Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Omu Šinrikio

Omu Šinrikio

Omu Šinrikio (jap. オウム真理教, Ōmu shinrikyō, liet. „Aukščiausioji tiesa“) yra 1984 m. Šioko Asahara (jap. 麻原彰晃, Asahara Shōkō) (1955–2018 m.) įkurtas Tekančios Saulės šalies pasaulio pabaigos kultas ir teroristinė organizacija.

Šis kultas yra atsakingas už mirtiną, 1995 m. įvykdytą, Tokijo metro zarino dujų ataką (jap. 地下鉄サリン事件, Chikatetsu Sarin Jiken) bei 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką (jap. 松本サリン事件, Matsumoto Sarin Jiken).

Š. Asahara atkakliai gynė savo nekaltumą, teigdamas kad kulto nariai, įvykdę šiuos išpuolius, tai padarė slapta, t.y. be organizacijos vadovų ir kulto tikinčiųjų žinios.

2018 m. liepos 6 d., po visų apeliacinių skundų teismui atmetimo, Š. Asahara ir šešiems jo pasekėjams buvo įvykdyta mirties bausmė už 1995 m. Tokijo metro zarino dujų ataką ir kitus nusikaltimus.

Likusiems šešiems nuteistiesiems mirties bausmė buvo įvykdyta tų pačių metų liepos 26 d.

Omu Šinrikio kultas, kuris 2007 m. suskilo į Arefu ir Hikari no Va (jap. 光の輪, Hikari no Wa) atšakas, buvo formaliai įvardintas kaip teroristinė organizacija, tokiose valstybėse ir teritorijose kaip Rusijos Federacija, Kanada, JAV bei Europos Sąjunga.

2015 m. sausio mėn. Japonijos viešojo saugumo ir žvalgybos agentūra pavadino Arefu ir Hikari no Va „pavojingomis religijos“ atšakomis bei paskelbė apie jų sustiprintą veiklos stebėseną.

Vis dėlto, 2017 m. Tokijo apygardos teismas, dėl teisinių iššūkių, atšaukė Hikari no Va veiklos stebėseną, tačiau toliau pratęsė Arefu atšakos veiklos stebėseną.

Japonijos vyriausybė apskundė Tokijo apygardos teismo sprendimą, o 2019 m. Tokijo aukščiausias teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, nematantis esminių skirtumų tarp Omu Šinrikio ir Hikari no Va.

2019 m. Naujųjų metų dieną, apytiksliai 12.10 val. mažiausiai devyni žmonės buvo sužeisti (vienas sunkiai) po to, kai automobilio vairuotojas tyčia įsirėžė į žmonių minią, švenčiančią Naujuosius metus Tokijo Takešita gatvėje (jap. 竹下通り, Takeshita-dōri).

Vietos policija pranešė, kad automobilio vairuotojas Kadzuhiro Kusakabe prisipažino tyčia taranavęs minią su savo vairuota transporto priemone, tokiu būdu norėdamas išreikšti savo protestą dėl Omu Šinrikio kulto nariams paskirtų ir įvykdytų mirties bausmių.

Šioko Asahara ir Omu Šinrikio įkūrimo aplinkybės

Šį judėjimą 1984 m. savo vieno kambario bute, esančiame Tokijo metropolio Šibuja rajone (jap. 渋谷区, Shibuya-ku) įkūrė Šioko Asahara, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Čidzuo Macumoto (jap. 松本智津夫, Matsumoto Chizuo).

Prieš įkurdamas sektą Š. Asahara dirbo vaistininku bei pardavinėjo valstybės nereguliuojamus vaistus.

Dėl šios veiklos jis buvo suimtas, tačiau vėliau – paleistas.

Po suėmimo Š. Asahara vaistinė bankrutavo, o jis pats nusprendė keisti gyvenimo kursą bei pradėjos užsiiminėti joga.

Jo jogos ir meditacijos klasės „Omu šinsen no kai“ (jap. オウム神仙の会, Ōmu shinsen no kai) narių skaičius per ateinančius metus ėmė stabiliai augti.

1987 m. organizacijos pavadinimas buvo pakeistas į Omu Šinrikio, o 1989 m. judėjimui buvo suteiktas oficialus religinės organizacijos statusas.

Organizacija išsiskyrė tuo, kad ji sugebėjo į savo narių gretas pritraukti nemažą skaičių asmenų, baigusių elitinius Japonijos universitetus (dėl šio fakto judėjimas buvo pramintas „Elito religija“) (Federation of American Scientists, 1995).

Tikėjimo aspektai

Omu Šinrikio kulto tikėjimas buvo paremtas budizmo ir hinduizmo praktikomis.

Kulto nariai bandė pasiekti aukščiausiąją tiesą – nirvaną, kurią neva buvo pasiekęs jų lyderis Š. Asahara.

Kulto lyderis atliko guru arba pagalbininko vaidmenį visiems sekėjams, siekusiems aukščiausiosios tiesos.

Sektos narių tarpe taip pat buvo paplitę įsitikinimai apie žmonių ekstrasensorinius gebėjimus, tokius kaip levitacija, aiškiaregystė ir pan.

Š. Asahara savo kulto nariams demonstruodavo nuotraukas, kuriose jis levituodavo, tačiau vėliau buvo įrodyta, kad nuotraukos buvo suklastotos.

Omu Šinrikio nariai tikėjo, jog artėja pasaulio pabaiga, o vieninteliai, kurie bus išgelbėti po armagedono bus asmenys, priėmę Omu Šinrikio tikėjimą.

Š. Asahara išleido keletą knygų, kuriose jis aprašė savo pranašystes apie artėjančią pasaulio pabaigą, Trečiąjį pasaulinį karą ir kitas nelaimes.

Nors nei viena Š. Asahara pranašystė neišsipildė natūraliai, tačiau jo kulto nariai buvo patys atsakingi už kai kurių lyderio pranašysčių išsipildymą (Federation of American Scientists, 1995; Reader 1996).

Kulto nariai

1989-1995 m. laikotarpiu prie Š. Asahara kulto prisijungė reikšmingas naujų sekėjų skaičius, o jų bendras skaičius nuo 4,000 padidėjo iki 50,000 asmenų.

Dauguma sektos narių turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šios organizacijos nariai taip pat turėjo nemažai žinių medicinos, biochemijos, biologijos, genetinės inžinerijos ir architektūros srityse.

Į kultą taip pat buvo verbuojami kariai, policininkai, taip siekiant organizacijoje sukurti militaristinę struktūrą.

Žemesnį išsilavinimą turėję pasekėjai buvo išnaudojami fizinių darbų atlikimui.

Be Š. Asahara, svarbiais kulto nariais buvo laikomi tokie asmenys kaip Hideo Murai (jap. 村井秀夫, Murai Hideo), Masami Cučija (jap. 土谷正実, Tsuchiya Masami), Fumihiro Džiojū (jap. 上祐史浩, Jōyū Fumihiro) ir kt. (Federation of American Scientists, 1995; Gunaratna, 2018).

Kulto plėtra

Omu Šinrikio kulto sėkmė Tekančios Saulės šalyje paskatino Š. Asahara plėsti savo tinklą kitose pasaulio vietose, tokiose kaip Rusijos Federacija, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Šri Lanka ir Taivanas.

Rusijos Federacijoje įkurta Omu Šinrikio kulto atšaka buvo skaitlingiausia iš visų užsienyje veikiančių sektos operacijų.

Čia narių verbavimas vyko per įvairias radijo ir televizijos programas.

Užverbuoti žmonės negalėdavo savo noru palikti organizacijos: čia kultas įkūrė „Omu apsaugą“, kurios darbuotojai buvo naudojami siekiant įbauginti sektą norinčius palikti asmenis.

Rusijos Federacijos atšaka taip pat įsigijo nemažai karinės technikos (tarp kurios buvo ir karinis sraigtasparnis) bei ginklų.

Australijos Omu Šinrikio kulto atšaka įsigijo avių fermą, kurios vietoje buvo rastas urano telkinys.

Vėliau avių fermą tyrinėję mokslininkai sužinojo, kad čia kulto nariai eksperimentavo su avimis, bandydami išsiaiškinti zarino dujų poveikį joms.

JAV kulto atšaka buvo atsakinga už naujų kulto narių verbavimą, lyderio Š. Asahara knygų pardavimus bei kompiuterinės, programinės ir kitos įrangos įsigijimus.

Vokietijos Omu Šinrikio atšaka taip pat bandė verbuoti naujus narius, tačiau čia jų pastangos nebuvo sėkmingos.

Šri Lankoje kulto operacija turėjo plantaciją, o Taivane Omu Šinrikio atšaka buvo įkūrusi kompaniją, kuri pirkdavo įvairias kompiuterių dalis (Federation of American Scientists, 1995; Gunaratna, 2018).

Tokijo metro zarino dujų ataka

1995 metų kovo 20 d. rytą Omu Šinrikio kultas įvykdė Tokijo metro zarino dujų ataką.

Kultas, siekdamas sukurti kuo didesnį chaosą, savo taikiniais pasirinko tris traukinius, kurie kursavo pro tris pagrindines Tokijo metro linijos stotis – Marunouči stotį (jap. 丸の内駅, Marunouchi-eki), Čijoda stotį (jap. 千代田駅, Chiyoda-eki) ir Hibija stotį (jap. 日比谷駅, Hibiya-eki).

Penki kulto nariai sutartu laiku įlipo į penkis skirtingus traukinių reisus, įnešdami į juos viso 11, zarino dujų pripildytų maišelių.

Iš 11 nariams sėkmingai pavyko aktyvuoti 8-is maišelius, bei pasišalinti iš nusikaltimo vietos prieš chemikalui pradendant plisti.

Atakos metu panaudotos zarino dujos buvo pagamintos pačių kulto narių: šis cheminis junginys yra itin nuodingas žmogui bei gali baigtis jo mirtimi.

Skaičiuojama, kad šios atakos metu žuvo 12 žmonių, dar apie 5,000 buvo sužeisti arba suluošinti šio chemikalo.

Nors kultas buvo įvykdęs ir daugiau panašių nusikaltimų (tarp jų ir 1994 m. Macumoto zarino dujų ataką), tačiau būtent ši kulto įvykdyta teroristinė ataka iš esmės pakeitė sektos ateitį ir jos likimą (Monterey WDM Terrorism Database, 2001; Federation of American Scientists, 1995).

Omu Šinrikio kulto ir jo lyderio likimas

Per savo egzistavimo laikotarpį kulto nariai nužudė 27 žmones bei sužeidė ir suluošino tūkstančius kitų.

Dėl savo veikų sektos lyderis Š. Asahara buvo suimtas 1995 metų gegužės 16 d. kartu su kitais svarbiais kulto nariais.

2004 m. Š. Asahara dėl savo veikų buvo nuteistas Japonijoje egzistuojančia mirties bausme.

2018 m. lyderis ir kiti aukšti kulto nariai buvo pakarti Tokijo sulaikymo namuose.

2007 m. Omu Šinrikio kultas suskilo į Arefu ir Hikari no Va atšakas.

Šiuo metu tikėjimo pasekėjai yra atsriboję nuo Š. Asaharos įtakos bei stengiasi padėti žmonėms savo kasdieniniame gyvenime pažvelgti į religiją iš naujos perspektyvos.

Vis dėlto, dėl praeities dėmių, organizacija kas tris mėnesius privalo pateikti informaciją Japonijos policijai apie savo narius ir jų vykdomas veiklas (The Ministry of Justice, 2019).

Naudota literatūra

  1. Federation of American Scientists, 1995. Global Proliferation of Weapons of Mass Destruction: A Case Study on the Aum Shinrikyo. Fas.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
  2. Gunaratna, R., 2018. Aum Shinrikyo‘s Rise, Fall and Revival. Jstor.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
  3. Monterey WDM Terrorism Database, 2001. Chronology of Aum‘s Shinrikyo‘s CDW Activities. Nonproliferation.org. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].
  4. Reader, I., 1996A Poisonous Cocktail? Aum Shinrikyô’s Path to Violence. Nordic Institute of Asian Studies.
  5. The Ministry of Justice, 2019. Aum Shinrikyo. Moj.go.jp. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 30 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

2 votes