Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Ninmendžiu

Ninmendžiu

Ninmendžiu (jap. 人面樹, ninmenju arba jinmenju) – yra vadinami medžiai, kurie ant savo šakų, vietoje žiedų ir vaisių, turi žmogaus galvas primenančius darinius. Medžiai yra priskiriami jokajų (jap. 妖怪, yokai) čiošidzen (jap. 超自然, choushizen, liet. „super – gamtos“) kategorijai. Edo laikotarpiu (jap. 江戸時代, Edo jidai), šio jokajaus iliustraciją pateikė Torijama Sekienas (jap. 鳥山石燕, Toriyama Sekien), kuris teigė, kad ninmendžiu galima rasti ,,kalnuose ir slėniuose. Jų žiedai yra kaip žmogaus galvos. Nors jos nekalba, tačiau be perstojo juokiasi. Manoma, kad jei jos per daug juoksis, jų galvos nukris“ (Foster 2015).

Kilmės dilema

Iki šiol nėra žinoma iš kur atsirado pasakojimas apie ninmendžiu. Reikia paminėti, kad panašaus tipo būtybė galėjo būti sutinkama arabų bei persų mitologijoje. Šiuose regionuose sakoma, jog Aleksandras Makedonietis buvo vienas iš tų, kuris neva kalbėjosi su šiuo medžiu. Vis dėlto, nesutariama ar tai tikrai buvo ninmendžiu, nes Japonija tuo metu su šiais kraštais nepalaikė jokių ryšių ir apskritai šios kultūros neturėjo žinių apie viena kitos egzistenciją (Meyer 2016).

Ninmendžiu vaizdinys

Torijamos Sekieno pateiktoje iliustracijoje, ninmendžiu yra pavaizduotas kaip medis, turintis nusmailėjančius lapus su kabančiais, žmogaus galvą primenančiais dariniais.

Manoma, jog Torijama Sekienas šį vaizdinį nukopijavo iš ,,Trijų pasaulių“ iliustruotos enciklopedijos. Šioje enciklopedijoje šalia medžio stovėjo vyras. Įdomu tai, jog šis medis buvo pavaizduotas enciklopedijos ,,Žmonių iš užsienio“ skyriuje, o ne skyriuje, kuriame buvo aprašyti įvairūs augalai.

Mokslininkai mano, kad enciklopedijoje dėmesys buvo sutelktas ne į medį, bet į asmenį, kuris stovėjo šalia medžio. Jis buvo įvardintas Daši vardu. Teigiama, jog Daši yra žodis, kilęs iš persų kalbos žodžio tazi, kurio reikšmė yra ,,arabas“.

Arabų ir persų mitologijose egzistuoja Wakwak – medis, su kuriuo neva kalbėjosi Aleksandras Makedonietis. Teigiama, kad jis ir išpranašavo Aleksandro mirtį (Foster 2015).

Ninmendžiu mitas

Legenda pasakoja, kad vieną kartą gydytojas, eidamas keliu, išgirdo keistus, jį užkalbinti bandžiusius, balsus. Gydytojas garsiai pasiteiravo, kas į jį kreipiasi. Balsai jam atsakė: ,,Mes esame mes“. Gydytojas priėjo artyn pagalvojęs, kad kažkas, pasislėpęs už netoliese augančio medžio, bando iš jo pasišaipyti. Jis dar kartą paklausė, kas į jį kreipiasi. Tuomet kiekvienas medžio vaisius atsuko savo veidus į gydytoją ir keltą kartų tarė: ,,Mes esame medis“. Persigandęs gydytojas pradėjo bėgti, tačiau vis griuvinėjo užkliuvęs už medžio šakų. Medžio vaisiai šaipėsi iš vyro nerangumo. Vis dėlto, jie taip smarkiai juokėsi, kad jų veidai ėmė ir nukrito ant žemės. Krisdami veidai klykė: ,,Ne!“ (Tamamushi 2011).

Naudota literatūra

  1. Foster, M., D., 2015. The Book of Yokai: Mysterious Creatures of Japanese Folklore. Oakland: University of California Press.
  2. Meyer, M., 2016. A-Yokai-A-Day: Ninmenju. MatthewMeyer.net. [internete] 2016 spalio 23. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 27 d.].
  3. Tamamushi, 2011. Jinmenju, or Ninmenju, “The Human-Faced Tree”. Tamamushi.livejournal.com. [internete] 2011 spalio 27. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 28 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

1 vote