Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Nagojos pilis

Parašė Atėnė Aurėja Trečiokaitė - 2019-01-22 - Japonija

Nagojos pilis

Nagojos pilis (jap. 名古屋城, Nagoya-jō), kuri taip pat yra žinoma Meidžio (jap. 名城, Meijō) pilies vardu, yra viena žymiausių Japonijos pilių. Šiuo metu tvirtovė randasi viename didžiausių Japonijos miestų – Nagojoje, tačiau senovėje ji stovėjo to meto Hidzeno (jap. 肥前国, Hizen no kuni) provincijoje. Nagojos pilis buvo pradėta statyti Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai) 1610 m., o pabaigta – 1619 m. Pilies statybai buvo panaudotas granitas bei mediena. Nagojos pilyje rezidavo Ovari Tokugava (jap. 尾張徳川家, Owari Tokugawa-ke) šeimos atšakai priklausantys asmenys. Šis statinys stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945 m.). Nagojos pilis buvo rekonstruota du kartus: 1957-1959 ir 2009-2018 metais.

Pilies komplekso istorija ir plėtra

Japonijos pilietinio karo laikotarpiu, 1600m., Tokugava Iejasu (jap. 徳川家康, Tokugawa Ieyasu) laimėjo Sekigaharos (jap. 關ヶ原の戰い, Sekigahara no Tatakai) mūšį. Šis istorinis įvykis simbolizavo Edo laikotarpio pradžią, kuris truko apie tris šimtus metų. Nagojos pilis nebuvo vienintelė tvirtovė, kuri buvo pastatyta šiame strategiškai svarbiame Japonijos regione. Anksčiau šioje vietoje stovėjo kita pilis, tačiau karo metu ji buvo sugriauta. Jos vietoje, Tokugavos Iejasu paliepimu, ir buvo pastatyta Nagojos pilis. Pilies statybų projektas buvo patikėtas architektui Nakajui Masakijo (jap. 中井 正清, Nakai Masakiyo). Šis žmogus prisidėjo prie tokių architektūrinių šedevrų kaip Nidžio (jap. 二条城, Nijō-jō), Fušimi (jap. 伏見城, Fushimi-jō), Edo (jap. 江戸城, Edo-jō) ir Sunpu (jap. 駿府城, Sunpu-jō) pilių statybos. Jo sukaupta ilgametė pilių statymo patirtis leido jam sukurti dar vieną architektūrinį meno kūrinį. Svarbu paminėti, jog pilies akmenines sienas buvo įsakyta pastatyti 20-čiai Daimjo (jap. 大名, Daimyō) lordų (Daimjo – Edo laikotarpiu gyvenę, galingi japonų feodalai, valdę didžiąją Japonijos dalį). Tarp dvidešimties feodalų buvo tokios garsios istorinės asmenybės kaip: Kato Kijomasa (jap. 加藤 清正, Katō Kiyomasa), Fukušima Masanoris (jap. 福島 正則, Fukushima Masanori) ir Maeda Tošicune (jap. 前田 利常, Maeda Toshitsune). Akmenys, kuriuos jie vežė pilies statybai ir kuriuose buvo išraižyti jų šeimų ženklai, išliko iki mūsų dienų. Iki 1610 m. pabaigos buvo beveik pabaigta statyti akmenines sienas pilies komplekso Honmaru (jap. 本丸御殿, Honmaru Goten), Ninomaru (jap. 二の丸御殿, Ninomaru Gōten), Kjūden (jap. 宮殿, Kyūden) ir Ofukemaru (jap. 御深井丸, Ofukemaru) pastatams. 1612 m. viduryje buvo pradėti statyti patys Honmaru rūmai. Tokugava Iejasu pilį perdavė savo sūnui – Tokugavai Yošinao (jap. 徳川 義直, Tokugawa Yoshinao). Jis buvo pirmasis Nagojos pilies valdovas, prisidėjęs prie Ovari Tokugavos šeimos klestėjimo. Jo valdymo laikotarpiu buvo pagerinta Nagojos pilies-miesto infrastruktūra. 1633m. buvo pradėta Honmaru rūmų renovacija, nes joje ketino apsilankyti šalies valdovas Tokugava. Pilis buvo atnaujinta, papuošta, pačiam valdovui buvo įrengti nauji vonios ir svetainės baldai. Sekančiais metais renovacijos darbai buvo tęsiami: buvo perdažytos lubos, įrengtos stumdomos durys. Restauracijos darbai tuo nesibaigė, jie buvo tęsiami ateinančius keletą amžių. Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje, 1945m., beveik visa Nagojos pilis buvo sunaikinta, tačiau vėliau rekonstruota. Dabartinė Nagojos pilis nėra autentiška.

Auksiniai Nagojos pilies kinšiačiai

Kinšiačiais (jap. 金鯱, kinshachi) – yra vadinami auksiniai delfinai arba karpiai, kurie yra išskirtinai sutinkami japonų mitologijoje. Kinšiačiai yra dažniausiai vaizduojami kaip padarai, turintys tigro galvą ir didžiulį žuvies kūną. Teigiama, jog Kinšiačiai mėgsta gyventi šaltame vandenyje, jų pelekai visada būna nukreipti į viršų, į dangaus aukštybes. Tikima, jog šie padarai yra vandens dievai, kurie gali valdyti šį elementą. Savo pilvuose jie gali sukaupti ne tik dideles vandens atsargas, bet taip pat moka prišaukti lietų. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių, japonai juos mėgdavo statyti ant svarbių pastatų viršūnių. Manyta, jog kinšiačiai padės apsaugoti pastatą nuo gaisro ir ugnies liepsnų. Kinšiačiai gali būti randami ant įvairių pastatų, tačiau auksinius Kinšiačius galima pamatyti tik vienoje vietoje – ant Nagojos pilies stogo viršūnės. Jie ne tik saugo pilį nuo liepsnos, bet ir demonstruoja Tokugavos šeimos galią ir turtus.

Pilies Honmaru rūmai

Nagojos pilies komplekse esančiuose Honmaru rūmuose rezidavo Tokugavos Iejasu sūnus. Patys rūmai yra laikomi unikaliu architektūros šedevru ir yra vienu iš šalies nacionalinių lobių. Honmarų rūmai susideda iš keturių dalių: priėmimo kambarių, gyvenamųjų patalpų, patalpų, skirtų pramogoms bei virtuvės erdvės. Visas jas sujungia koridoriai. Šių rūmų architektūrinis stilius yra būdingas Edo periodo statiniams. Savo prabanga ir ištaigingumu jie primena Ninomaru rūmus, kuriuose taip pat buvo siekta pabrėžti valdovų turimą turtą ir galią. Šie Nagojos pilies rūmai yra įžymūs ir dėl to, jog juose buvo surengtas iškilmingas banketas imperatoriui Šiovai (jap. 昭和, Shōwa). Antrojo pasaulinio karo metu, sąjungininkų lėktuvų antskrydžių metu Ovari valdovų rūmai buvo sunaikinti. Pasibaigus karui, tuometinis pilies savininkas sukvietė geriausius šalies amatininkus bei menininkus, kurie naudodami autentiškas medžiagas, atkūrė ne tik Honmaru rūmus, bet ir patį pilies kompleksą.  Honmaru rūmai yra atviri visuomenei nuo 2018 m. Birželio 1 d.

Nagojos pilies sąsajos su kultūra

No (jap. 能, Nō) (klasikinės japonų muzikinės dramos forma), Kjogen (jap. 狂言, Kyōgen) (tradicinio japoniško komedijos teatro rūšis) ir Sado (jap. 茶道, sadō, liet. „arbatos ceremonija“) buvo neatskiriama Nagojos pilies dalis. Šios kultūros formos buvo itin praktikuojamos Tokugavos Muneharu (jap. 徳川 宗春, Tokugawa Muneharu), septintojo Nagojos pilies valdovo, valdymo metu. Edo laikotarpiu Ovari Tokugavų šeimos atšaka praturtėjo ir įgavo daug galios, todėl galėjo sau leisti į Nagoją atsivežti ne tik reikalingas materialines gėrybes, bet ir žmones, kurie ne tik dirbo, bet ir aktyviai prisidėjo prie pilies kultūrinės veiklos. Į Nagoją atsikėlę prekybininkai išmoko ir praktikavo ne tik anksčiau paminėtas meno formas, bet ir aktyviai dalyvavo vaka (jap. 和歌, Waka) (klasikinės japonų poezijos tipas) bei haiku (jap. 俳句, Haiku) (trumpi poezijos kūriniai sudaryti iš trijų eilučių ir septyniolikos skiemenų) kūrybos procesuose. Maisto kultūra Nagojoje taip pat suklestėjo šiuo laikotarpiu. Pilis-miestas garsėjo savo rausvai ruda fermentuota pupelių pasta (jap. 味噌, miso).

Naudota Literatūra

  1. A Journey Through History: Nagoya Castle, 2018. Main Castle Tower of Nagoya Castle. Nagoya Castle: Official Website. Prieiga per internetą: <https://www.nagoyajo.city.nagoya.jp/13_english/index.html> [žiūrėta 2018 lapkričio 23].
  2. Compathy Magazine, 2018. Nagoya Castle – Through War and Destruction. Prieiga per internetą: <https://en.compathy.net/magazine/2016/10/03/nagoya-castle-through-war-and-destruction/> [žiūrėta 2018 lapkričio 25].
  3. Expedia, 2018. Nagoya Castle.Prieiga per internetą: <https://www.expedia.com/Nagoya-Castle-Nagoya.d6103812.Vacation-Attraction> [žiūrėta 2018 lapkričio 24].
  4. Japan-guide.com, 1996-2018. Nijo Castle (Nijojo).Prieiga internete: <https://www.japan-guide.com/e/e3918.html> [žiūrėta 2018 lapkričio 25].
  5. Nagoya Castle and highlights in Nagoya City tour, places to visit in Nagoya. Nagoya. Prieiga per internetą: <https://tourguides.nagoya/en/nagoya_castle_and_highlight.html> [žiūrėta 2018 lapkričio 24].
  6. Nagoya Castle Hommaru Palace, 2016. About the Hommaru Palace. Nagoya-info.jp. Prieiga per internetą: <https://www.nagoya-info.jp/en/hommaru/> [žiūrėta 2018 lapkričio 20].
  7. Nagoya Castle. Nagoya Castle. samurai-archives.com. Prieiga per internetą: <http://wiki.samurai-archives.com/index.php?title=Ngoya_castle> [žiūrėta 2018 lapkričio 22].
  8. Nagoya Castle. Nagoya Castle Information. city.nagoya.jp. Prieiga per internetą: <https://www.nagoyajo.city.nagoya.jp/13_english/pdf/eigo.pdf> [žiūrėta 2018 lapkričio 23].
  9. Nagoya travel guide, 2013-2018. NAGOYA CONVENTION & VISITORS BUREAU. About Nagoya. Prieiga internete: <https://www.nagoya-info.jp/en/about/> [žiūrėta 2018 lapkričio 25].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote