Čangė

Čangė ( 嫦娥 Cháng’é), dar vadinama Henge (姮娥 Héng’é), yra Kinijos Mėnulio deivė. Ši dievybė siejama su drąsa, jėga ir vaisingumu.

Legendos
Tautosakoje pasakojama populiari legenda apie kinų Mėnulio deivę. Ši legenda Kinijoje pradėjo sklisti Kariaujančių karalysčių laikotarpiu, yra nemažai pasakojimo versijų, iš jų galima išskirti tris pagrindines.

Pirmoji versija. Pasak legendos, Čangė ir jos vyras Šaulys I (后羿 Hou Yi) buvo nemirtingi ir gyveno rojuje. Vieną dieną dešimt Nefrito imperatoriaus sūnų pasivertė į dešimt saulių ir pradėjo deginti Žemę. Kilus panikai dėl didelės kaitros, Nefrito imperatorius paprašė Šaulio I pagalbos. Šis nušovė devynias saules ir paliko tik vieną gyvą sūnų kaip vieną Saulę. Imperatorius liko nepatenkintas, kad devyni iš dešimties jo sūnų mirė. Supykęs jis ištrėmė Šaulį ir jo žmoną Čangę į Žemę gyventi kaip paprastus mirtinguosius.

Šaulys I, matydamas savo žmoną nelaimingą, nusprendė leistis į ilgą ir pavojingą kelionę ieškoti nemirtingumo vaistų. Kelionėje jis sutiko Vakarų karalienę motiną, ji Šauliui I davė nemirtingumo piliulę ir pasakė, kad jiedu su žmona turi tą piliulę pasidalyti per pusę. Šaulys I parnešė nemirtingumo vaistą namo, padėjo į skrynią ir, įspėjęs žmoną skrynios neatidaryti, trumpam išėjo. Čangė, nesuvaldžiusi smalsumo, atidarė skrynią. Tuo pat metu namo grįžo Šaulys I.

Išsigandusi, kad vyras pamatys, Čangė nepagalvojusi prarijo visą piliulę ir dėl per didelės dozės pradėjo kilti aukštyn į dangų. Dangumi skrajojo tol, kol nusileido Mėnulyje. Kad nesijaustų tokia vieniša, Mėnulyje Čangė turėjo draugų: Mėnulio kiškį, kuris gamino nemirtingumo vaistus, ir medkirtį Ugangą.

Antroji versija. Čangė buvo jauna, graži mergina, dirbusi Nefrito imperatoriaus rūmuose danguje, kur gyveno nemirtingieji, geri žmonės ir fėjos. Vieną dieną ji netyčia sudaužė brangią porcelianinę vazą. Supykęs imperatorius nubaudė ją ir ištrėmė gyventi į Žemę tarp paprastų mirtingųjų. Jis pasakė, kad sugrįžti galės tik tada, kai Žemėje atliks gerų darbų. Čangė buvo paversta turtingos ūkininkų šeimos nare. Kai jai suėjo 18 metų, jaunas medžiotojas iš kito kaimo, Šaulys I, pastebėjo merginą ir jiedu tapo gerais draugais. Vieną dieną nutiko keistas reiškinys – dešimt saulių pakilo vienu metu ir pradėjo deginti Žemę. Šaulys I, būdamas taiklus lankininkas, nušovė devynias saules ir tapo herojumi. Vėliau buvo karūnuotas karaliumi ir vedė Čangę.

Po kelerių metų Šaulys I tapo labai gobšus ir savanaudiškas. Jis siekė, kad būtų sukurtas nemirtingumo vaistas, kuris jam padėtų išlikti ilgaamžiam. Kai nemirtingumo piliulė jau buvo beveik paruošta, staiga atėjo Čangė ir nežinia, sąmoningai ar netyčia, prarijo tabletę ir dėl to labai supykdė Šaulį I. Čangė, norėdama pasprukti, iššoko pro viršutinį rūmų langą, bet,užuot kritusi žemyn, laikėsi ore ir pradėjo kilti. Šaulys I bandė ją nušauti, bet nesėkmingai. Čangė skrajojo danguje, kol pasiekė Mėnulį. Tuo metu karalius Šaulys I pakilo į Saulę ir ten pasistatė rūmus. Taigi dabar Čangė atstovauja Mėnuliui, o Šaulys I – Saulei, jie abu lyginami su in ir jang.

Trečioji versija. Praėjus daugeliui metų po to, kai tapo Mėnulio deive, Čangė pažvelgė į Žemę ir pamatė, kad ją valdo žiaurus imperatorius. Norėdama padėti žmonėms, ji atgimė mirtingųjų pasaulyje. Tuo metu Žemėje gyvenę jos šeimos nariai buvo nužudyti arba paimti į vergiją. Imperatorius nesustabdomai seno ir kaip apsėstas norėjo gauti nemirtingumo vaistų. Jis klausinėjo visų žmonių apie nemirtingumo eliksyrą, bet, žinoma, niekas nežinojo, kur jo gauti. Imperatorius žudė visus, kurie negalėjo pasakyti, kaip ir kur gauti vaistų.

Vieną dieną Čangė sutiko Avalokitešvarą (观音 Guanyin) ir, paprašiusi jo, gavo nemirtingumo eliksyro, jį nunešė imperatoriui. Įtarus imperatorius pamanė, kad ten gali būti nuodai, ir paliepė Čangei pirmai paragauti eliksyro. Jai paragavus ir įrodžius, kad tai ne nuodai, imperatorius griebė nemirtingumo vaistus ir išgėrė. Vis dėlto netrukus jis mirė, nes visas vaistų poveikis atiteko Čangei. Ji, išgelbėjusi Žemę, grįžo atgal į Mėnulį.

Čangės garbinimas
Čangė kasmet prisimenama per Rudens vidurio šventę (中秋节 Zhōngqiū jié). Tai viena svarbiausių Kinijos švenčių, paplitusi ir kitose kultūrinės Rytų Azijos šalyse: Korėjoje, Japonijoje, Vietname. Švenčiama kinų mėnulio kalendoriaus aštunto mėnesio 15 dieną, per pilnatį (pagal Grigaliaus kalendorių – rugsėjo viduryje ar pabaigoje). Sakoma, kad per Rudens vidurio šventę Mėnulis būna apvaliausias ir ryškiausias. Šią dieną taip pat minimas Čangės gimtadienis. Per šią šventę žmonės dalijasi mėnulio pyragėliais ir stebi Mėnulį, tikėdamiesi išvysti Čangę, kad jai papasakotų savo liūdnas meilės istorijas. Pagal tradiciją visi šeimos nariai susirenka valgyti iškilmingos vakarienės ir stebėti Mėnulio.

Aštuntą mėnesį pagal mėnulio kalendorių, per Rudens vidurio šventę, visi altoriai statomi po atviru dangumi ir nukreipiami į Mėnulį. Ant aukuro Čangei dedami mėnulio pyragėliai, deklamuojami eilėraščiai Mėnulio dievybės garbei, o pabaigoje garbinamas jos grožis.

Vaizdavimas mene
Čangė dažnai vaizduojama ore, kylanti Mėnulio link, neretai – savo rūmų fone,laikanti nefritinį kiškį ir nemirtingumo vaistus.

Reikšmė
Per Rudens vidurio šventę Čangė tampa įkvėpimo, atsidavimo, santykių gerovės ir energijos simboliu. Moterys dažnai kreipiasi į šią deivę, kad ji palaimintų jas ateinantiems metams. Kinijoje Čangė yra Mėnulio sinonimas.

Literatūros sąrašas:

China expats. Chang-eur, Seurng m’Ngor, or The Goddess on the Moon, [internete] rasta: http://www.china-expats.com/Holidays_Cn_MAF_Chang-e.htm, [žiūrėta 2015 m. balandžio 23 d.].

Chang‘e story (Chinese mitology), [internete] rasta: http://www.wattpad.com/116703-chang%27e-story-chinese-mythology/page/2 [žiūrėta 2015 m. balandžio 24 d.].

Kemežaitė, G., 2014. Rudens vidurio šventė. Rytų Azijos žinynas. [internete] rasta: https://azijoszinynas.vdu.lt/kinija-taivanas/rudens-vidurio-svente/ [žiūrėta 2015 m. balandžio 13 d.].

Moonbird, M., Order white moon. Ch’ang-O Chinese Goddess of the Moon, [internete] rasta: http://www.orderwhitemoon.org/goddess/Chango/index.html [žiūrėta 2015 m. balandžio 16 d.].

Redagavo Eidmantė Kalašinskaitė