Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Džidohanbaiki

Džidohanbaiki

Džidohanbaiki (jap. 自動販売機, Jidouhanbaiki) – tai automatizuotas pardavimo aparatas, į kurį įdėjus tam tikrą kiekį pinigų, galima įsigyti įvairių prekių, tokių kaip gėrimai, tabako gaminiai, užkandžiai ir pan. Japonijos automatizuoti pardavimo aparatai pasauliniame kontekste išsiskiria ne tik savo prekių įvairove, bet ir gausa. Teigiama, jog Japonijoje 23-ims šalies gyventojams tenka apie vieną tokio tipo aparatą. Šis skaičius yra pats didžiausias pasaulyje (Jacobs, 2017).

Džidohanbaiki istorija

Pirmasis automatizuotas pardavimo aparatas Japonijoje buvo pagamintas 1888 metais, Šimonoseki mieste (jap. 下関市, Shimonoseki-shi). Jį sukūrė baldų amatininkas ir išradėjas Takašičis Tavaraja (jap. 俵谷高七, Tawaraya Takashichi), kuris taip pat laikomas seniausio automato – ,,Automatinio antspaudų ir atvirukų išdaviklio“ (jap. 自働郵便切手葉書売下機, Jidou Yūbin Kitte Hagakiurikaki) išradėju (att.japan, 2018).

Džidohanbaiki Japonijoje išpopuliarėjo apie 1950-uosius metus, prabėgaus kiek daugiau nei 60 metų nuo jų atsiradimo. Bėgant laikui vis daugiau Japonijos kompanijų įsitraukė į automatizuotų pardavimo aparatų verslą, todėl jų skaičius ėmė sparčiai augti. 1964 metais Japonijoje buvo apie 240 tūkstančių džidohanbaiki, 1970 metais – 1 milijonas, 1973 metais – 2 milijonai, o 1984 metais buvo peržengta 5 milijonų riba. Šiomis dienomis automatų augimo skaičius Japonijoje yra sustojęs (LearnJapanese123, 2019).

Džidohanbaiki populiarumo priežastys

Pirmoji priežastis, kuri lemia sąlyginai didžiulį džidohanbaiki skaičių Japonijoje yra itin mažas vagysčių bei vandalizmo atvejų skaičius. Dėl saugumo sumetimų, kitose šalyse smulkių prekių automatai paprastai yra statomi patalpose (mokyklose, biuruose ir pan.), tačiau Tekančios Saulės šalyje juos galima statyti ir gatvėse. Viso to rezultatas yra didesnis vartotojų skaičius (Jacobs, 2017).

Kita priežastis yra ta, jog Japonijoje grynieji pinigai išlieka populiariausia atsiskaitymo priemone. 1967 metais buvo pakeistas 100 jenų (jap. 円, Yen) gamybos standartas (vietoje sidabro imta naudoti nikelį). 1969 metais 100 jenų monetų skaičius pasiekė 1,6 milijardo vienetų kiekį, o dabar siekia apytiksliai 10 milijardų vienetų. Didžiulė monetų cirkuliacija lėmė išaugusį džidohanbaiki vartotojų skaičių.

Džidohanbaiki populiarumo išaugimą paskatino ir su šiuo automatu susijusios inovacijos. 1970 metais naujuose džidohanbaiki automatuose buvo pradėta pardavinėti skardinėse supakuota kava. Naujieji automatai galėjo išlaikyti gėrimus karštus arba šaltus. Vėliau šie džidohanbaiki buvo patobulinti ir galėjo laikyti gėrimus tiek šaltoje, tiek karštoje būsenoje vienu metu. Tai leido gamintojams iš to paties automato pardavinėti šaltus gėrimus pavasario ir vasaros sezonų metu, o karštus gėrimus rudens ir žiemos sezonų metu.

Vox žurnalistas Johnny Harris’as teigia, jog japonų susižavėjimas robotika yra dar viena priežastis, kuris daro įtaką džidohanbaiki pouliarumui. Pasak jo smulkių prekių automatai gali savotiškai būti laikomi robotais, kurie parduodami tam tikras prekes ar suteikdami tam tikras paslaugas pavaduoja žmones. Vystantis technologiniams robotų gebėjimams ir tobulėjant dirbtinio intelekto pritaikymui Japonijoje džidohanbaiki išgyvena renesansą. Šiuo metu Japonijoje yra automatizuojamos beveik visos prekybos ir paslaugų teikimo sferos, pardavimų aparatai praranda savo tradicinį pavidalą bei gali būti parduotuvės kasoje, oro uosto bagažo priėmimo skyriuje, banko patalpoje ar net kelionių agentūroje (Harris, 2017)

Didelį džidohanbaiki skaičių taip pat lemia ir tokie faktoriai kaip senstanti visuomenė, mažėjantis darbo galios skaičius, darbo jėgos trūkumas, aukštos nekilnojamo turto kainos, bei populiacijos koncentracija (93% visų šalies gyventojų) miestuose.

Džidohanbaiki tipai

Pagal Japonijos standartinę džidohanbaiki klasifikaciją, automatai yra skirstomi į 3 tipus: prekybos automatai, automatinė aptarnavimo įranga ir kiti prekių automatai.

Prekybos automatai taip pat yra skirstomi į  į prekių pardavimo automatus ir paslaugų pardavimo automatus.

Prekių pardavimo automatai parduoda tokias prekes kaip gėrimai, maisto produktai, cigaretės, higienos prekės, taip pat kompiuterinė programinė įranga.

Pagal eksploatavimui skirtų automatų pasiskirstymą, pardavimo automatai sudaro didžiąją eksploatavimui skirtų automatų skaičiaus dalį: gėrimų pardavimo automatai – 48 %, tabako pardavimo – 10 %, kiti pardavimo automatai – 16%. Automatinės aptarnavimo mašinos sudaro 23 % visų Japonijoje veikiančių džidohanbaiki automatų (Higuchi, 2017). Populiariausi – gėrimų pardavimo automatai dar gali būti suskirstyti į dvi  atskiras kategorijas: automatai su puodeliu ir automatai, parduodantys gėrimus buteliuose, skardinėse ir dėžutėse (Higuchi, 2017).

Paslaugų pardavimo automatų kategorijai priskiriami tokie džidohanbaiki kaip: pinigų keitimo aparatai, siuntų aparatai, skalbimo paslaugų aparatai bei daiktų saugojimo paslaugas teikiantys aparatai.

Apibendrinimas

Japonijos džidohanbaiki automatų gausa yra nulemta tokių priežasčių kaip grynųjų pinigų populiarumas, žemas vagysčių ir vandalizmo atvejų kiekis, aukštos nekilnojamojo turto kainos, didelis gyventojų koncentracijos urbanistinėse zonose procentas ir pan. Džidohanbaiki automatuose pateikiamų prekių ir paslaugų įvairovė yra sąlygota didelės jų paklausos Japonijos visuomenė tarpe. Sukurti XIX amžiuje, išpopuliarėję 6-ajame XX amžiaus dešimtmetyje, džidohanbaiki aparatai Japonijoje išgyvena renesansą: automatai skverbiasi į iki šiol nematytas sritis bei padeda spręsti ne tik klientų poreikių, bet ir šalies demografines ar geografines problemas.

Naudota literatūra

  1. Att.japan, 2018. Vending Machines in Japan. Att-japan. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. sausio 24 d.].
  2. Harris, J. 2017. „Why Japan has so many vending machines“. Youtube.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. sausio 24 d.].
  3. Harrison, J., 2017. Japan’s vending machines tell you a lot about the country’s culture. Business Insider. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. sausio 24 d.].
  4. Higuchi, Y., 2017. History of the Development of Beverage Vending Machine Technology in Japan. Semantic scholar. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. sausio 24 d.].
  5. Learnjapanese123, 2019. All About Japan’s VENDING MACHINES. learnjapanese123. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. sausio 24 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes