Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Keturi dangiškieji karaliai

Keturi dangiškieji karaliai

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng)– yra keturi Budizmo dievai, stebintys vieną iš keturių pasaulio pusių. Kinų mitologijoje bendrai jie dar žinomi, kaip Fēng Tiáo Yǔ Shùn 风调雨顺 / 風調雨順). Sanskritu jie yra vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie irgi vadinami Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant skirtingų pavadinimų, jie visi atstovauja toms pačioms keturioms figūroms.

Dangiškųjų karalių salė yra vienas iš standartinių elementų kinų Budistų šventyklose.

Sakoma, kad šiuo metu keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Jie yra pasaulio sergėtojai ir kovotojai prieš blogį, nes jų svarbiausios pareigos yra apsaugoti pasaulį ir nubausti blogį, skatinti šviesos sekėjus, klausytis Budos pamokslų, saugoti vietą, kur jie yra išreiškiami Buda bei atleisti žmones nuo jų kančių. Įvairios sutros, tokios, kaip ,,Auksinė Šviesos Sutra“ įvardija juos kaip Budos sergėtojus. Lotoso sūtros ceremonijoje šie keturi karaliai pasirodo su savo dešimčia tūkstančių tarnų, o sūtros 26 skyriuje vadinamame Dhāranī, Daugelio Mokymų Klausytojas ir Tautos Remėjas įsipareigoja ginti tuos, kurie priima sūtrą. Kiekvienas iš jų sugeba valdyti antgamtinių būtybių legioną, kad apsaugotų Dharmą.

Visi keturi dievai apibūdinami sanskrito, kinų ir japonų tekstuose, tačiau dažnai jų apranga, spalvos ir vardai keičiasi kiekvienoje tautybėje. Visi keturi yra vaizduojami, kaip kariai ir dažniausiai vaizduojami laikydami ginklus, tačiau nėra labai griežtos taisyklės, koki ginklai yra jų rankose, todėl yra galimi dažni jų pokyčiai. Nepaisant to, visi ginklai kuriuos jie nešiojasi rankose yra skirti nugalėti blogio įtaką. Jie yra devai, dangaus būtybės, kurios okupavusios sritį virš žmonių tačiau šiek tiek žemiau apšviestosios Bodhisatvos. Karaliai gina centro dievo Indros (jap. Taishakuten) budistų karalystę. Jie tarnauja jam kaip generolai saugantys žmonių gyvenamąsias teritorijas.

Orginaliai kilę iš indų mitologijos, o vėliau įtraukti į budizmą. Laikoma, kad šie keturi karaliai turi Induizmo pirmtakus: Vaišravana (Vaiśravaṇa – वैश्रवण (कुबेर) – Kubera, Virudhaka (Virūḍhaka – विरूढक) – Jama, Dritaraštra (Dhṛtarāṣṭra – धृतराष्ट्र) – Indra, Virupakša (Virūpākṣa – विरूपाक्ष) – Varuna.

Mitologija

Visi keturi karaliai tarnauja Śakra, Trāyastriṃśa devų valdovui. Kiekvieną 8, 14 ir 15 mėnulio mėnesio dienomis karaliai išsiunčia ambasadorius arba patys keliauja patikrinti dorybės ir moralės būklę vyrų pasaulyje. Grįžę jie pranešė apie savo suradimus per Trāyastriṃśa devų susirinkimą. Pagal Śakra įstatymus karaliai ir jų palyda saugo Trāyastriṃśa nuo kito Asuros užpuolimo. Pasakojamą, kad jis vieną kartą yra grasinęs sunaikinti devų karalystę. Karaliai prisiekė saugoti Budą, Dharmą ir Budos sekėjus nuo pavojaus.

Pasak Vasubandhu, devos, gimusios Cāturmahārājika rojuje yra 1/4 krośa aukščio. Jų gyvenimo trukmė yra penki šimtai metų, kurių kiekviena diena yra lygi 50 metų mūsų pasaulyje, todėl jų bendra gyvenimo trukmė prasitęsia net iki devynių milijonų metų.

Kiekvieno karaliaus pasirinkta atributika yra susijusi su jų sekėjais. Pavyzdžiui nāgas, magiškos būtybės, kurios gali keistis tarp žmogaus ir gyvatės yra valdomi Virupakša karaliaus, atstovaujamo gyvatės. Gandharvas yra dangaus muzikantai, vadovaujami Dritaraštra karaliaus, atstovaujamo liutės. Skėtis buvo senovės Indijos karališkojo suvereniteto simbolis, o kardas simbolizuoja kovos meistriškumą. Vaišravana mangustinis, kuris išleidžia brangenybes iš savo burnos, atstovauja dosnumą priešingybėje godumui.

Pavadinimai

Kiekvienoje kalboje jie turi skirtingus pavadinimus:

  • Sanskrito kalboje: Caturmahārāja Chaturmahārājikā (चतुर्महाराज; Keturi didingieji karaliai) arba Lokapāla (लोकपाल; Pasaulio globėjai)
  • Kinų kalboje: Tiānwáng (天王; Dangiškieji Dievai), Sì Tiānwáng (四天王; Keturi Dangiškieji Dievai) arba Sì Dà Tiānwáng (四大天王; Keturi didieji dangiškieji Dievai)
  • Korėjiečių kalboje: Cheonwang (天王/천왕; Dangiškieji Dievai), Sacheonwang (四天王/사천왕; Keturi dangiškieji karaliai) arba Sadae Cheonwang (四大天王/사대천왕; Keturi didieji dangiškieji karaliai)
  • Japonų kalboje: Shitennō (四天王; Keturi dangiškieji karaliai)
  • Vietnamiečių kalboje: Tứ Thiên Vương (四天王; Keturi dangiškieji karaliai)
  • Tibetiečių kalboje: rgyal chen bzhi (རྒྱལ༌ཆེན༌བཞི༌; Keturi didieji karaliai)
  • Mongolų kalboje: Tengeriin dörwön xaan (ᠳᠥᠷᠪᠡ ᠮᠠᠬᠠᠷᠠᠨᠵᠠ Тэнгэрийн дөрвөн хаан; Keturi dangaus karaliai)
  • Tajų kalba: Chatumaharacha (จาตุมหาราชา; Keturi didieji karaliai) arba Chatulokkaban (จตุโลกบาล; Keturi pasaulio globėjai)

Vaišravana

Reikšmė: Jis viską girdi.
Apibūdinimas: Vaišravana yra vyriausias iš keturių karalių ir saugo šiaurę. Lietaus valdovas. Jo simboliniai ginklai yra skėtis ir pagoda. Dėvi sunkiasvorius šarvus ir dešinėje rankoje visada nešiojasi skėtį. Kartais jis vaizduojamas vienas, tačiau atstovauja visus keturis Karalius. Dažniausiai taip būna vaizduojama Japonijoje. Vaišravana gyvena krištoliniuose rūmuose ir valdo Utarakuru kontinentą. Jis dažnai asocijuojamas su senovės Indijos dievu Kubera,turto viešpačiu. Jis yra tas karalius, kuris nepertraukiamai klausosi žmonių ir viską visada girdi, o jo skėtis simbolizuoja Dharmos asamblėjos apsaugą.
Jis taip pat žinomas, kaip ,,Nusimanantis dangiškasis karalius“, naudojantis savo skėtį išaukti iliuzijas ir išsiblaškymus, leidžiantis žmonėms susikoncentruoti į tyrąją Dharmą. Kartais vietoje skėčio jis laiko pergalės vėliavą arba mangustą (plėšriųjų žinduolių šeima, kurių viena rūšis yra paplitusi Azijoje) primindamas savo laimėjimą prieš Nagas. Dažnai manoma, kad šis gyvūnas gali pagaminti neįkainojamas brangenybes. Nors ir Vaišravana yra laikomas turto Dievu, „turtas“ kurį jis atstovauja yra išmanymas apie Dharmą. Jis taip pat savo rankoje gali laikyti kardą arba trišakį. Kartais jo kairėje rankoje galime pamatyti ir indą arba stupą pilną brangenybių.
Vaišravana yra ir jakšų karalius, medžio arba gamtos dvasia. Savo rūstybės aspektu, jis naudoja skėtį sukurti tamsą ir chaosą, išsklaidydamas savo priešus.
Spalva: geltona ir žalia
Simboliai: skėtis, mangustas, stupa.
Sekėjai: jakšai
Kryptis: šiaurė
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 毗沙門天 / 毗沙天, 多聞天王 / 闻天(Duō Wén Tiānwáng)
– Japonų kalba: 多聞天 (Tamon-ten), 毘沙門天 (Bishamon-ten)
– Korėjiečių kalba: 다문천왕 / 多聞天王 (Damun-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Đa Văn Thiên
– Tibetiečių kalba: རྣམ་ཐོས་སྲས་ (Namthöse)

Virudhaka

Reikšmė: Jis priverčia augti.
Apibūdinimas: Virudhaka yra pietų karalius. Jis sukelia gerą šaknų augimą. Vėjo valdytojas. Jo simbolinis ginklas yra kardas, kurį jis nešiojasi dešinėje rankoje, kad apgintų Dharmą bei pietinį kontinentą. Šis karalius gyvena rūmuose, padarytuose iš stiklo ir valdo Džambudvipos žemyną. Jisai yra asocijuojamas su Induizmo dievu Jama, mirties dievu ir požemių karaliumi.
Taip pat jis yra kumbhandų, tam tikros rūšies moliūgo formos demonų, karalius. Kartais jis yra vaizduojamas prispaudęs demonus po savo pėdomis, – taip vaizduojamas blogio valdymas. Tai primena, kad šie karaliai turi rūstybės aspektų. Blogio valdymas gali būti purvinas darbas, tačiau jo veiksmai yra labai naudingi. Jo sanskritiškasis vardas Virudhaka nurodo didį augimą.
Spalva: mėlyna
Simbolis: kardas
Sekėjai: kumbhaṇḍai
Kryptis: pietūs
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 留博叉天 / 留博叉天, 增長天王 / 增王 (Zēng Zhǎng Tiānwáng)
– Japonų kalba: 増長天 (Zōchō-ten)
– Korėjiečių kalba: 증장천왕 / 增長天王 (Jeungjang-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Tăng Trưởng Thiên
– Tibetiečių kalba: ཕགས་སྐྱེས་པོ་ (Phakyepo)

Dritaraštra

Reikšmė: Palaiko karalystę.
Apibūdinimas: Dritaraštra yra rytų karalius. Muzikos Dievas. Jo simbolinis ginklas yra pipa (styginis instrumentas). Jis yra darnus ir gailestingas, todėl saugo visas būtybes. Naudoja muziką, kad atverstų kitus į budizmą. Jisai gyvena rūmuose iš aukso ir valdo Purvavidehos kontinentą. Asicijuojamas su induizmo dievu Indra, griaustinio viešpačiu. Dritaraštra yra tas, kuris palaiko žemę per harmoniją. Jo liutnia atstovauja lengvumui, patogumui ir geriems civilizacijos dalykams. Taip pat simbolizuoja harmoniją arba balansą: stygos negali būti nei per daug įtemtos, nei per daug laisvos. Visi žmogaus reikalai turi būti atlikti nuosaikiai. Jis taip pat nurodomas, kaip karalystės laikytojas dangiškasis karalius.
Jis yra gandharvų, kurie yra dangaus muzikantai ir dažniausiai mene vaizduojami kaip angelai, karalius. Savo rūsčiajame aspekte jis gali ištraukti stygas iš savo instrumento ir sukelti vėjus. Kai jo priešai nustoja klausyti, vėjas pučia į laužus ir jų stovyklos sudega iki pamatų, taip apgindamas Karalystę. Jis, visai kaip Virudhaka, kartais pastebimas laikantis kardą. Tai sustiprinta Dritaraštra reikšmė, ,,Apginti tautą“ ir primena mums, kad net ir būdamas muzikantu, jis įkūnija didžią galią ir stiprybę.
Spalva: balta
Simbolis: pipa
Sekėjai: gandharvai
Kryptis: rytai
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 多羅吒天 / 多天, 持國天王 / 持国天王 (Chí Guó Tiānwáng)
– Japonų kalba: 持国天 / 治国天 (Jikoku-ten)
– Korėjiečių kalba: 지국천왕, 持國天王 (Jiguk-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Trì Quốc Thiên
– Tibetiečių kalba: ཡུལ་འཁོར་སྲུང་ (Yülkhorsung)

Virupakša

Reikšmė: Viską mato.
Apibūdinimas: Virupakša yra vakarų karalius. Jis viską mato. Jo simbolinis ginklas yra gyvatė arba , kuri atstovauja drakoną. Kaip akis danguje jis mato žmones, kurie netiki Budizmu ir juos atverčia į šį tikėjimą. Jo senovinis vardas reiškia – ,,kuris turi plačių tikslų”. Jis gyvena sidabriniuose rūmuose ir valdo Aparagodanijos kontinentą. Asocijuojamas su induizmo dievu Varuna,kosmoso eiliškumo valdovu. Kaip ir Virupakša jis yra ,,Vienintelis su plačiu suvokimu”. Sakoma, kad kaip indų dievybė Varuna jis stebi pasaulį su tūkstančiu akių pagalba.
Jo rankoje esanti gyvatė reiškia, kad jis yra nagų Karalius. Jis tarnauja, kad pakeltų mūsų sąmoningumą ir įkvėptų mumyse Bodhi mintis. Dėl to, jis yra vadinamas ,,plačių akių dangiškuoju karaliumi”. Jo neigiamas aspektas yra atskleidžiamas gyvate: gyvatės yra nei blogos, nei geros, tačiau jos yra nepastovios. Jeigu vienas nepasiruošęs permainoms, atstovaujančioms gyvatės galios, gali įvykti katastrofa.
Spalva: raudona
Simbolis: gyvatė, stupa, perlas
Sekėjai: nagos
Kryptis: vakarai
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 毗琉璃天 / 毗琉璃天, 廣目天王 / 广目天王 (Guăng Mù Tiānwáng)
– Japonų kalba: 広目天 (Kōmoku-ten)
– Korėjiečių kalba: 광목천왕, 廣目天王 (Gwangmok-cheonwang)
– Sino-vietnamiečių kalba: Quảng Mục Thiên
– Tibetiečių kalba: སྤྱན་མི་བཟང་ (Chenmizang)

Keturių dangiškųjų karalių atsiradimas Kinijoje ir Japonijoje

Keturi sergėtojai iš Indijos į Kiniją bei kitas Azijos šalis buvo perduoti VI a. Vienas iš anksčiausių keturių dangiškųjų karalių atvaizdavimas Kinijoje užfiksuotas VI a. Pab. yra iš Dunhuango urvų. Kitas pavyzdys yra didžiulė akmeninė Vaišravanos statula esanti Longmeno urvuose Fengsiano šventykloje (kin. 奉先寺 Fengxian), Kinijoje. Manoma, kad ši statula apytiksliai buvo baigta 672-675 m.

Keturi karaliai Japonijoje introdukuoti VI a. pab., Osakoje. Pasak Nihongi (jap.日本紀), princas Šiotoku meldėsi keturiems dangiškiesiems karaliams, kad jie padėtų apginti Mononobe-no Moriją (jap. 物部守屋 Mononobe-no Moriya) bei prieš kitus, kurie priešinosi budizmo įvedimui Japonijoje. Šiotoku pasiekė pergalę ir neilgai trukus pastatė Keturių karalių šventyklą.

Japonijos valstybė yra sudaryta iš daugybės salų. Mitams apie keturius karalius atkeliavus į Japoniją, jie paplito po visas salas. Beveik kiekviena pagrindinė šventykla pagrindiniuose regionuose turi visų keturių dangiškųjų karalių statulas. Jie taip pat yra labai dažnai vaizduojami mandalose, japonų ezoterinio budizmo sektose. Tačiau nuo IX a. jų funkcijos ir simbolika buvo išstumtos kitų dievybių, tokių kaip Dhjani budos, vidjaradžos ir 12 devų.

Keturi dangiškieji karaliai Japonų mitologijoje

Japonijoje keturi dangiškieji karaliai taip pat yra laikomi keturių krypčių sergėtojais, budizmo įstatymų gynėjais, žmonijos gynėjais, bodhisatvų ir Budos gynėjais. Dažniausiai jie pastebimi stovintys visada pasikeitusiame kampe. Visi keturi karaliai yra vaizduojami, kaip žiauriai atrodantys kareiviai, kartais su ugnies aureole už jų galvų. Kinijoje ir Japonijoje jie yra dažniausiai yra vaizduojami stovintys ant demonų  (jap. 邪鬼 Jaki). Taip norima parodyti jų galią atremti ir nugalėti blogį. Taip pat jie laiko ginklus arba įrankius, kad panaikintų blogio įtaką ir nuslopintų budizmo priešus.

Japoniškuose meno kūriniuose, o ypač mandalose, keturi dangiškieji karaliai pasirodo tokia eilės tvarka: Dritaraštra (Rytai), Virudhaka (Pietūs), Virupakša (Vakarai) ir Vaišravana (Šiaurė).

Vienas iš ankstesniųjų kūrinių, kuris supažindino Japoniją su Keturiais dangiškaisiais karaliais buvo ,,Suvarnaprabhasasutra“. Skyriuje pavadinimu ,,Shitennō-bon“ (Keturi dangiškieji karaliai), pirmąjame jo vertime, vienuolis Donmusen sukuria Konkomjokjo sutrą. Taip pat šiame skyriuje Keturi dangiškieji karaliai suteikia Budai garantiją: ,,Jei vyras turintis šią sutrą eina į karaliaus sferą ir karalius eina pas vyrą, klauso sutros ir apsaugo bei gerbia jį, Keturi dangiškieji karaliai sąžinigai gins karalių, jo sferą ir jo dalykus, palengvins jų kančias ir apipils juos ramybe. Jei vienuoliai, vienuolės bei tikintieji turės šią sutrą ir karalius taip pat tai garbins dangiškieji karaliai užtikrins karaliui jei jo dalykams ramybę ir išvaduos juos nuo rūpesčių. Jei vienuoliai, vienuolės ir tikintieji skaitys šią sutrą ir karalius garbins gerbs ir aukštins tai, dangiškieji karaliai privers kitą karalius gerbti ir aukštinti šį karalių. Kai sutra skaitoma karaliaus rūmuose, dangiškieji karaliai ateis į rūmus pasiklausyti su daugybe šeimininkų, įskaitant Brahma, Indra, Sarasvati, Lakšmi, Prithivi, Mahešvara, Pancika, Hariti ir jos penkis šimtus vaikų, padargės ir dvasios. Buda, po to, pagyrė Keturis dangiškuosius karalius ir liepė jiems saugoti karalius kurie turėjo, gerbė ir garbino sutrą. Keturi dangiškieji dievai turi apsaugoti jų rūmus, dalykus ir karalystes, nugalėti jų priešus, atsikratyti jų kančiomis ir palaiminti juos ramybe.“ (Saroj Kumar Chaudhuri, 2003)

Shitennō simbolizavimas ir meno kūriniai Jponijoje atspindi ne tik Induizmo kilmę bet tap pat asocijuojamas su keturiomis Kinų mitinėmis būtybėmis – drakonu, raudonu paukščiu, tigru ir vėžliu. Šie keturi gyviai, žinomi, kaip Kinijos imperatoriaus dangaus emblemos, taip pat yra laikomi keturių pusių sergėtojais ir yra vaizduojami Kinų meno kūriniuose. Kiekvienas turi atitinkamą sezoną, spalvą, elementą ir dorybę, kaip ir Shitennō. Tačiau Japonijoje, keturios Kinų būtybės pakeistos į Budizmo atitikmenis (Shitennō).

Kai kuriose Japonų pasakose, pasakojama, kad didvyris Raiko keliauja su keturiais kompanijonais, kurie yra vadinami karaliais saugotojais, nurodant šiuos keturi dangiškuosius karalius. Jie yra Wanatabe, Urabe no Suetake, Usui Samitsu ir Kaidomaru arba kitaip Sakata no Kintoki.

Ramajanos epas

Šie induizmo dievai yra minimi žymiojo Ramajanos epo  ištraukoje:

Gali Jis, kurio rankos griauna
Rytuose būti tavo sargyba ir skydas
Gali Jama globa būti pietų draugu
Ir Varun rankos ginti vakarus
Ir leisti Kuvera, aukso valdovui
Šiaurę laikyti su tvirta apsauga.

,,Jis, kurio rankos griaunia” yra Indra (Dhṛtarāṣṭra); ,,Varun” ir ,,Kuvera” alternatyvi Varuna (Virūpākṣa) ir Kubera (Vaiśravaṇa) rašyba. Kubera taip pat kartais yra vadinamas Soma. Keturi dievai yra asocijuojami ne tik su keturiomis kryptimis bet taip pat ir su keturiomis planetomis: Jama su Marsu, Indra su Jupiteriu, Kubera su Venera, Varuna su Merkurijumi.

Kaip minėta anksčiau, šie keturi dievai pasirodo Budos istorijose. Pavyzdžiui, kai Buda paliko savo rūmus vidury nakties ieškoti nušvitimo, jie laikė vieną iš arklio kanopų, kad nepažadintų savo šeimos. Vėliau jie pasirodė pasikeitę į budizmo figūras su svarbiomis užduotimis, kaip nurodoma epo stulpelyje. Jų atvaizdai yra paplitę visose Azijos šventyklose. Kai kuriose Japonijos šventyklose vietoje “Dviejų sargybinių”  vartų, turi Keturių dieviškųjų karalių vartus. Priekinių vartų dalyje, kiekvienoje pusėje yra figūra, taip pat ir gale.

Keturi Dangiškieji Karaliai Tōdaiji šventykloje

Didžioji Budos salė (tariamai didžiausias medinis pastatas pasaulyje) Todaidži šventykloje (jap. 東大寺 Tōdaiji) Naroje, buvo atstatyta XVIIIa. pradžioje. Dabar yra tik 66% buvusio dydžio. Jos atsatymas buvo pabaigtas 1708 arba 1709 bet nuniokotų statulų remontas ir keitimas vyko iki XVIII a. pabaigos. Dvi didžiulės medinės Virupakšos ir Vaišravanos statulos buvo išdrožtos Edo periodu, kai vyko Todaidži šventyklos rekonstrukcija. Tačiau darbas su šiomis dviem statulomis prasidėjo tik 1799 m.. Pati šventykla parodo, kad misogi kaji (jap. 御衣木加持), ezoterinė pareigybė valyti ir pašventinti medieną prieš drožinėjimą, Virupakšos statulai įvyko tik 1799 m., o po to – Vaišravanos. Pasakojama, kad šventyklai pritrūko finansavimo gaminant visų keturių dievų statulas. Todėl Vaišravanos statula yra vienintelė, kuri buvo nudažyta. Virupakšos statula baigta, tačiau be polichromijos. Tuo tarpu Virudhakaos bei Dhritaraštros statulos niekada nebuvo pabaigtos. Išdrožtos yra tik jų galvos, kurios šiuo metu yra taip pat šventykloje.

Šaltiniai:

buddhist-artwork.com, Shitenno (Four Heavenly Kings), Shitennō Catalog. Prieiga per internetą: http://www.buddhist-artwork.com/html/shitenno__four_heavenly_kings_.html [žiūrėta 2018-05-15]

Charles Muller, 2003, A DICTIONARY OF CHINESE-BUDDHIST TERMS. William Edward Soothill ir Lewis Hodous, A Dictionary of Chinese Buddhist Terms.  Creative Commons License. 1p., 306p., 482 p., 486p. Prieiga per internetą: http://mahajana.net/texts/soothill-hodous.html [žiūrėta 2018-05-15]

Chaudhuri, Saroj Kumar, 2003, Hindu Gods and Goddesses in Japan. Vedams eBooks (P), Naujasis Delis.

Jeremy Roberts, 2010, Japanese Mythology A to Z. JAV.

JPTAN2012, 2017, THE FOUR HEAVENLY KINGS: GETTING TO KNOW FOUR POWERFUL BUDDHIST GODS THAT HELPS BESTOW WEALTH, SUCCESS, PEACE, AND PROTECTION. Prieiga per internetą: https://sanaakosirickylee.wordpress.com/2017/08/30/the-four-heavenly-kings-getting-to-know-four-powerful-buddhist-gods-that-helps-bestow-wealth-success-peace-and-protection/ [žiūrėta 2018-05-15]

The Temple Guy, The Four Heavenly Kings, Keepers of the Four Directions. Preiga per internetą: http://thetempleguy.com/mi-le-fo/ascent/174kings.htm [žiūrėta 2018-05-15]

The Soka Gakkai, 2002, Dictionary of Buddhism: four heavenly kings. Prieiga per internetą: https://www.nichirenlibrary.org/en/dic/Content/F/163 [žiūrėta 2018-05-15]

Saroj Kumar Chaudhuri, 2003, Hindu Gods and Goddesses in Japan. Vedams eBooks (P)

Schumacher, SHITENNŌ = Four Heavenly Kings, Guardians of the Four Compass Directions ir The Four Heavenly Kings at Tōdaiji Temple. Prieiga per internetą: http://www.onmarkproductions.com/html/shitenno.shtml [žiūrėta 2018-05-14]

Walther Sell, 2010-2016, The Four Heavenly Kings – Shitenno, Prieiga per internetą: http://japanesesymbolsofpresence.com/heavenly_kings.html [žiūrėta 2018-05-14]

0 votes