Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Roninai

Roninai

Roninas (浪人 rounin) – yra samurajus (武士 bushi, 侍 samurai) karys, praradęs savo valdovą. Samurajus gali tapti roninu keliais būdais: jo valdovas miršta arba praradęs savo įtaką netenka galios. Taip pat samurajus gali prarasti savo valdovo palankumą, globą ir būti išvarytas. Taip samurajus tampa negerbiamu roninu.

Pažodžiui roninas verčiamas kaip „bangų žmogus“, kitaip tarus atsiskyrėlis ar klajūnas. Samurajai tapę roninais tokiais ir būdavo – klajūnai, atskirti nuo visuomenės. Naros ( 奈良時代 Nara-jidai) ir Heianos (平安時代Heian-jidai) laikotarpiais, šiuo terminu buvo vadinami vergai pabėgę nuo savo valdovų iš jų žemių, kurie dažniausiai pasirinkdavo nusikaltėlio gyvenimą (Kallie 2017a).

Iš samurajaus į roniną

Sengoku (戦国時代  Sengoku-jidai) laikotarpiu, nuo 1467-ų iki maždaug 1600-ųjų m., samurajams buvo leista ir priimtina susirasti naują valdovą, jei šis žūdavo mūšyje. Šiuo chaotišku ir karingu laikotarpiu visiems valdovams reikėjo kuo daugiau patyrusių karių sustiprinti savo kariuomenei, todėl roninai greitai rasdavo sau naujus valdovus. Taip pat roninai galėjo palikti savo valdovą ir pradėti tarnauti kitam, jei esamas valdovas jiems neįtikdavo (Kallie 2017a).

Tojotomis Hidejošis (豊臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi), kuris valdė Japoniją nuo 1585-ų iki 1598-ų m. pradėjo šalies vienijimą ir taikos laikotarpį. Kurį toliau pratęsė Tokugavos šiogūnatas (徳川幕府 Tokugawa bakufu, liet. paskutinė feodalinės Japonijos karinė vyriausybė). Taip samurajų ir jų valdovų santykiai pasikeitė. Japonija buvo suvienyta ir įsitvyrojo taika, todėl feodalinės Japonijos valdovams, ar kitaip vadinamiems daimio (大名 Daimyo), dideli karių kiekiai nebesuteikė jokios naudos. Samurajai, netekę savo valdovo, gyveno negarbingą gyvenimą ir kentė skurdą (Kallie 2017a).

Roninas turėjo du pasirinkimus, jei šis turėjo tokią galimybę. Roninui buvo leidžiama tapti savo buvusio valdovo artimo giminaičio samurajumi. Jei tai buvo neįmanoma, ar jei samurajus norėjo išlikti ištikimas ir atsidavęs vienam valdovui, jis atlikdavo ritualinę savižudybę, sepuku (切腹 seppuku/ hirakiri, liet. pilvo perskrodimas) (Kallie 2017a).

Pasak samurajų garbės kodeksą – bušido (武士道 bushido), samurajus privalėjo atlikti sepuku, jei šio valdovas buvo nugalėtas ar žuvo kovoje. Tik taip samurajus galėjo išlaikyti savo garbę. Tokie kodekso įstatymai palengvino visuomenės gyvenimą, kadangi taip buvo išvengta masinių žudymų iš keršto ir nereikalingo bedarbių karių – roninų skaičiaus augimo (Kallie 2017a).

Samurajai, kurie neatlikdavo sepuku, o pasirinkdavo toliau gyventi, tapdavo negerbiami, prarasdavo gerą savo reputaciją. Kaip garbingų samurajų luomo nariams, jiems buvo griežtai draudžiama pradėti naują karjerą: tapti ūkininkais, menininkais ar prekeiviais. Daugumą samurajų tokį darbą niekino ir laikė žeminančiu. Aukštesnio statuso roninui buvo įmanoma rasti darbo, kaip sargybiniu ar samdomu kariu pasiturintiems prekeiviams. Tačiau didesnė dalis roninų pasukdavo į nusikalstamą kelią, įsidarbindavo ar net patys suburdavo nusikalstomas grupuotes ir užsiiminėjo viešnamių ir lošimo namų įsteigimu. Tokie veiksmai tik pablogino roninų įvaizdį paprastų žmonių akyse. Roninai buvo matomi kaip sukti, pavojingi ir negarbingi žmonės (Kallie 2017a).

Legenda apie 47 roninus

Legenda apie drąsiuosius 47 roninus buvo ir yra viena žinomiausių ne tik senovės Japonijoje, bet ir modernioje Japonijoje. Suvienytoje Japonijoje, kurioje įsitvyrojo taika, samurajų luomas prarado savo svarbą, o be karo samurajai prarado ir savo funkciją visuomenėje. Tačiau ne visi roninai buvo apibūdinami kaip sukti, pavojingi ir negarbingi žmonės.  (Kallie 2017b)

47 roninų legenda prasideda 1701 m., kai du jauni valdovai ar daimio Asanas Naganoris (浅野長矩 Asano Naganori) ir Kamei Sama buvo pakviesti Japonijos imperatoriaus Higašijamos (東山天皇 Higashiyama-tennō) į Edo (šiuolaikinį Tokiją). Asanas- galingas Ako klano (赤穂藩 Akō Han) valdovas, Kamei- galingas Tsumanų šeimos valdovas. Kira Jošinaka (吉良義央 Kira Yoshinaka) aukšto rango šiogūnato atstovas buvo paskirtas mokyti atvykusius, Asaną ir Kamei, etiketo taisyklių. Kira buvo pagarsėjąs, kaip suktas, gobšus, kyšių reikalaujantis žmogus (History in a Nutshell 2017). Atvykę, Asanas ir Kamei jam įteikė dovanas, kurios Kirai neįtiko. Pasipiktinęs ir įžeistas Kira pradeda Asano ir Kamei  įžeidinėjimus visomis palankiomis progomis. Asanas kantriai kentė Kiros panieką, o Kamei buvo pasiruošęs jį už tai nužudyti. Nerimaudami dėl savo valdovo, Kamei vasalai Kirai sumokėjo didelę pinigų sumą. Kiros užgauliojimai Kamei liovėsi, tačiau Asano niekinimas tapo vis įžūlesnis (Peter 2017).

Neiškentęs tokios nepagarbos Asanas savo kardu puolė Kirą. Nors Kira ir liko gyvas, tačiau jo veidą subjaurojo Asano padarytas randas. Kardo naudojimas Edo pilyje buvo griežtai draudžiamas, Asanas buvo įkalintas, o vėliau jam įsakyta atlikti sepuku (History in a Nutshell 2017).

Pasklidusi žinia apie Asano mirtį, pasiekė daugiau nei 300 jo vasalų. Įniršę jie susibūrė į 47 samurajų, dabar jau roninų, grupę ir pagal bušido kodeksą nusprendė atkeršyti Kirai. