Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Janari

Janari

Janari (家鳴, やなり Yanari) – Japonijos folkloro būtybės, vėlai naktį pasirodančios namuose ir juose keliančios nepaaiškinamus garsus. Janari yra vieni iš japoniškųjų jokajų, jie pristatomi kaip neramios dvasios, išdykę demonai ar miniatiūrinės, linksmos oni versijos. Janari dažniausiai pasirodo medinės konstrukcijos namuose, ypatingai pigiuose ar  neseniai pastatytuose.

Kilmė

Janari pirmą kartą pavaizduoti žymaus ukijo-e meistro Torijamos Sekieno darbe „Iliustruotasis naktinis šimto demonų paradas“ (画図百鬼夜行 Gazu Hyakki Yagyō) 1776-aisiais metais. Po paveikslu nebuvo kito aprašymo, tik būtybių pavadinimas – yanari. Jis sudarytas iš ženklų  (namas) ir  (garsas), todėl pažodžiui galima versti kaip „namo garsai“. Pasakojimai apie keistus garsus namuose keliančius demonus buvo itin populiarūs Edo laikotarpiu: janari apsėsti namai tapdavo garsūs ir traukdavo žmones, norinčius iš arčiau pažvelgti į tariamus antgamtinius reiškinius (Davisson 2013).

Išvaizda

Pirmasis janari pavaizdavęs Torijama Siekenas juos iliustravo kaip nedideles ir žmogų, ir oni demoną primenančias būtybes, kurios drasko ir daužo namo sieną (Foster 2015, p. 229). Kituose šaltiniuose janari vaizduojami panašiai. Šie demonai apsirengę gyvūnų odos rūbais, dažniausiai netvarkingai suplėšytomis tunikomis, neretai rankose turi mažus įrankius ar ginklus, tokius kaip plaktukas bei metalinė lazda, veiduose matoma piktdžiugiška išraiška. Vis dėlto teigiama, kad janari žmogaus akimi yra nematomi.

Elgesys

Janari vienintelis ir mylimiausias darbas yra triukšmo kėlimas. Naktimis, kai visi žmonės jau būna sumigę, būtybės išlenda iš grindų, lubų bei sienų ir pradeda bėgioti po namus krėsdami eibes. Įprastai jie kelia krebždesius, braižo, tranko baldus, sienas, stumdo daiktus. Teigiama, kad kartais janari juos netyčia sulaužo, nors paprastai jie nėra linkę naikinti ir apsiriboja tik triukšmavimu. Jie vaizduojami labai energingi, atsidavę savo darbui ir juo besididžiuojantys. Keldami triukšmą, demonai stengiasi atkreipti žmonių dėmesį, o šiems pastebėjus, kuo greičiau bėga pasislėpti. Dėl šios priežasties šiuolaikiniams žmonėms pasakojimai apie janari atrodo mieli ir šmaikštūs.

Legenda

Pasakojama, kad kadaise vietovėje, kuri dabar žinoma kaip Hiogo prefektūra, grupė šeimininko neturinčių samurajų – roninų – nusprendė išmėginti savo drąsą ir praleisti naktį name, kuriame vaidenasi. Naktį, kai visi vyrai užmigo, namas staiga pradėjo stipriai drebėti. Galvodami, kad prasidėjo žemės drebėjimas, išsigandę roninai išbėgo laukan, tačiau ten atsidūrę suprato, jog drebėjo tik namas, kuriame jie miegojo.

Kitą dieną roninai nuėjo pas netoliese gyvenusį išminčių ir jam papasakojo viską, kas nutiko naktį. Juos išklausęs, išminčius pasisiūlė kartu su samurajais sekančią naktį praleisti apėstame name, kad galėtų pats įsitikinti, kas ten vyksta. Visi dar kartą grįžo į namą ir vos jiems sumigus, prasidėjo toks pat drebėjimas kaip ir praeitą naktį. Nesutrikęs, išminčius atidžiai apžiūrėjo grindis ir suradęs vietą, kur drebėjimas buvo pats stipriausias, jis įsmeigė savo durklą giliai į tatamį, ir triukšmas netikėtai baigėsi.

Rytą, roninai ir išminčius ėmė apžiūrinėti keistąjį namą. Po grindimis, kur buvo įsmeigtas durklas, jie netikėtai atrado keistą, lokio atminimui skirtą antkapį, iš kurio sunkėsi kraujas. Nustebę samurajai bei išminčius apie savo radinį ėmė klausinėti netoliese gyvenančių žmonių. Jie paaiškino, kad kadaise šiose apylinkėse gyveno lokys, kuris naktimis dažnai braudavosi į gyvenamuosius namus. Vieną naktį jis įsilaužė į namą, kuriame dabar miegojo roninai, ir tuometinis šeimininkas gindamasis nužudė lokį. Norėdamas nuraminti žvėries dvasią, vyras name pastatė jam skirtą antkapį, tačiau lokys nenusiramino ir apsėdo savo antkapį. Tai pykstanti gyvūno siela priversdavo pasirodyti janari demonus ir kelti triukšmą bei purtyti visą namą.

Literatūra

  1. Davisson, Z. 2013. Tajima no Sorei – The Poltergeist of Tajima. Hyakumonogatari. Prieiga per internetą: <https://hyakumonogatari.com/2013/10/21/tajima-no-sorei-the-poltergeist-of-tajima/> [žiūrėta: 2017-04-19].
  2. Foster, M. D. 2015. The Book of Yokai – Mysterious Creatures of Japanese Folklore. Oakland: University of California Press. P. 229.
  3. Yokai – The Online Database of Japanese Ghosts And Monsters. Yanari. [internete] Rasta: < http://yokai.com/yanari/> [žiūrėta: 2017-04-19].
  4. Matcha, 2015. Our summer friends in Japan: 5 Adorable Yokai. [internete] <https://matcha-jp.com/en/500> [žiūrėta: 2017-04-19].
  5. Meyer, M. 2013. A-Yokai-A-Day: Yanari. [internete] Rasta: <http://matthewmeyer.net/blog/2013/10/19/a-yokai-a-day-yanari/> [žiūrėta: 2017-04-19].
1 vote