Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Karštosios versmės

Karštosios versmės

Karštosiomis versmėmis (jap. 温泉, Onsen) yra vadinamas magmos ar įkaitusių uolienų sušildytas ir į žemės paviršių trykštantis požeminis vanduo. Japonija garsėja savo karštųjų versmių kurortais, kurių skaičius siekia apytiksliai tris tūkstančius. Karštosios versmės gali būti tiek gamtinės kilmės, tiek dirbtinės. Karštųjų versmių gamtos reiškinys yra būdingas visam Japonijos salynui, nes šalies teritorija yra išsidėsčiusi aktyvioje vulkaninėje zonoje. Karštųjų versmių vanduo yra prisotintas įvairiomis mineralinėmis medžiagomis, kurios turi atpalaiduojančių, gydomųjų ir žmogaus imunitetą stiprinančių savybių. Karštosios versmės yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis, kuri skatina vietinio ir užsienio turizmo plėtrą šalyje.

Trumpa karštųjų versmių istorija

Japonijoje yra aptikta daugiau nei 27 tūkst. karštųjų versmių šaltinių, kurie buvo naudoti skirtingų istorinių laikotarpių bėgyje. Pagrindinė priežastis lėmusi gausią karštųjų versmių koncentraciją Japonijos salyne yra šalies geografinė padėtis, išsidėsčiusi litosferos plokščių sandūroje. VIII–XIV a. metu karštųjų versmių baseinai buvo dažnai įrengiami prie šventyklų, dėl religinio apsivalymo budizme svarbos. To meto Japonijos imperatorių vizitai ir religinio apsivalymo praktikos karštųjų versmių baseinuose buvo aprašyti seniausiuose poezijos rinkiniuose bei kronikose. VIII a. imperatoriaus Šiomu (jap. 聖武天皇, Shōmu tennō) žmona, norėdama išlaikyti budistines vertybes ir užtikrinti visuomenės palankumą imperatoriui, įsteigė sveikatos priežiūros klinikas vargšams (Merry, 2013). Šiuo istoriniu laikotarpiu pradėti steigti viešieji karštųjų versmių baseinai įvairiems Japonijos visuomenės nariams. Ši praktika skatino žmones maudytis drauge ir taip palaikyti tvirtus ryšius tarp savo ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų. Baseinuose taip pat dažnai lankydavosi kariai, kurie siekė išsigydyti patirtus sužeidimus ir tuo pačiu metu atsipalaiduoti prieš ateityje vyksiančias kovas. Meidži restauracijos laikotarpiu (jap. 明治時代, Meiji Jidai) (1868-1912) šalyje ėmė sparčiai plisti ne tik vakarietiška kultūra, bet ir su šia kultūra asocijuojamos vertybės, mąstysena bei pasaulėžiūra. Krikščioniškosios vertybės, pabrėžiančios kuklumo ir dorovės svarbą buvo nesuderinamos su skirtingų lyčių bei amžiaus žmonių bendromis maudynėmis karštųjų versmių baseinuose. Ši tradicija tapo politinių ginčų objektu. Japonijos valdžia, norėdama išlaikyti teigiamą įvaizdį, uždraudė bendras skirtingų lyčių maudynes karštosiose versmėse (Hadfield, 2016). Šiomis dienomis moterys ir vyrai maudosi atskirose erdvėse, tokiu būdu išsaugodami savo privatumą.

Karštųjų versmių sąsajos su mitologija

Žvelgiant į karštųjų versmių atsiradimo aplinkybes iš mitologinės perspektyvos verta pabrėžti, jog iki mūsų dienų išlikusiuose pasakojimuose yra dažnai minimos gyvūnų, dievų bei pirmųjų imperatorių maudynės. Dauguma karštųjų versmių kurortų turi savo unikalią istoriją, kurioje paprastai pabrėžiamas versmių gydomasis poveikis tam tikroms legendinėms asmenybėms. Seniausiuose Japonijos mitologiniuose tekstuose užsimenama, jog pasaulio kūrėjas Idzanagis (jap. 伊邪那岐, Izanagi) apsivalė nuo piktųjų dvasių nusiprausdamas karštosiose versmėse. Legenda apie princą  Osą (jap. 小碓命, Ōsu no Mikoto) pasakoja, jog šis pasveiko išsimaudęs karštosiose versmėse. Mitologiniuose tekstuose dažnai teigiama, jog karštosios versmės yra dievų bei gyvūnų dovana žmonėms, todėl rašytiniuose šaltiniuose gausu pasakojimų apie beždžionių, gandrų, varnų stebuklingus išgijimus (Merry, 2013) Įvairios mitologinės istorijos atskleidžia ne tik turtingas ir gilias Japonijos kultūrines tradicijas, bet ir pabrėžia karštųjų versmių svarbą Japonijos žmonėms.

