongsong, moteriai susidarė palankios aplinkybės sugrįžti į karaliaus rūmus (Jeong, 1961).

Kova dėl valdžios

1686 m. Džang He Bin tapo karaliaus Suk Džiongo sugulove. Ji buvo pripažinta kaip viena iš karališkųjų rūmų šeimos narių, jai suteiktas sukuon (kor. 숙원, Sukwon) statusas (Hwang  2016). 

1688 m. ji buvo paaukštinta iki soui (kor. 소의, So-eui) rango, kuris suteikė jai papildomų privilegijų rūmų visuomenės narių tarpe. Tais pačiais metais Džang He Bin pagimdė valdovui sūnų I Juną (kor. 이윤, Lee Yun), kuris vėliau tapo karaliumi Gjongdžongu (kor. 경종, Gyeongjong).

Po sūnaus gimimo moteriai buvo suteiktas Bin (kor. 빈, Bin) statusas – aukščiausias rūmų rangas, taip pat priešdėlis „graži“  (kor. 희, Hee). Tokiu būdu Džang Ok Jong tapo Džang He Bin (Yi ir Chan 2008). 

Karalius Suk Džiongas netrukus po sūnaus gimimo priėmė įsakymą, kuriuo oficialiai suteikė jam karūnos princo titulą. Šis veiksmas sukėlė oponuojančių politinių jėgų nepasitenkinimą, nes vadovaujantis Džiosono tradicijomis sosto įpėdiniu galėjo tapti tik karalienės, o ne rūmų sugulovės pagimdytas sūnus. 

Suk Džiongas prašė savo antrosios žmonos Inghjon (kor. 인현, Inhyeon) priimti ir įsivaikinti Džang He Bin pagimdytą sūnų, kad šis galėtų užimti vietą karališkojoje šeimoje ir ateityje tapti sosto įpėdiniu, tačiau jaunoji karalienė griežtai atsisakė tą padaryti. Dėl šios priežasties ir kitų politinių machinacijų Inghjon buvo nušalinta nuo pareigų, iš jos atimtas karalienės statusas.

Šis konfliktas, geriau žinomas kaip Gisasahua (kor. 기사사화, Gisasahwa) arba Gisahuankuk (kor. 기사환국, Gisahwanguk) lėmė ne tik karalienės tremtį, jos tėvo tremtį ir vėlesnę mirtį, bet ir norono politinės partijos lyderio nužudymą.

Tuo tarpu Džang He Bin buvo suteiktas karalienės statusas, o karaliaus dvare įsigalėjo sorono politinė partija (Jeong, 1961).

Sorono partijos žlugimas 

Situacija pasikeitė 1694 metais, kai Džang He Bin prarado karaliaus Suk Džiongo palankumą, kai valdovas ėmė rodyti daugiau dėmesio naujai konsortei.

Manoma, kad tai lėmė išaugusi sorono politinės partijos galia, kurią ši įgijo Džang He Bin dėka. Karalienė buvo pažeminta iki Bin statuso ir priversta palikti rūmus. Karalienės statusas buvo sugrąžintas buvusiai valdovei Inghjon (Jeong, 1961). 

1701 m. karalienė Inghjon netikėtai mirė. Jos mirties priežastis nėra žinoma, tačiau spėjama, kad valdovė galėjo būti nunuodyta. Istoriniuose įrašuose yra išlikęs pasakojimas apie tai, kaip karalius Suk Džiongas sugavo Džang He Bin ir šamaną, šiems atliekant juodosios magijos ritualą, skirtą karalienės Inghjon mirčiai paminėti (Hwang, 2016).

Nepaisant to, kad Džang He Bin buvo karaliaus konsortė ir sosto įpėdinio motina, Suk Džiongas skyrė mirties bausmę jai , jos broliui, motinai ir visiems tiems, kurie jai padėjo. Kronikos įrašuose taip pat teigiama, kad karalius buvo taip supykdytas Džang He Bin veiksmų, kad šis nusprendė skirti mirties bausmes moters artimiesiems ir daugeliui šalies valdininkų. Skaičiuojama, kad rūmuose mirties bausmė buvo paskirta 1700 žmonių, tarp jų ir sorono politinės frakcijos vadovui. Šis įvykis yra laikomas didžiausiu kraujo praliejimu Džiosono dinastijos rūmuose per visą jų valdymo istoriją.

1701 m. lapkričio 7 dieną karalius Suk Džiongas išleido įsakymą, pagal kurį valdovo konsortės buvo paskelbtos jo nuosavybe. Iš jų taip pat buvo atimta galimybė vieną dieną gauti Džiosono karalienės titulą (Jeong, 1961).

Mirtis

Džang He Bin, karaliaus Suk Džiongo nurodymu, nusinuodijo savo rezidencijoje 1701 m. lapkričio 9 dieną. Jai buvo 42 metai (Jeong, 1961).

Po motinos mirties, jos sūnus, 20-asis Džiosono monarchas, karalius Gjengdžongas (1688–1724), suteikė Džang He Bin „Ponios Oksan, didžiosios rūmų sugulovės“ (kor. 옥산부대빈, Oksanbudaebin) garbės titulą.

Naudota literatūra 

1. Hulbert, Homer B., 1905. The history of Korea. Seoul: The Methodist Publishing House. 
2. Hwang, K. M., 2016. A History of Korea. Palgrave Macmillan.
3.  Jang Hui Bin. 1961. [filmas] Režisierius Jeong Chang Hwa. Pietų Korėja.
4. Yi, P., Chan, T., 2008. Women in Korean History. Seoul: EwhaWomans University Press.

Redagavo Andrius Bimbiras