Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Japonijos policija

Japonijos policija

Japonijos policija – pagrindinė šalies administracinė institucija, užtikrinanti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.

Trumpa istorija

1974 m. pradėjo veikti Tokijo Metropoliteno policijos departamentas (警視庁 Keishichō), pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Tai buvo pirma moderni policijos institucija Japonijoje, įkurta Europoje policijos sistemą studijavusio vyriausiojo komendanto Tošijošio Kavadžio (川路 利良 Kawaji Toshiyoshi). Sistema buvo griežtai centralizuota, įvesta europietiško stiliaus uniforma, pareigūnai apginkluoti europietiškais ginklais. Po antrojo pasaulinio karo vykstant Japonijos demokratizacijai, įkuriama Visuomenės saugumo komisija. Susiformuoja sistema, sudaryta iš nacionalinės ir municipalinės  policijos, siekianti užtikrinti policijos pajėgų demokratinį valdymą ir decentralizaciją. Tuo metu galiojęs Policijos įstatymas turėjo trūkumų (pavyzdžiui, daugybė municipalinių policijos pajėgų egzistavo lygiagrečiai su nacionaline kaimo bendruomenių policija, todėl dėl geografinio policijos pajėgų segmentavimo ir neaiškaus pareigų tarp vyriausybės ir policijos pasidalinimo, nukentėdavo policijos darbo efektyvumas), kuriuos pašalinus 1954 metais įsigalioja pataisytas Policijos įstatymas ir įkuriama Nacionalinė Policijos Agentūra (toliau NPA) (警察庁 Keisatsuchō). Taip susikuria dabartinė, nuo vyriausybės nepriklausoma, policijos sistema, sėkmingai veikianti jau daugiau nei 60 metų.

Struktūra

Interpolo duomenimis, Japonijos NPA vadovauja ir kontroliuoja 47 prefektūrinių policijos padalinių ir Tokijo Metropoliteno policijos departamento veiklą. NPA šiuo metu dirba 7700 pareigūnų, iš kurių 1900 policijos pareigūnų, 900 imperatoriškųjų sargybinių ir 4900 civilių.

Prefektūriniuose policijos padaliniuose dirba dar apie 293 700 policijos pareigūnų. Daugiausia Tokijo Metropoliteno policijoje (43 272), Osakoje (21 275), Kanagavoje (15 523).

NPA generalinis komisaras, kuris su ministro pirmininko pritarimu yra skiriamas Nacionalinės Visuomenės saugumo komisijos (ministerijos lygio valstybės organo), garantuoja policijos neutralitetą, administruoja ir vadovauja NPA.

Nacionalinės Policijos Agentūros struktūra (2014):

  • Generalinis komisaras
  • Generalinio komisaro pavaduotojas
  • Generalinio komisaro sekretoriatas
  • Visuomenės saugumo biuras
  • Kriminalinių reikalų biuras
  • Eismo biuras
  • Saugumo biuras
  • Info-komunikacijų biuras
  • Prijungtos organizacijos
  • Regioniniai biurai
  • Generalinio komisaro sekretoriatas:
  • Vyresnysis municipaliteto narys
  • Municipaliteto narys politikos vertinimui
  • Municipaliteto narys (5)
  • Specialusis municipaliteto narys
  • Patarėjas (5)
  • Vyriausiasis inspekcijos pareigūnas
  • Bendrųjų reikalų skyrius
  • Personalo skyrius
  • Finansų skyrius
  • Išmokų ir pašalpų skyrius
  • Tarptautinių reikalų skyrius
  • Nacionalinės Visuomenės saugumo komisijos vyresnysis sekretorius
  • Visuomenės saugumo biuras:
  • Visuomenės saugumo planavimo skyrius
  • Visuomenės policijos reikalų skyrius
  • Nepilnamečių reikalų skyrius
  • Saugumo skyrius
  • Kibernetinių nusikaltimų skyrius
  • Ekonominių nusikaltimų tyrimo viršininkas
  • Kriminalinių reikalų biuras:
  • Tyrimo reikalų planavimo skyrius
  • 1-asis tyrimo skyrius
  • 2-asis tyrimo skyrius
  • Kriminalinės žvalgybos stiprinimo viršininkas
  • Kriminalinės identifikacijos viršininkas
  • Organizuotų nusikaltimų departamentas:
  • Organizuotų nusikaltimų politikos planavimo skyrius
  • Japonijos organizuotų nusikaltimų skyrius
  • Narkotikų ir šaunamųjų ginklų skyrius
  • Tarptautinių tyrimų operacijų viršininkas
  • Eismo biuras:
  • Eismo planavimo skyrius
  • Eismo vykdymo skyrius
  • Eismo valdymo ir kontrolės skyrius
  • Vairuotojų pažymėjimų administravimo skyrius
  • Saugumo biuras:
  • Saugumo planavimo skyrius
  • Viešojo saugumo skyrius
  • Saugumo skyrius
  • Užsienio reikalų ir žvalgybos departamentas:
  • Užsienio reikalų skyrius
  • Kovos su tarptautiniu terorizmu skyrius
  • Info-komunikacijų biuras
  • Info-komunikacijų planavimo skyrius
  • Informacinių sistemų skyrius
  • Komunikacijų infrastruktūros skyrius
  • Aukštųjų technologijų nusikaltimų technikų skyrius

