I Singmanas
I Singmanas (kor. 이승만 Lee Seung-Man), (1875–1965) – politikas, mokslininkas, žurnalistas, redaktorius, leidėjas, knygų autorius, asmuo svariai prisidėjęs prie Korėjos Respublikos įkūrimo bei pirmasis Pietų Korėjos prezidentas. I Singmano valdymas prasidėjo 1948 metais, baigėsi – 1961 metais (Lew Y. I., 2014).
Ankstyvasis gyvenimas
I Singmanas gimė 1875 metais Pjongsane (kor. 평산군, Pyeongsangun) , Šiaurės Hvanghės (kor. 황해북도, Hwanghaebokdo) provincijoje, dabartinėje Šiaurės Korėjos teritorijoje.
Jis buvo jauniausia šeimos atžala. Jo vyresnieji broliai nuo tymų mirė dar prieš jam gimstant, todėl I Singmanas augo kaip vienintelis šeimos sūnus. I Singmanas buvo itin mylimas šeimos, nes šešiose kartose iš eilės giminėje gimdavo tik po vieną vyriškos lyties paveldėtoją, kuris galėjo pratęsti giminės liniją. Jo šeima priklausė aukštuomenei, tačiau dėl protėvių padarytų klaidų nebebuvo valdžioje.
Nepaisant to, I buvo sudarytos galimybės mokytis. Jis siekė išlaikyti nacionalinį valstybės tarnautojo egzaminą. Seule I Singmanas lankė privačias mokyklas, kuriose mokėsi kinų kalbos ir kultūros bei konfucianizmo. Vis dėlto, jam nepavyko išlaikyti anksčiau minėto egzamino.
I Singmanas ėmė domėtis Vakarų kultūra, jos politinėmis, socialinėmis idėjomis bei progresu, kurioms įtaką darė protestantizmas. I pradėjo lankyti vakarietiško stiliaus mokyklą, kurioje įvairių tautybių žmonės mokėsi drauge. Šiuo periodu būsimasis prezidentas susipažino su įvairiomis politinėmis ideologijomis, demokratijos principais bei išmoko anglų kalbos. Būdamas penkiolikos vedė bei su žmona susilaukė sūnaus. Vis dėlto, dėl savo pomėgio visą savo laiką skirti politikai, o ne šeimai 1912 metais su žmona išsiskyrė.
Politikos arenoje I Singmanas išgarsėjo po 1898 m. lapkričio mėnesį sėkmingai suorganizuoto masinio mitingo, kurio metu buvo išlaisvinti neteisėtai kalinti šalies nepriklausomybės siekę asmenys. Po šio mitingo tuometinis Korėjos imperatorius paskyrė I šalies slaptosios valstybės tarybos žemiausio rango patarėju.
I Singmanas buvo pirmasis politinis lyderis modernios Korėjos istorijoje, kuris tapo kriščionimi. Jis atsivertė į krikščionybę 1899 – 1904 metų laikotarpiu kalėdamas įkalinimo įstaigoje. I į kalėjimą pateko dėl konservatyviojo imperatoriškojo rėžimo kritikos. Dienas belangėje būsimasis prezidentas leido rašydamas poemas kinų kalba bei ruošdamas anglų – korėjiečių kalbų žodyną, kurio jam taip ir nepavyko išleisti. Sėkmės atveju, tai būtų buvęs pirmasis šio tipo kalbų žodynas.
I Singmanas nemažai laiko praleido užsienyje, siekdamas Korėjos nepriklausomybės. Šios pastangos per penkerius dešimtmečius leido jam užmegzti ryšius su galingais politiniais lyderiais JAV, Europoje, Azijoje ir kitose valstybėse. Gyvendamas JAV, būsimasis šalies prezidentas mokėsi Prinstono universitete, kuriame įgijo politikos mokslų daktaro laipsnį.
Politinė karjera
Japonijos okupacija bei po jos sekęs 1950–1953 metų Korėjos karas, suskaldė Korėjos visuomenę bei įvėlę ją į įvairių politinių doktrinų sūkurį.
I Singmanas griežtai pasisakė prieš komunizmo ideologiją, nebendradarbiavo su komunizmą toleruojančiomis arba šią ideologiją remiančiomis valstybėmis.
Prezidento valdymo laikotarpis yra laikomas vieno žmogaus autoritarizmo periodu. Nepaisant savo rytietiško bei vakarietiško išsilavinimo, I Singmanas politiką vykdė aktyviais veiksmais, o ne filosofinėmis diskusijomis.
Ekonomikos srityje, I Singmanas daug dėmesio skyrė šalies laisvosios rinkos bei kapitalizmo plėtojimui. Vis dėlto, reformų vykdymas nebuvo tinkamai organizuotas, Korėjos ekonomika neturėjo tinkamos infrastruktūros, o visuomenė prezidento inicijuotų reformų nesuprato.
Socialinės politikos srityje, prezidentas susidūrė su sunkumais: tris dešimtmečius Korėją valdė Japonija, o vėliau kilęs Korėjos karas trukdė tolimesniam visuomenės vystymuisi.
Iš pradžių prezidentas stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į švietimo svarbą. 1949 m. Edukacijos akte prezidentas skatino privalomą šešerių metų mokymo įtvirtinimą, dėjo pastangas įkurti daugiau švietimo įstaigų. Jo valdymo laikotarpiu aukštesnįjį išsilavinimą teikiančių institucijų skaičius šalyje išaugo nuo 31-os 1948 metais iki 62-jų 1960 metais.
Prezidento I Singmano vadovavimo laikotarpiu viešoji administracija nebuvo stabili, buvo ieškomas geriausios biurokratijos formos variantas. Taip pat daug problemų Korėjos Respublikos nacionaliniam saugumui kėlė kairiųjų partijų nariai ir Šiaurės Korėjos vykdoma veikla.
Pietų Korėjos valdžia neturėjo resursų susitvarkyti su šalies gynyba, nes iki 1945 metų visos viešojo sektoriaus sritys buvo valdomos Japonijos imperijos. Atgavus nepriklausomybę reikėjo laiko, norint pertvarkyti šalies valdymo sistemą.
Šalies viešajame sektoriuje buvo įdarbinti asmenys, kurie neturėjo patirties administravimo srityje, nepaisant savo tarptautinės patirties. Dėl kvalifikuotų darbuotojų stygiaus biurokratiniame aparate buvo palikta dalis su Japonijos imperija kolaboravusių asmenų. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių nestabilumą bei korupciją prezidento I Singmano valdymo laikotarpiu (Im To-bin, 2017).
Tapimas prezidentu
Pasibaigus Japonijos okupacijos periodui, šalyje susikūrė ne viena nauja politinė organizacija. Stipriausiomis iš jų buvo laikomos kairiųjų pažiūrų Pasiruošimo Korėjos Nepriklausomybei komitetas, kuris vėliau buvo pervadintas į Korėjiečių Respubliką bei dešiniosios pakraipos Demokratinė Korėjos partija.
Kaip tik tuo metu, po 30 metų pertraukos į tėvynę sugrįžo I Singmanas, kuris jau ilgą laiką Korėjoje buvo laikomas kaip garsus kovotojas už šalies nepriklausomybę. I Singmaną savo gretose norėjo matyti visų Pietų Korėjos partijų lyderiai. Korėjos Laikinosios Vyriausybės bei Komunistų partijos kvietė jį tapti partijų pirmininku. Didžioji korėjiečių visuomenės dalis tikėjo, kad I Singmanas padės suvienyti šalies kairiąsias bei dešiniąsias jėgas (Hong Y. P., 2000).
1947 metų liepos mėnesį I Singmanas sušaukė Korėjos nacionalinį atstovų kongresą ir suorganizavo šalies rinkimų komitetą. I Singmanas dėjo visas pastangas, kad rinkimuose dalyvautų kuo didesnis kiekis balsavimo teisę turinčių žmonių. Šalies rinkimai įvyko 1948 metų gegužės mėnesio 10 dieną. I Singmanas buvo išrinktas į parlamentą, kuris jį savo ruožtu paskelbė Korėjos Respublikos prezidentu. Už jį balsavo 180 iš 200 parlamento narių. Oficialias šalies vadovo pareigas I Singmanas pradėjo eiti 1948 metų liepos mėnesio 24 dieną (Lew Y.I., 2014).
Kita veikla
Po Korėjos pusiasalio pasidalijimo, Šaltojo karo periodu, prezidentas I Singmanas drauge su Pensilvanijos universiteto retorikos profesoriumi T. Oliveriu parašė korėjiečių tautos atsiradimo mitą Bukdžintongil (kor. 북진통일, Puk-jin Tongil). Bukdžintongil mitas buvo svarbus Šaltojo karo kontekste, nes padėjo įvardinti naujųjų Pietų ir Šiaurės Korėjų tapatybę.
Šiuo mitu buvo siekta sukurti naują Pietų Korėjos tautą bei suvienyti Šiaurės ir Pietų Korėjos teritorijas bei jų gyventojus per JAV invaziją į Korėjos pusiasalį. Mite teigiama, jog JAV kariuomenė įveikia Šiaurės Korėjos komunistinį rėžimą. Po to seka Korėjos pusiasalio suvienijimas, o naująją nepriklausomą Korėją valdo prezidentas I Singmanas (Frank, D. A., Park, W. S., 2017).
Naudota literatūra
- Frank, D. A., Park, W. S., 2017, „Syngman Rhee, Robert T. Oliver, and the Symbolic Construction of the Republic of Korea during the Global Cold War“, Rhetoric Society Quarterly, 48 (2). Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.].
- Hong Y. P. 2000. State Security and Regime Security– President Syngman Rhee and the Insecurity Dilemma in South Korea 1953-60. Palgrave Macmillan, Oxford.
- Im, To-bin, 2017. The Experience of Democracy and Bureaucracy in South Korea. Bingley: Emerald Publishing. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 3 d.].
- Lew, Y. I., 2014. The Making of the First Korean President. University of Hawai‘i press, Honolulu.
Redagavo Andrius Bimbiras