Imperatorė Mjongsong

Imperatorė Mjongsong (kor. 명성 황후, Myeongseong Hwang-hu) (1851 – 1895) – žinoma kaip karalienė Min (kor. 여왕 민, Yowang Min) yra pirmoji 26-ojo Džiosono dinastijos (kor. 조선,  Joseon) (1392–1910 m.) karaliaus bei pirmojo Korėjos Imperatoriaus Godžiongo (kor. 고종 광무제,  Gojong Gwangmuje) žmona. Ši asmenybė aktyviai dalyvavo Korėjos imperijos valdymo procese. Gimusi ir užaugusi be tėvų, karalienė Min tapo pažangos ir nepriklausomybės žiburiu Korėjoje. Galų gale jos priešams pavyko ją nužudyti, tačiau nepavyko pritemdyti jos likusio pavyzdžio kitiems.

Ankstyvasis gyvenimas

Šios moters tikrasis gimimo vardas buvo Min Dža Jong (kor. 민 자영, Min Ja-Young). Ji gimė žymiame ir kilniame Johiung Min (kor. 여흥 민, Yeoheung Min) klane, Kjongi (kor. 경기, Kyeonggi ) provincijoje (Lee, 2008).

Min buvo vienintelė Min Či-Rok (kor. 민치록, Min Chi-Rok) dukra. Aštuonerių ji prarado savo tėvus, vėliau buvo priglausta giminių Seule (kor. 서울, Seoul) . Būdama našlaite ji pasiekė karalienės poziciją dėl savo uošvio politinių tikslų.

Naujoji karalienė

Karaliaus Godžiongo (kor. 고종, Gojong) tėvas, žinomas kaip Devongunas (kor. 대원군, Daewon-gun) norėjo, kad Min bendradarbiautų vykdant jo politinius planus.  Jis tikėjo, jog mergaitė buvo saugiai pasirinkta, dėl savo gero išsilavinimo bei kilmingo kraujo. Ji neturėjo tėvų, kurių ambicijos trukdytų Devonguno planams įvykdyti.

Po daugybės planuotų patikrinimų ir ceremonijų 1866 m. kovą Min būdama šešiolikos tapo karaliaus Godžiongo, žmona ir tapo karaliene. Netrukus atvykusi į rūmus Min sulaukė daug dėmesio ir pagyrų dėl pavyzdingo elgesio su karališkąja šeima bei rūmų damomis, tačiau ji nelaimėjo karaliaus meilės. Karalienė mėgo skaityti kinų klasikinę literatūrą bei istorines, politines, filosofines, religines knygas. Tokiu būdu ji įgijo gerą išsilavinimą, kuriuo tuo metu dažniausiai domėjosi vyrai (Szczepanski, 2019).

Politika ir šeima

Nors karalienė Min nebuvo padariusi nei vieno nusižengimo, greitai jos uošvis Devongunas suprato, jog jo pasirinkimas leisti savo sūnui ir Min susituokti buvo neapgalvotas iki galo. Kadangi valdovė didžiąją dalį laiko praleido studijuodama, jis buvo sunerimęs, jog ji neprisidės prie jo planų įvykdymo. Nuo to laiko jis bandė sumažinti karalienės galią todėl surado karališkąją konsortę. Karalienė Min negalėjo turėti vaikų iki pat 20 metų. Vėliau tas vaikas, sūnus, tragiškai mirė 5 dienos po jo gimimo (Lee, 2008).

Karalienė kartu su šamanais kaltino Devonguną, jog jis nunuodijo kūdikį, tačiau niekas negalėjo to pagrįsti. Tuo momentu ji prisiekė atkeršyti už savo sūnaus mirtį.

Nuo to laiko karalienė Min bandė priartėti prie savo vyro bei pradėjo sukilimą prieš savo uošvį stengdamasi supriešinti vyrą ir jo tėvą. Todėl ji pradėjo rinkti narius iš Min klano padidinti karališkajam teismui. Taip pat ji pasirinko palaikyti savo vyro pusę, kuris tuo metu buvo suaugęs, tačiau leido valdyti savo tėvui. Taipogi ji laimėjo Karaliaus jaunesnio brolio (kurį Devongunas vadino kvailiu) malonę. Svarbiausia, jog ji liepė savo vyrui paskirti konfucianistą mokslininką Čo Ik-Hjoną (kor. 최익현, Choi Ik-hyeon) į teismą, kuris vėliau drąsiai teigė, jog karalius turi valdyti savo vardu ir visai nenusileisdamas pareiškė, jog Devongunas yra „žmogus be dorybės“. Kaip atsaką, Devongunas pasiuntė žudikus nužudyti Čo, kuris galiausiai neiškentęs persekiojimų pabėgo į tremtį (Szczepanski, 2019).

Čo žodžiai taip sustiprino karalienės Min vyrą, jog būdamas 22 metų, 1873 m. lapkričio 5 dieną, jis pasiskelbė, jog pradės valdyti pats. Tą pačią popietę, karalienė Min uždarė Devonguno įėjimą į rūmus. Greitai paslaptingas sprogimas sukrėtė karalienės miegamuosius, tačiau ji ir jos palydovai nenukentėjo. Po kelių dienų sprogo karalienės pusbroliui pristatytas anoniminis siuntinys taip pražudydamas jį ir jo motiną. Karalienė Min buvo užtikrinta, jog tai buvo uošvio darbas, tačiau niekaip negalėjo to įrodyti (Szczepanski, 2019).

Problemos su Japonija

Karalienė Min toliau tęsė savo didelę įtaką savo vyro, karaliaus Godžiongo sprendimams dėl valstybinių reikalų. Ji mėgo bei domėjosi moderniomis užsienio technologijomis ir kultūra tam, kad kartu su vyru galėtų pastatytų stiprią tautą. Žmonių nuomone ji buvo labiau nuolaidi, protinga ir gebanti žymiai daugiau nei esamas karalius Godžiongas. Per metus nuo Godžiongo atėjimą į sostą, pasirodė Meidži (jap. 明治, Meiji) Japonijos atstovai reikalaudami korėjiečių duoti jiems duoklę. Karalius atsisakė tai padaryti paskatintas karalienės Min, tačiau antrąjį kartą jis pasirašė prekybos sutartį su Meidži imperatoriumi. Laikotarpiu po Kanghvos salos incidento (kor. 운요호 사건, Unyo-ho sageon), karalienė Min vadovavo korėjos kariuomenės pertvarkymui ir modernizavimui. Ji taip pat kreipėsi į Kiniją, Rusiją ir kitas vakarų valstybes tikėdamasi sužaisti su jomis prieš japonus tam, jog apsaugotų Korėjos suverenitetą. Nors kitos stipriosios valstybės pasirašė nelygias prekybos sutartis su Korėja, nė viena iš jų neįsipareigojo ginti Korėjos nuo Japonų ekspansionizmo (Szczepanski, 2019).

1882 m. karalienė Min susidūrė su sargų išdavyste, kurie jautė, jog jos sumanymas susidėti su užsienio valstybėmis buvo blogas. Galiausiai Min ir jos vyras Godžiongas buvo ištremti iš rūmų, o Devongunas sugrįžo į valdžią. Didelė dalis karalienės Min giminaičių bei palaikytojų buvo nužudyti, o užsieniečiai, kurie buvo už Godžiongo valdymą, ištremti iš sostinės (Szczepanski, 2019).

Vėliau apie 1895 m. kai įvykiai su Japonija vis dar tęsėsi ir viskas artėjo prie karo zonos, karalienė Min kreipėsi pagalbos į Rusiją, tačiau slapti Japonijos agentai buvę Seule puikiai žinojo apie jos planus bei pranešinėjo juos Devongunui. Taip buvo nuspręstas karalienės Min likimas.

Karalienės mirtis

Spalio 8 dieną, 1895 metais Japonų agentai užpuolė Gjongboko rūmus (kor. 경복궁, Gyeongbokgung) ir suradę karalienę Min žiauriai ją nužudė bei sudegino tiesiog ant rūmų grindų. Jai buvo 45 metai.

Po sėkmingo Korėjos karalienės nužudymo 56 vyrai buvo nuteisti, tačiau galiausiai visi buvo paleisti dėl įrodymų trūkumo. Po žmonos mirties, jos vyras, 26-asis Džiosono monarchas, karalius Godžiongas suteikė karalienei Min „Imperatorės Mjongsong“ titulą (Szczepanski, 2019).

Naudota literatūra

1. Lee, B., 2008. Women in Korean history, Seoul, Korea : Ewha Womans University Press
2. New World Encyclopedia, n.d. Empress Myeongseong, New World Encyclopedia. Prieiga per internetą: < https://www.newworldencyclopedia.org/entry/Empress_Myeongseong > [žiūrėta 2020m. spalio 25 d.].
3. Shin, J., 2010. The life of Empress Myeongseong, The Korea Times. Prieiga per internetą: < http://www.koreatimes.co.kr/www/news/culture/2015/10/323_70902.html > [žiūrėta 2020m. spalio 26 d.].
4. Szczepanski, K., 2019. Biography of Queen Min, Korean Empress, ThoughtCo. Prieiga per internetą: < https://www.thoughtco.com/queen-min-of-joseon-korea-195721 >  [žiūrėta 2020m. spalio 25 d.].