Karštųjų versmių rūšys

Terminiai vandenų baseinai Japonijoje klasifikuojami laikantis konkrečių kriterijų. Vyrauja du pagrindiniai karštųjų versmių tipai: natūraliai, atviroje erdvėje, susiformavusios karštosios versmės bei dirbtinai, uždarose patalpose, sukurtos karštosios versmės. Karštųjų versmių statusas yra teisiškai patvirtinamas, jeigu jų vandens temperatūra siekia daugiau nei 25 °C, vandens sudėtyje yra vienas iš devyniolikos reikalavimus atitinkančių mineralų, o vandenyje, išgautame iš didesnio nei 1 km gylio, nėra angliavandenilio junginių (Goodmacher, 2013). Versmės taip pat gali būti skirstomos pagal vandens cheminę sudėtį, rūgštingumą bei temperatūrą. Japonijos atveju, karštosios versmės yra dažniausiai klasifikuojamos pagal jų vandens sudėtyje esančių cheminių junginių kiekius:

  1. Paprastosios karštosios versmės – mineralų gausa neišsiskiriančios versmės, padedančios atsipalaiduoti ir ramiai praleisti laiką. Šis versmių tipas yra labiausiai paplitęs Japonijoje.
  2. Anglies dvideginio versmės – daugiau nei 100 mg anglies rūgšties viename kilograme turintys baseinai, kurių paviršiuje susidaro plonas putos sluoksnis. Ištirpusios medžiagos padeda išplėsti žmogaus kraujagysles, sumažinti aukštą spaudimą ir kraujotakos ligų riziką. Jos taip pat išgydo įvairaus tipo nudegimus ar įpjovimus.
  3. Šarminės karštosios versmės – bikarbonato kiekiu išsiskiriančios versmės. Joms būdingas skaidrus vanduo, kuris naikina nešvarumus ir švelnina odą. Tokiose versmėse dažniausiai lankosi savo grožiu besirūpinančios moterys.
  4. Chlorido versmės – druskų, magnio bei kalcio gausa pasižymintys baseinai, gydantys įpjautą ar nudegintą odą. Druskos taip pat padeda išlaikyti kūno šilumą.
  5. Sulfatų baseinai – versmės, padedančios palengvinti ir gydyti patirtų fizinių traumų simptomus. Sulfatų karštosios versmės yra unikalios savo drėgme, kuri taip pat padeda sumažinti riebalų kiekį odoje.
  6. Geležies versmės – raudonųjų kraujo ląstelių kiekį palaikantys baseinai. Jie pasižymi savo rusva spalva dėl didelio geležies kiekio.
  7. Sieros karštosios versmės – diabetą, bronchitą ir aukštą kraujo spaudimą gydantys terminiai vandenys. Nors siera sukelia nemalonų kvapą ir yra pieno spalvos, ji taip pat veikia kaip natūralus vaistas dėmėtai ar spuoguotai odai.
  8. Rūgštingieji baseinai – tai tokios versmės, kurios pasižymi savo antibakteriniu poveikiu ir vandens savybe pašalinti negyvas odos ląsteles.
  9. Radioaktyviosios karštosios versmės – mažą radioaktyvių mineralų kiekį turintys baseinai, tinkantys reumatą bei aukštą kraujo spaudimą turintiems žmonėms (Kanert, 2016).

Neigiamas karštųjų versmių poveikis žmogaus organizmui

Nors karštųjų versmių vanduo yra žinomos dėl savo gydomųjų savybių, jis kai kuriems žmonėms gali turėti neigiamą poveikį. Kadangi karštosiose versmėse apsilanko daug žmonių, higienos standartų užtikrinimas yra itin svarbus. Neprižiūrimose karštosiose versmėse, per vandens dulksną plinta Legionella bakterijos, kurios intensyviai dauginasi 20–50 °C vandenyje. Dėl šios priežasties Legionella bakterijos kai kuriems lankytojams gali sukelti karščiavimą arba plaučių uždegimą (Nakata, 2008). Karštosiose versmėse taip pat nepatartina lankytis besilaukiančioms moterims, širdies, inkstų, kvėpavimo takų problemų bei jautrią odą turintiems žmonėms. Didelę druskų ar rūgšties koncentraciją vandenyje turinčios versmės gali kai kuriems lankytojams sukelti viduriavimą, aukštą kraujo spaudimą bei skydliaukės problemas (Hitou, 2010).

