Inglongas
Inglongas (kin. 应龙, Yìnglóng) – sparnuotasis drakonas, kuris Kinijos mitologijoje yra laikomas visų drakonų protėviu. Pažodinė Inglongo reikšmė – „atsakantis drakonas“. Sausros metu Kinijos žmonės, prašydami lietaus, meldžiasi Inglongui, o šis atsako į jų maldas ir suteikia lietaus. Dėl šios priežasties drakonas yra laikomas lietaus dievybe. Drakono legenda yra aprašyta „Čų dainose“ (kin. 楚辞, Chǔcí) bei „Kalnų ir jūrų“ knygoje (kin. 山海经, Shānhǎi Jīng). Jose Inglongas atlieka pagalbinio veikėjo vaidmenį, padėdamas herojams pasiekti jų užsibrėžtus tikslus (Mythicalrealm.com 2019). Džoulu mūšis Džoulu mūšis (kin. 涿鹿之战, Zhuōlùzhīzhàn) – vienas žinomiausių mūšių Kinijos mitologijoje tarp Dziuli (kin. 九黎, Jiǔlí) genties vado Čijou (kin. 蚩尤, Chī Yóu) bei Geltonojo imperatoriaus (kin. 黃帝, Huángdì). Čijou valdomos gentys užpuolė Geltonąjį imperatorių, norėdamos susigrąžinti anksčiau prarastas teritorijas. Inglongas atliko simbolinį vaidmenį Džoulu mūšio metu. Kadangi Inglongas gebėjo valdyti vandens stichiją, Geltonasis imperatorius paprašė drakono pagalbos kovoje prieš Čijou: „Čijou gali užleisti didelį rūką, o mano Inglongas gali...
Daugiau
Longmu
Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais. Legenda Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo...
Daugiau
Mjongvol
Mjongvol (kor. 명월각시, Myeongwol-gaksi, liet. „Mergelė Mjongvol“) – Korėjos šamanizmo mėnulio deivė. Mjongvol yra išminčiaus Gungsano (kor.궁산, Gungsan) žmona. Ji pasižymi gudrumu, viską daro apgalvotai, yra be galo graži. Mitas apie Mėnulio ir Saulės dievybių kilmę buvo apdainuotas šamano Džion Mjongsu ritualuose (Seo 2007, p. 71-76). Saulės ir Mėnulio dainoje papasakojamas šeimos susikūrimas, jos patiriami sunkumai ir suartėjimas, įveikus įvairius gyvenimo išbandymus. Šis mitas yra kilęs iš Hamhungo provincijos, Gangje miesto (dabartinės Šiaurės Korėjos teritorija) (Seo 2007, p. 71-76). Mjongvol vaizdinys Nors iki mūsų dienų neišliko daug mergelės Mjongvol vizualinės reprezentacijos formų tokių kaip paveikslai ar iliustracijos, tačiau turimi reliktai iš praeities leidžia teigti, jog mergelė bei jos vyras buvo vaizduojami panašiai. Mjongvol kūnas buvo drakono formos. Nors vietoje rankų ši turėjo sparnus, tačiau jos veidas buvo išskirtinis dėl savo itin gražių moteriškų bruožų. Tiek Mjongvol, tiek jos vyras Gungsanas virš savo galvos...
Daugiau
Kuisingas
Kuisingas (kin. 魁星, Kuíxīng) – tai kinų mitologijos egzaminų dievas, kultūros ir literatūros dievo Venčango (kin. 文昌王, Wénchāng Wáng) kompanionas ir padėjėjas. Šis kinų dievas dar yra vadinamas Didžiuoju meistru Kui (kin. 大魁夫子, Dà kuí fūzǐ) arba Didžiuoju žvaigždžių princu Kui (kin. 大魁星君, Dà kuíxīng jūn). Pažodinis Kuisingo vertimas reiškia „svarbiausioji/vyriausioji žvaigdė“. Jo vardas nuo seno siejamas su Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu. Kuisingo vaizdinys bei simbolizmas Kuisingas yra dažnai vaizduojamas stovintis ir balansuojantis ant žuvies ar jūros vėžlio, kiniško simbolio ao (kin. (鰲, Áo) galvos su aukštyn pakelta kairiąja koja. Senovės kinai tikėjo, kad visa žemė laikosi ant šio didžiulio jūros vėžlio kiauto. Tangų (kin. 唐朝, Táng cháo) ir Songų (kin. 宋朝, Sòng cháo) dinastijų valdymo laikotarpiu Kinijos imperatoriai savo rūmuose turėjo akmeninius laiptus, kuriuose buvo išraižytas šio vėžlio atvaizdas. Geriausiai imperatoriškuosius egzaminus išlaikiusiųjų sąrašas būdavo tradiciškai pakabinamas prieš ao laiptus, o pirmąją vietą egzaminų metu pelniusiam žmogui būdavo suteikiama galimybė atsistoti...
Daugiau
Bendzaiten
Bendzaiten (jap. 弁才天 arba jap. 弁財天, Benzaiten) – tai Tekančios Saulės šalies Budizmo deivė, kuri yra kildinama iš hinduizmo išminties, muzikos ir menų deivės Sarasvatės (skr. सरस्वती, Sarasvatī). Bendzaiten garbinimo praktika Japoniją pasiekė per „Auksinės Šviesos sūtros“ (skr. सुवर्णप्रभासोत्तमसूत्रेन्द्रराज, Suvarṇa-prabhāsa Sūtra, jap. 金光明経, Konkōmyōkō) kiniškus teksto vertimus bei įsigalėjo šalyje VI-VIII a. bėgyje. Bendzaiten yra sinkretinė dievybė, turinti tiek budistinį, tiek šintoistinį (jap. 神道, Shintō) aspektus. Bendzaiten taip pat yra vienintelė moteriškos giminės dievybė, priklausanti Septyniems laimės dievams. Ji Tekančios Saulės šalyje taip pat yra vadinama Aštuonranke Bendzaiten (jap. 八臂弁才天, Happi Benzaiten), Dieviškojo Garso Bendzaiten (jap. 妙音天, Myō-on Benzaiten), Uga Bendzaiten (jap. 宇賀神, Ugajin, Uka no Kami) bei Didžiąja Bendzaiten (jap. 大弁才天, Daibenzaiten). Išvaizda Ši dieviškoji būtybė yra kildinama iš deivės Sarasvati, kuri hinduizmo religinėje tradicijoje yra atsakinga už vandenį, išmintį, muziką ir menus. Dėl šios priežasties Bendzaiten yra siejama...
Daugiau
