Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Iši incidentas

Iši incidentas

Iši incidento (jap. 乙巳の変, Isshi no Hen) pavadinimas yra suteiktas 645 metų liepos 10 dieną, Tekančios Saulės šalyje įvykdytai svarbaus valstybės veikėjo Soga no Iruka (jap. 蘇我 入鹿, Soga no Iruka) žmogžudystei. Ją surengė Nakatomi no Kamatari (jap. 中臣 鎌足, Nakatomi no Kamatari) ir princas Naka no Oe (jap. 中大兄皇子, Naka no Ōe no Ōji), siekdami nuo valdžios nuversti pagrindinę valdančiąją Sogos klano (jap. 蘇我氏, Soga Uji) atšaką (Kato, 2018).

Istorinis kontekstas ir incidento priežastys

Asukos istoriniu laikotarpiu (jap. 飛鳥時代, Asuka Jidai) (538-710 m.) Japonijos teritorijos valdymas buvo netiesiogai sukoncentruotas Sogos klano narių rankose.

593 m. imperatorienė Suiko (jap. 推古天皇, Suiko-Tennō) paveldėjo sostą iš savo netikro brolio Sušuno (jap. 崇峻天皇, Sushun-Tennō), kurį nužudė Sogos klano lyderis Soga no Umako (jap. 蘇我 馬子, Soga no Umako). Soga no Umako tai paskatino padaryti žinios apie imperatoriaus ketinimus pasikėsinti į jo gyvybę ir baimė prarasti savo ir savo klano turėtą politinę galią.

Imperatorienė Suiko buvo atsakinga už šalies religinę politiką, o jos regentai princas Šotoku (jap. 聖徳太子, Shōtoku Taishi) ir Soga no Umako buvo atsakingi už šalies vidaus ir užsienio politiką. Vis dėlto, Sogos klanas turėjo didžiausią politinę galią to meto Japonijos Jamato valstybėje (jap. 大和国, Yamato no Kuni) bei savo pozicijas dar labiau sutvirtino santuokiniais saitais su imperatoriškąja Jamato gimine.

Po princo Šotoku mirties 622 m., Soga no Umako mirties 626 m. bei imperatorienės Suiko mirties 628 m., Sogos klano valdžią perėmė Umako sūnus Soga no Emišis (jap. 蘇我 蝦夷, Soga no Emishi). Drauge su savo sūnumi Soga no Iruka, jis valdžioje įtvirtino du marionetinius valdovus: pirmiausia, imperatorių Jomei (jap. 用明天皇, Yōmei-Tennō), o po jo imperatorienę Kogioku (jap. 皇極天皇, Kōgyoku-Tennō).

Vis dėlto, Emišis ir Iruka pasirinko šiuos du valdovus ignoruodami teisėtą sosto įpėdinį ir princo Šotoko sūnų – princą Jamaširą (jap. 山背大兄王, Yamashiro no Ōe no Ō). Negana to, už princo Jamaširo sesers viešą Emišio ir Irukos kritiką, Soga no Iruka nužudė nei tik princą Jamaširą ir jo seserį, bet ir visą jų šeimą, kuri sudarė svarbią imperinės dinastijos šaką. Šie Sogos klano veiksmai sukėlė visuomenės nepasitenkinimą ir lėmė klano valdžios ir įtakos nuosmukį.

Kilmingasis Nakatomi no Kamatari, kuris palaikė princą Jamaširą ir matė jį kaip teisėtą sosto įpėdinį, buvo įsiutintas tokio Sogos klano elgesio. Jis pasiryžo nuversti Sogos klaną nuo valdžios bei įtikino imperatorienės Kogioku sūnų, princą Naka no Oe prisijungti prie jo. Nakatomi no Kamatari taip pat sulaukė paramos iš galingo Soga no Umako anūko Soga no Karajamada no Išikava no Maro (jap. 蘇我倉山田石川麻呂, Soga no Karayamada no Ishikawa no Maro), kuris turėjo skaitlingą karių skaičių ir jautė antipatiją Soga no Irukai (Forest 2018).

Iši incidentas

Soga no Iruka nužudymas buvo sėkmingai įvykdytas 645 m. liepos 10 d.

Būtent šią dieną rūmuose buvo surengta ceremonija, kurios metu Soga no Karajamada no Išikava no Maro imperatorienei Kogioku skaitė Trijų Korėjos karalysčių tekstus.

Princas Naka no Oe buvo pasiruošęs šiai misijai. Japonijos kronikoje (jap. 日本紀, Nihongi) teigiama, jog princas rūmų menėje paslėpė ietį, papirko sargybinius, pasirūpino rūmų vartų uždarymu bei davė rūmuose pasislėpusiai ginkluotų vyrų grupelei paskutinius nurodymus.

Soga no Iruka buvo įtarus, todėl į rūmus atėjo su savo kardu. Vis dėlto, žudikai buvo pasiruošę ir šiam scenarijui. Jie buvo pasamdę aktorius, kurie savo pasirodymu įtikino Iruką nusiginkluoti ir privertė jį įžengti į imperatorienės menę neturint jokio ginklo.

Pasamdyti žudikai atsisakė vykdyti jiems paskirtą užduotį, todėl pačiam princui Naka no Oe teko pulti Soga no Iruka. Princas stojo prieš imperatorienę bei pareiškęs, jog Soga no Iruka kėsinasi į imperatoriškąjį sostą sužeidė Irukos galvą bei petį. Iruka žuvo ne iškart: jis protestavo, gynė savo nekaltumą ir prašė atlikti tyrimą. Princas Naka no Oe nepasidavė. Imperatorienei pasitraukus į savo kambarius apsvarstyti susidariusią situaciją, princo papirkti rūmų sargybiniai pabaigė princo pradėtą darbą (Perez, 2013).

Nukirsdinto Soga no Irukos kūnas buvo nusiųstas jo tėvui Emišiui ir generolui Kose no Tokoda (jap. 巨勢徳太, Kose no Tokoda), kuris prisidėjo prie princo Jamaširo mirties. Išgirdusi apie šį šokiruojantį įvykį Sogos klano kariuomenė išsisklaidė, o Soga no Emišis kartu su savo šeima nusižudė. Jo rezidencija, kurioje buvo saugoma daugybė nacionalinių lobių, tokių kaip imperatoriškieji dienoraščiai (jap. 天皇記, Tennōki) bei kiti svarbūs rankraščiai, buvo sudeginta. Kartu su Emišio mirtimi baigėsi Sogos klano dinastinio valdymo laikotarpis, gyvavęs 587–645 metais (Kaziewicz, 2013).

Pasekmės 

Asukos istoriniu periodu Japonijos visuomenė jautriai reagavo tiek į viešus, tiek privačius dvasinės taršos klausimus. Imperatorienės Kogioku akivaizdoje įvykdyta Soga no Iruka žmogžudystė buvo laikoma didžiausiu dvasiniu užteršimu, todėl valdovė buvo priversta atsisakyti sosto.

Kogioku nusprendė sostą perleisti savo vyriausiajam sūnui, princui Naka no Oe, tačiau šis primygtinai reikalavo, kad imperatoriaus titulas turėtų atitekti jo jaunesniajam broliui Furuhito no Oe arba jo motinos dėdei, Kogioku broliui, princui Karu.

Furuhito no Oe atsisakė sosto pasirinkdamas budistų vienuolio gyvenimą. Tai leido imperatorienei Kogioku perleisti valdžią savo broliui, kuris įžengė į sostą kaip imperatorius Kotoku (jap. 孝徳天皇, Kōtoku-Tennō) (645–654 m.). Po imperatoriaus Kotoku mirties Kogioku dar kartą tapo šalies valdove, šį kartą kaip imperatorienė Saimei (jap. 斉明天皇, Saimei-Tennō) (655–661 m.). Galiausiai, 661 m. princas Naka no Oe žengė į sostą ir tapo imperatoriumi Tendži (jap. 天智天皇, Tenji-Tennō) (661–672 m.) (Kato, 2018).

Tuo tarpu Soga no Karajamada no Išikava no Maro buvo suteikta svarbi pozicija centriniame šalies valdymo aparate.

Nakatomi no Kamatari vardas buvo pakeltas iki Fudživara no Kamatari (jap. 藤原 鎌足, Fujiwara no Kamatari). Kamatari sustiprino savo galią ir įtaką imperatoriaus rūmuose, o jo šeima – Fudživaros klanas ateinančius 300 metų tapo dominuojančia politine jėga Japonijoje (Forest 2018).

Naudota literatūra

  1. Hercynian Forest, 2018. The Early Asuka Period: The Beginning of Classical Japan (538–645), Medium.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  2. Kato, 2018. The Isshi Incident, Samurai-world.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  3. Kaziewicz, J., 2013. Study and Teaching Guide: The History of the Medieval World: A Curriculum Guide to Accompany the History of the Medieval World. Google Books. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].
  4. Perez, Louis G., 2013, Japan at War: An Encyclopedia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. lapkričio 2 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

2 votes