Etiketas

Karštosios versmės yra neatsiejama Japonijos kultūros dalis. Tai reiškia, jog lankantis karštosiose versmėse privalu žinoti tam tikras tinkamo elgesio arba etiketo taisykles. Prieš įlipant į baseiną, lankytojai turi nusirengti visus savo dėvimus drabužius, nešiojamus aksesuarus bei susipinti ilgus plaukus. Visi svarbūs daiktai yra užrakinami spintelėse, o drabužiai sulankstomi ir sudedami į atskiras dėžutes. Taip pat duodami nedideli rankšluosčiai skirti pridengti intymioms kūno vietoms. Japonai mato karštąsias versmes kaip tam tikrą atsipalaidavimo vietą, todėl visi žmonės prieš pradėdami naudotis jomis pirmiausia turi nusiprausti. Lankytojai, atsisėdę ant medinių kėdučių, nusiprausia po dušu arba apsiplauna pasinaudodami dubenėliais. Tai praplečia kraujagysles, palengvina širdies darbą ir paruošia kūną karštosioms versmėms (Cloutman, 2015). Norint atsipalaiduoti, svarbu laikytis bendros tvarkos nuostatų – nesitaškyti, neplaukioti, nešokinėti bei nerėkauti. Pasisveikinimai ir pasišnekėjimai su kitais asmenimis yra priimtina elgesio norma, nes padeda sukurti jaukią ir draugišką atmosferą. Norint pajausti karštųjų versmių poveikį, vandenyje rekomenduojama išbūti ilgiau nei 30 minučių (Gamagori, 2015).

Pasinaudojus karštosiomis versmėmis paprastai nebuvo dar kartą nusiprausiama, taip siekiant išlaikyti teigiamą vandens poveikį. Tačiau šiais laikais baseinuose lankosi daugybė žmonių, todėl siekiant palaikyti higienos normas, vis dažniau dar kartą nusiprausiama po dušu. Pabaigus praustis, drėgnas kūnas yra nusausinamas dideliu rankšluosčiu, kurį galima išsinuomoti arba asmeniškai atsinešti. Prausyklose būna šampūnai, muilai, kūno kremai ir šveitikliai, todėl šiomis priemonėmis iš anksto pasirūpinti nebūtina (Kimball, 2017). Į karštąsias versmes dažniausiai negali patekti japonai, kurie turi tatuiruotes, nes jų turėjimas yra siejamas su asmens priklausymu nusikalstamai jakudzų (jap. ヤクザ, Yakuza)  grupuotei.

Žymiausi kurortai

  1. Kusacu karštosios versmės (jap. 草津温泉, Kusatsu onsen) – daugybę metų iš eilės primaujantis kurortas, esantis Gunmos prefektūroje. Sakoma, jog šie aukščiausios kokybės, sieros ir rūgšties prisotinti vandenys gali išgydyti visas žmonių ligas. Čia taip pat galima aplankyti karštųjų versmių muziejų ir gyvai pamatyti miesto centre esantį šaltinį.
  2. Noboribecu karštosios versmės (jap. 登別温泉, Noboribetsu onsen) – populiariausias Hokaido salos kurortas, esantis ugnikalnių slėnyje. Iš slėnyje esančių plyšių trykšta labai karštas vanduo ir vandens garai, todėl nuo seno manoma, kad ten gyvena demonai, galintys ištverti aukštas vandens temperatūras.
  3. Bepu karštosios versmės (jap. 別府温泉, Beppu onsen) – Oitos prefektūroje esantis aštuonių versmių ir šaltinių kurortas. Čia taip pat galima aplankyti purvo, smėlio bei garų vonias.
  4. Jufuino karštosios versmės (jap. 湯布院温泉, Yufuin onsen) – netoli Bepu miesto, kaimiškoje aplinkoje esantis kurortas. Lankytojus labiausiai žavi ryžių laukų, tradicinių trobelių ir Jufu kalno kraštovaizdis (See Japan 2018).

Turizmas

Karštosios versmės Japonijoje pamažu tampa viena iš populiariausių atsipalaidavimo formų. Gamtoje įrengti kurortai padeda pabėgti nuo kasdienybės šurmulio bei suteikia žmonėms progą pasigrožėti gamta. Miestuose žmonės turi galimybę rezervuoti privačius baseinus, kurie padeda šeimoms ar draugų būriui patirti jaukumo atmosferą. Karštųjų versmių kultūra bei jų teikiamos gydomosios savybės pritraukia vis daugiau užsieniečių. Remiantis 2013 m. duomenimis, daugiausia – 34 % turistų mėgsta apsilankyti karštosiose versmėse 2 arba 3 kartus per metus. Karštosiose versmėse dažniausiai poilsiauja 40–50 metų turistai (JTB, 2013). Turizmo agentūrų duomenys rodo, jog pastaraisiais dešimtmečiais karštosios versmės pamažu tampa populiariausiu turistinės kelionės tikslu (Serbulea, 2012).

Naudota literatūra

  1. Cloutman, V. 2015. Japanese Etiquette 101: How to Onsen. Inside Japan. Prieiga per internetą: <https://www.insidejapantours.com/blog/2015/02/17/japanese-etiquette-101-how-to-onsen/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 20 d.].
  2. Encyclopedia of Japan, 2016. Onsen (Hot Spring). Encyclopedia of Japan. Prieiga per internetą: <https://doyouknowjapan.com/onsen/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.].
  3. Gamagori, 2015. How to enjoy the onsen correctly. Gamagori.  Prieiga per interntą: <http://www.gamagori.jp/en/howto_onsens.html> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 20 d.].
  4. Goodmacher, G. 2013. Understanding Onsen Culture. Japan Visitor. Prieiga per internetą: <https://www.japanvisitor.com/onsens/understanding-onsen-culture> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 23 d.].
  5. Hadfield, J. 2016. Last splash: Immodest Japanese tradition of mixed bathing may be on the verge of extinction. The Japan Times. Prieiga per internetą: <https://www.japantimes.co.jp/life/2016/12/10/lifestyle/last-splash-immodest-japanese-tradition-mixed-bathing-may-verge-extinction/#.W_r2VjFoTIX> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 20 d.].
  6. Hitou, 2010. Onsen effects. Hitou. Prieiga per internetą: <https://www.hitou.or.jp/en/spateaching/spateaching03.html> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 23 d.].
  7. JTB, 2013. Onsen ni kansuru ankēto chōsa. JTB. Prieiga per internetą: <https://www.jtbcorp.jp/scripts_hd/image_view.asp?menu=news&id=00001&news_no=1746> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 25 d.].
  8. Kanert, M. 2016. A Guide to Onsen Water Types. All About Japan. Prieiga per internetą: <https://allabout-japan.com/en/article/132/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].
  9.  Kimball, D. 2017. .The Ultimate Guide to Japanese Onsen. Medium. Prieiga per internetą: <https://donnykimball.com/onsen-fca322109765> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.].
  10. Merry, A. M. 2013. More Than a Bath: An Examination of Japanese Bathing Culture. Scholarship Claremont. Prieiga per internetą: <https://scholarship.claremont.edu/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://www.google.lt/&httpsredir=1&article=1593&context=cmc_theses> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 18 d.].
  11.  Nakata, H. 2008. „Japan’s hot springs part of social, geologic, historic fabric“. The Japan Times. Prieiga per internetą: <https://www.japantimes.co.jp/news/2008/01/22/reference/japans-hot-springs-part-of-social-geologic-historic-fabric/#.W_r3RDFoTIW> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 19 d.].
  12.  See Japan, 2018. Kusatsu Tops Japan’s Onsen Rankings 2017. See Japan. Prieiga per internetą: <https://www.seejapan.co.uk/press-releases/consumer/2018/01/22/kusatsu-tops-japan-s-onsen-rankings-2017> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.].
  13. Serbulea, M. 2012. Onsen(hot springs) in Japan – Transforming terrain into healing landscapes. Health & Place, 18 (6), p. 1366-1373.
  14. Yen, A., Kyutoku Y. ir Dan, I. 2018. Exploring Tourists’ Perceptions of Traditional and Contemporary Hot Springs Hotels in Japan. International Journal of Hospitality & Tourism, 19 (3), p. 336-360.

Redagavo Andrius Bimbiras

0 votes