Macumoto pilis
Macumoto pilis (松本城 Matsumoto-jō) baigta statyti XVI a. pab. yra viena seniausių pilių Japonijoje, esanti Macumoto mieste, Nagano prefektūroje. Dar žinoma Varnos (烏城 Karasu-jō) vardu, dėl juodų sienų ir stogų, kurie atrodo, kaip besiskleidžiantys sparnai. Pilis yra įtraukta į Japonijos nacionalinių vertybių sąrašą ir turi seniausią donžoną (pilies gynybinis, sargybos ir gyvenamasis bokštas) šalyje. Pilis pastatyta iš akmens ir medžio, kitaip negu dauguma, pastatyta lygumoje, netoli upės. Kadangi nebuvo nė karto pilnai sugriauta, pilies interjere ir eksterjere yra išlikę daug autentiškų detalių.
Macumoto miestas
Esantis 221 km nuo Tokijo, beveik Nagano prefektūros centre, miestas įsikūrė aplink žymiąją Macumoto pilį. Apsuptas Japonijos alpių, pasižymi išlaikytomis tradicijomis, išliko daug Meidži eros statinių, kurie susipynė su šiuolaikine architektūra.
Istorija
Pilies istorija prasideda Kovojančių žemių (戦国時代 Sengoku jidai) (politinių intrigų ir karinių konfliktų) periode. 1504 m. Šimadačis Sadanaga iš Ogasavaros klano pastatė fortą, apsiginti nuo užpuolėjų. Rytinėje antrosios citadelės pusėje jau buvo įsikūrusi prekyvietė, bet vakarinė dalis pelkėtoje vietovėje nebuvo tinkama apgyvendinimui. Tolesnė konstrukcija ir pilies plėtimasis prasidėjo apie 1580 m. Tojotomiui Hidejošiui pavaldi Išikavos šeima tapo regiono daimio (大名 daimyō )(galingu regiono valdovu feodalinėje Japonijoje). Išikavos skatino ir padėjo pilies miesteliui plėstis. Pagrindinis donžonas buvo pastatytas lordo Jasunagos (antrojo daimio) tarp 1593 m. ir 1594 m. Norimasa ir Jasunaga iš Išikavos šeimos pastatė didžiąją dalį pilies. Donžoną ir mažesnįjį bokštą šiaurės vakaruose pradėjo statyti 1590 m. Šiandien yra išlikę Vatari bokštas, rezidencija, Taikomono vartai (išoriniai vartai prie vandens griovių), dviejų dalių Juodieji vartai, Cukimi Jagura, gynybiniai grioviai su vandeniu aplink pilį, išorinės gynybinės sienos ir pamatai. Visa tai, taip pat buvo reikalinga norint sukurti miestą ir jo infrastruktūrą. Manoma, kad didžioji Macumoto pilies dalis buvo pabaigta maždaug 1593-1594 m. Kitus 280 metų iki feodalinės sistemos sugriovimo Meidži restauracijos metu, pilį valdė iš viso 23 Macumoto lordai, atstovavę šešias skirtingas daimio šeimas. (Schmorleitz, 1974, p. 56)
Išsaugojimas
1872 m. po Meidži restauracijos pilys buvo laikomos senojo valdančiojo elito simboliu, todėl daugybė jų buvo nugriautos ar sudegintos. Macumoto pilis, kaip ir dauguma buvusių daimio statinių buvo norėta sunaikinti: išoriniai grioviai beveik užpildyti žemėmis, sienos apgriautos. Pasklidus žiniai, kad donžonas yra planuojamas nugriauti, vietiniai gyventojai ir įtakingi asmenys įsteigė judėjimą už pilies išsaugojimą – pradėjo rinkti lėšas renovacijai ir bandė atkreipti vietinių politikų dėmesį. Galiausiai miesto valdžiai įsigijus pilį, ji buvo apsaugota nuo tolesnio niokojimo ir buvo pradėta renovuoti vadinamosios „didžiosios Meidži renovacijos“ metu nuo 1903 m. iki 1913 m.
Vėlyvajame Meidži periode, donžonas pradėjo krypti. Nors daug žmonių tikėjo Tada Kasukės prakeiksmu, bokšto krypimui įtaką padarė statybinis defektas ir ilgas nesirūpinimas statinio būkle. Penktajame donžono aukšte ant kolonų galima rasti virvių žymių, tikima, kad bokštui pradėjus svirti, „didžiosios Meidži restauracijos“ metu jis bandytas ištiesinti tempiant virvėmis į kitą pusę. Tačiau rašytiniai šaltiniai teigia, kad bokštas buvo ištiesintas trumpinant apatinius polius. 1952 m. donžonas, Inui-ko-tenšu (mažesnis šiaurinis bokštas), Vatari-jagura (praėjimas su stogu), Tacumi-cuke-jagura (pietinis sparnas), ir Cukimi-jagura (mėnulio stebėjimo kambarys) buvo pripažinti kaip nacionalinės vertybės. 1950-1955 m. vyko dar viena renovacija, vadinamoji „didžioji Šiova renovacija“. Ninomonas (antroji Juodųjų vartų dalis) ir sodebei (šoninė siena) buvo rekonstruoti 1990 m. Taiko-monas (išoriniai vartai prie pirmųjų vandens griovių) buvo rekonstruoti 1999 m. (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Pilies struktūra
Macumoto pilies komplesą sudaro didysis donžonas, mažasis Inui (šiaurės vakaruose) bokštas, Vatari bokštas (dviejų aukštų jungiamasis praėjimas su stogu) ir Cukimi (mėnulio stebėjimo) bokštas. Pagrindinis donžonas ir Inui bokštas yra sujungti Vatari bokšto, tuo tarpu Cukimi bokštas yra sujungtas Tacumicukės bokštu (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Didysis donžonas yra sudarytas iš šešių aukštų. Pirmojo aukšto išorėje aiškiausiai matosi juodos lakuotos sienų apkalos apačioje ir baltas tinkas viršutinėje sienos dalyje. Apkalų paskirtis yra apsaugoti donžoną nuo lietaus vandens, kur bokšto stogas nepasiekia. Buvo didelė tikimybė, kad siena, padengta tik baltu tinku neatlaikys ir sugrius dėl lietaus, todėl buvo pritvirtinti apkalai. Manoma, kad apkalų dėka sienos išsilaikė bent 50 metų (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Išiotoši arba langai akmenų mėtymui, buvo skirti apsiginti nuo priešų lipančių akmenine siena apmėtant akmenimis ar apipilant verdančiu vandeniu. Sengoku periodu dažniausiai naudojamas ginklas buvo dagtinis šautuvas, manoma, kad jais taip pat buvo šaudoma pro langus akmenų mėtymui. Vatari Jaguroje, Inui bokšte ir donžone iš viso buvo įrengta vienuolika tam skirtų langų. Jie įrengti sienos viduryje ir abiejuose priešakiniuose kampuose. Atidarius langą iš vidaus, matosi kad siena pastatyta beveik 57 laipsnių kampu, kuris leisdavo lengvai apginti tvirtovę nuo užpuolikų (Turnbull, 2003, p. 30).
Antrajame aukšte yra papildomų ertmių ir langų skirtų bokšto gynybai. Trečiajame aukšte dėl dvigubo stogo nėra langų. Šis aukštas dar vadinamas Kakuši-kai (paslėptuoju aukštu) arba Karajamidžiu (tamsiuoju aukštu). Didelė tikimybė, kad šis aukštas karo metu buvo naudojamas kaip pastogė pabėgeliams ar sandėlis. Ketvirtajame aukšte įrengtas Gozašo (gyvenamoji erdvė). Manoma, kad ten apsistodavo lordas, kuomet būdavo pilyje. Ši vieta nebuvo skirta svečių pasilinksminimams ar pobūviams. Teigiama, kad jei lordas pasilikdavo Gozašo aukšte mūšio metu, pilis ir mūšis taip pat būdavo paskutinėje stadijoje. Lubos ketvirtajame aukšte yra labai aukštos (maždaug 4 metrai), laiptai, pastatyti tarp dviejų kolonų, buvo maždaug 61 laipsnio statumo. Tai yra stačiausi laiptai visoje Macumoto pilyje. Tačiau laiptai iš penktojo aukšto į šeštąjį pastatyti tarp trijų kolonų, todėl viduryje yra laiptų aikštelė, dėl kurios šie laiptai nėra tokie statūs, nors lubos šiame aukšte yra aukštesnės nei 4 metrai. Penktajame aukšte už kiekvieno kraigo buvo pastogės. Pastogėse įrengti mašamado (karių langai) leido iš visų pusių apžvelgti teritoriją ir mūšio lauką. Manoma, kad šios pastogės buvo naudojamos strateginiams vasalų susitikimams karo metu (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Kuromonas (Juodieji vartai) susidaro iš dviejų dalių: Ičinomono (išorinių vartų) ir Ninomono (vidinių vartų). Ičinomonas yra pagrindinis įėjimas į pilį. Pasakojimai teigia, kad vartai vadimani Kuromonu todėl, kad juoda spalva buvo laikoma geriausia, reprezentuojanti vartų puikumą. Ant vartų stogo galima matyti čerpes su pilį valdžiusių šeimų herbais. 1950-1955 m. vykusios restauracijos metu, gerai išsilaikiusio čerpės buvo nuimtos ir paliktos saugoti. 1960 m. Kuromono restauracijos projekto metu, šios išsaugotos čerpės buvo vėl panaudotos. Kadangi Juodųjų vartų planai neišliko, įgaliotasis dizaineris Ičikava Kijojasu kaip pavyzdį panaudojo Nagojos pilies Vatari Yagura (stogu dengtą praėjimą). Ninomonas yra kiek toliau, už vidinio vandens griovio. 1989 m. vidiniai vartai ir juos jungiančios atramos buvo atstatyti, kad būtų galima sujungti abejus vartus. Šiose atramose yra maži langai, kad būtų galima apšaudyti priešus kitoje griovio pusėje, taip neprisileidžiant jų arčiau pilies (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Taikomono vartai yra pastatyti išorinėje sienoje prie vandens griovių. Edo periodu jie buvo naudojami kaip sandėlis, bet buvo nugriauti ankstyvajame Meidži periode. 1992 m. buvo baigtas gretimų akmeninių sienų atstatymas, o 1999 m. Taikomono vartai buvo suformuoti taip, kad atitiktų pamatų akmenų formą. Šalia Taikomono vartų yra Taiko bokštas, kuriame buvo varpas ir būgnai, pranešantys laiką ir informaciją vasalams. Taiko bokšto pavadinimas davė pradžią Taikomono vartams (Matsumoto Castle, National Treasure of Japan, 2013).
Pilies legenda
Tada Kasukė gyveno XVII a. antroje pusėje. Jis buvo turtingas ir išsilavinęs valdininkas Macumoto valdose, trumpai vadovavęs vienam iš kaimų, bet buvo nušalintas dėl per švelnaus elgesio su kaimiečiais. Apie 1687 m., vietiniams gyventojams buvo labai sunkus laikotarpis: pasėlius užklupo didžiulė blogo derliaus banga ir ūkininkai sunkiai sudūrė galą su galu. Sužinojęs apie mokesčių didinimą, Tada Kasukė kartu su kitais ūkininkais pasipiktino valdininkų sprendimu ir nusprendė taikiai prašyti mokesčių mažinimo, – parašė protesto laišką ir nusiuntė jį magistrato nariams Macumoto pilyje. Vietiniai gyventojai išgirdę, kad pats Tada Kasukė žada perduoti laišką, susirinko aplink Macumoto pilį, kai kurie ėmė puldinėti ir plėšti netoliese esančius pirklius ir amatininkus. Kadangi pilies lordas tuo metu buvo išvykęs, likusiems valdininkams teko pasirūpinti neramiais ūkininkais. Greitai neramumai peraugo į maištą (šiandieną žinomą kaip Džiokio sukilimas (貞享騒動 Jōkyō Sōdō, 1686 m.). Prašymas buvo patvirtintas penkių likusių pareigūnų ir gyventojai sulaukė dokumento teigiančio, kad mokesčiai bus sumažinti. Tačiau po mėnesio, Tada Kasukė ir kiti 27 sukilimo vadovai buvo suimti, jiems buvo įvykdyta mirties bausmė, o mokesčių mažinimo dokumentai konfiskuoti ar sunaikinti. Sakoma, kad Tada Kasukė prieš mirdamas dėl išdavystės prakeikė tuometinius Macumoto valdovus, – Midzuno šeimą. Greitai juos užpuolė negandos, o po 200 metų, Meidži eros pabaigoje, net pats Macumoto pilies bokštas ėmė pavojingai svirti į šoną (Yasuka, KPC Window on Japan, 2014).
Naudota literatūra:
