Tiangou
Tiangou (kin. 天狗, Tiāngǒu, liet. Dangiškasis šuo) – vadinama legendinė kinų mitologijos būtybė, savo išvaizda primenanti juodą šunį arba kometą, kuri užtemimų metu suėda Saulę arba Mėnulį. Dangiškojo šuns simbolinė reikšmė yra nevienareikšmė. Priešimperinės Kinijos mitologijos šaltiniuose, Tiangou buvo įvardijamas kaip retai sutinkamas bei nuo blogio saugantis žvėris, tačiau vėliau šis vaizdinys pakito. Kinijos imperijos periodu, dangiškasis šuo imtas laikyti nelaimes nešančiu ir užtemimų metu, saulę ir mėnulį praryjančiu padaru.
Tiangou vaizdinys priešimperinės Kinijos mitologijoje
Dangiškasis šuo buvo pirmą kartą paminėtas IV a. pr. Kr. parašytoje „Kalnų ir Jūrų knygoje“ (kin. 山海經, Shānhǎi Jīng). „Kalnų ir Jūrų knygoje“ teigiama, jog „prie Jin kalno (kin. 阴山, Yīnshān) gyvenęs baltagalvis leopardas padėdavo žmonėms išvengti nelaimių ir apsisaugoti nuo blogųjų dvasių“ (Young, 2018).
Šiuo istoriniu periodu kinai dar neturėjo suformavę vieningo mitologijos paveikslo, o tai savo ruožtu galėjo lemti nevienareikšmį Tiangou vaizdinį. Dangiškasis šuo buvo laikomas ne mitologine dievybe, o gyvūnu, kurio pasirodymas galėjo būti interpretuojamas kaip palankumo ar sėkmės simbolis.
Kitame, Songų dinastijos (kin. 宋朝, Sòng cháo) laikotarpio šaltinyje – „Taiping skaitiniuose“ (kin. 太平御覽, Tàipíng yùlǎn) Tiangou yra apibūdinami kaip dangiškieji šunys, kurie Džou dinastijos (kin. 周朝, Zhōu cháo) laikotarpiu nuo vagių ir plėšikų saugojo Činų (kin. 秦, Qín) klano valdovą Šiang Gongą (kin. 秦襄公, Qín Xiānggōng) (Young, 2018).
Tiangou vaizdinys imperinės Kinijos mitologijoje
Šiuo laikotarpiu Tiangou yra sutinkamas Čangės (kin. 嫦娥, Cháng’é) pabėgimo į mėnulį mite. Jame Tiangou yra apibūdinamas kaip Šaulio I (kin. 后羿, Hou Yi) augintinis šuo, kuris įgyja dangiškų bei mistinių galių.
Mite pasakojama, kad Šaulio I žmona, deivė Čangė, norėdama sugrįžti į dangiškąjį pasaulį, nusprendė apgauti savo vyrą, apsimesdama, jog serga mirtina liga.
Šaulys I norėdamas pagelbėti savo žmonai atnešė Čangei nemirtingumo eliksyrą, kurį gavo iš Vakarų Karalienės Motinos (kin. 王母娘娘, Wángmǔniángniáng). Čangė jį išgėrė: jos kūnas ėmė lengvėti ir ši palaipsniui ėmė kilti į dangų.
Šaulio I augintinis šuo Tiangou taip pat išlaižė Čangės išgerto nemirtingumo eliksyro likučius: jis pradėjo sparčiai augti ir lengvėti, o vėliau – vytis paskui Čangę.
Čangė, išsigandusi milžiniško šuns, nusprendė pasislėpti Mėnulyje, tačiau Šaulio I augintinis prarijo ir Mėnulį, ir Čangę, taip sukeldamas mėnulio užtemimą.
Apie tai sužinojusi Vakarų Karalienė Motina pagavo Tiangou ir privertė jį atryti Mėnulį kartu su deive Čange.
Dėl išdavystės, Vakarų Karalienė Motina įsakė deivei Čangei praleisti amžinybę Mėnulyje, o Tiangou pavertė į meteorą bei pavedė jam sergėti dangaus vartus.
Tiangou simbolika
Imperinės Kinijos mitologijoje Tiangou yra laikoma neigiamų konotacijų turinčia būtybe, blogį pranašaujančiu ženklu.
Kometa, į kurią buvo paverstas dangiškasis šuo yra vadinama Tiangou žvaigžde (kin. 天狗星, Tiāngǒu xīng) arba dangaus karalystėje klajojančia kometa (Young, 2018).
Mokslininkai teigia, jog Tiangou simbolinė reikšmė iš teigiamos transformavosi į neigiamą, nes „kinų folklore kometa simbolizuoja sunkumus ir negandas…“ (Chkai.info, 2016).
Tiangou galia praryti Mėnulį arba Saulę taip pat laikoma blogu ženklu, kuris pranašauja neigiamus pokyčius pasaulyje.
Tiangou yra laikomas didžiausiu kinų vaisingumo dievybės Džang Šian (kin. 張仙, Zhāng Xiān) priešu dėl to, kad minta mažais vaikais bei paverčia jaunas moteris nevaisingomis (Allen, 2019).
Siekdami nuvyti dangiškąjį šunį ir jo nešamas negandas, kinai tradiciškai garsiai skambina puodais, šaudo fejerverkus ir atlieka kitus panašius ritualus.
Naudota literatūra
- Allen, R. 2019, Zhang Xian, Godchecker. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 27 d.].
- Barlow, J. 2017, Eat the Sun: Eclipse tales down the years, CGTN. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 26 d.].
- Chkai.info, 2016, 中国の天狗, 中国の怪情報. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 26 d.].
- Young, A. 2018, Episode 86: Heavenly Dog, Chinese Mythology Podcast. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. kovo 26 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