Rangai

Japonijos policijos pareigūnai skirstomi į devynis rangus: keišisokan (警視総監 Keishisōkan) – vyriausiasis komendantas, keišikan (警視監 Keishikan) – vyresnysis komisaras, keišičio (警視長Keishichō) – komisaras, keišisei (警視正 Keishisei) – komisaro pavaduotojas, keiši (警視keishi) – komendantas, keibu (警部 Keibu) – vyriausiasis inspektorius, keibuho (警部補 Keibuho)  – inspektorius, džiunsabučio (巡査部長 Junsabuchō) – seržantas, džiunsa (巡査 Junsa) (policijos pareigūnas). Aukščiausią padėtį užima – keisacučio čiokan (警察庁長官 Keisatsuchō Chōkan) – generalinis komisaras. Taip pat egzistuoja policijos pareigūno garbės rangas – džiunsačio (巡査長 Junsachō) – vyresnysis policijos pareigūnas.

Pareigūnų rengimas

Policininko darbas Japonijoje laikomas prestižiniu, todėl konkurencija – didelė. Kasmet norą dirbti policijoje išreiškia apie 90 tūkst. žmonių, tačiau priimamas tik vienas iš dešimties kandidatų.

Griežtą atranką praėję busimieji džiunsa siunčiami į parengiamuosius mokymus, vykdomus policijos mokyklų, kurios yra kiekvienoje prefektūroje. Pagal nuo 2007 metų galiojančią policijos parengimo programą, kandidatai turintys vidurinį išsilavinimą mokosi 21 mėnesį, o turintys aukštąjį išsilavinimą 15 mėnesių.

Jei pareigūnas pasiekia seržanto ar inspektoriaus rangą, jis siunčiamas įgyti naujų žinių į regionines policijos mokyklas, kuriose taip pat mokosi specialiųjų policijos padalinių darbuotojai ir inspektorių padėjėjai, o paaukštinti iki vyriausiojo inspektoriaus keliauja į NPA, kur  kartu su kitais vadovaujančiais policijos padalinių darbuotojais lavina lyderystės ir administravimo įgūdžius.

Policijos pareigūnai privalo turėti puikius šaudymo, dziudo (柔道 jūdō), kendo (剣道 kendō), suėmimo technikų įgūdžius ir juos nuolatos tobulinti, mokytis užsienio kalbų ir įgyti daugybę kitų nepriekaištingą pareigų atlikimą užtikrinančių įgūdžių.

Veikla

Pagal 1954 metais įsigaliojusį Policijos įstatymą, pagrindinės policijos pareigos yra: „saugoti gyvybę, žmogų ir nuosavybę; užkirsti kelią, sustabdyti ir tirti nusikaltimus; suimti įtariamuosius; kontroliuoti eismą; palaikyti viešąjį saugumą ir tvarką.“ (Police of Japan, 2015, psl. 1)

Žemiau išvardinta dalis Japonijos policijos veiklų, kurioms 2015 metais skirta itin daug dėmesio:

  • Organizuotų nusikaltimų tyrimas ir prevencija pasitelkus bendradarbiavimą su svarbiomis organizacijomis ir piliečiais;
  • Žinių gilinimas naujausių tyrimų metodų srityje;
  • Aktyvus dalyvavimas pažangiosios kriminalistikos mokslų tobulinime ir informacijos mainuose tarp valstybių;
  • Griežtų veiksmų ir viešų kampanijų prieš nelegalią veiklą užsiimančią grupuotę Boriokudan (暴力団bōryokudan) (dar žinoma kaip Jakudza (ヤクザ yakuza)) organizavimas ir įgyvendinimas, siekiant atskirti ją nuo visuomenės;
  • Ginklų kontrolė;
  • Ryšių su užsienio teisėsaugos institucijomis stiprinimas;
  • Narkotikų platinimo kelių likvidavimas, narkotikų platintojų sindikatų identifikavimas ir jų lyderių areštavimas;
  • Siekimas sumažinti narkotikų paklausą, informuojant visuomenę apie narkotikų žalą;
  • Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis;
  • Eismo įvykių tyrimas;
  • Griežtų priemonių prieš neatsargiu vairavimu garsėjančias motociklų gaujas Bosodzoku (暴走族bōsōzoku) naudojimas, bei bendradarbiavimas su vietinėmis mokyklomis ir kompanijomis skatinant gaujų narius palikti grupuotes;
  • Specialus Tokijo Metropoliteno policijos departamento dalinys užtikrina eismo srautų autostradose saugumą;
  • Reguliarių saugaus eismo kampanijų rengimas;
  • Eismo planavimas ir kontrolė;
  • Nuobaudų už įvairius eismo taisyklių pažeidimus (populiariausi: nelegalus parkavimasis, vairavimas apsvaigus arba neturint vairuotojo pažymėjimo) skyrimas;
  • „Universalios eismo valdymo sistemos“ tobulinimas ir diegimas;
  • Vairuotojo pažymėjimų administravimas;
  • Glaudžių ryšių su visuomene kūrimas ir palaikymas;
  • Saugaus miesto planavimo (pavyzdžiui, šviesos ir kamerų įrengimo) skatinimas;
  • Gyventojų konsultavimas;
  • Jaunimo švietimas;
  • Su visuomenės morale susijusių pažeidimų (nelegalus lošimas, prostitucija, nelegalūs vaistai, prekyba žmonėmis, vaikų pornografija ir pan.) likvidavimas ir prevencija;
  • Kova su kibernetiniu terorizmu ir kibernetiniu šnipinėjimu;
  • Pagalba likviduojant stichinių nelaimių padarinius;
  • Svarbių asmenų (VIP) apsauga;
  • Emocinė parama nusikaltimų aukoms;
  • Imperatoriaus ir imperatoriškosios šeimos apsauga;
  • Viešosios tvarkos palaikymas vykstant masinei neteisėtai veiklai, minių kontrolė didelių renginių metu, svarbių valstybinių įstaigų apsauga (vykdoma specialaus riaušių malšinimo padalinio).

Koban ir čiudzaišio

Koban ((交番 kōban „pastovus policijos postas“) – yra svarbiausia Japonijos policijos sistemos dalis. Tai nedideli nameliai, išsidėstę šalies miestuose ir kaimo vietovėse. 24 valandas per parą atidarytuose pastoviuose policijos postuose paprastai budi nuo trijų iki penkių policijos pareigų. Čiudzaišio (駐在所chūzaisho) policijos postai dažniausiai steigiami kaimuose, juose budi vienas pareigūnas. Kol vienas pareigūnas stovi priešais koban, teikia praeiviams pagalbą ar informaciją ir yra pasirengęs tuoj pat reaguoti į bet kokį įvykį, kiti pareigūnai apeina ar apvažiuoja (dažniausiai dviračiu) prižiūrimą teritoriją,  bendrauja su gyventojais, fiksuoja iš jų gautą informaciją, apklausia įtartinus asmenis, įspėja apie zonas, kuriose aukštas nusikalstamumo lygis arba pildo dokumentus posto viduje.

Bent du kartus per metus pareigūnai dirbantys koban ir čiudzaišio privalo apsilankyti visuose aptarnaujamos teritorijos ofisuose bei aplankyti visus teritorijoje gyvenančius žmones (vienam koban priskiriamoje zonoje paprastai gyvena nuo 300 iki 500  šeimų). Tokių apsilankymų metu, pareigūnai pasakoja apie nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją, išklauso gyventojų rūpesčius, nusiskundimų, pasiūlymų kaip būtų galima pagerinti policijos teikiamas paslaugas. Pokalbio metu taip pat klausiama apie šeimos sudėtį, narių darbo vietas, kaimynus, pastebėtus įtartinus asmenis, neįprastą aplinkinių elgesį ar išreikštas ekstremistines mintis ir pan. Visa informacija surinkta bendraujant su gyventojais (taip pat ir atsisakymas atsakyti į klausimus) fiksuojama duomenų bazėse. Toks aktyvus policijos ir gyventojų dialogas leidžia užkirsti kelią nemažai daliai nusikaltimų jiems dar net neįvykus.

2015 metais Japonijoje veikė apie 6300 koban ir 6600 čiudzaišio.

Naudoti šaltiniai:

Usačiovas, V., 2009. Policijos institucijų sistema pasaulyje. Kaunas: Mileda

NPA, 2015. Police of Japan 2015.[e-knyga] Tokijas: NPA. Rasta:< https://www.npa.go.jp/english/kokusai/2015POJcontents.htm > [žiūrėta 2016 kovo 28].

NPA, 2015.The White Paper on Police 2014.[e-knyga] Tokijas: NPA Rasta:< https://www.npa.go.jp/hakusyo/h26/english/Contents_WHITE_PAPER_on_POLICE2014.htm> [žiūrėta 2016 kovo 28].

Metropolitan Police Departament, 2015. Graph Keishicho 2015.[e-knyga] Tokijas: Metropolitan Police Departament. Rasta:< http://www.keishicho.metro.tokyo.jp/foreign/graph/top.htm > [žiūrėta 2016 kovo 28].

National Police Academy. Education and Training Courses, [internete] rasta: <https://www.npa.go.jp/keidai/keidai-en.html > [žiūrėta  2016 kovo 29].

Interpol. National Police Agency for Japan, [internete] rasta: <http://www.interpol.int/Member-countries/Asia-South-Pacific/Japan> [žiūrėta  2016 kovo 28].

 

2 votes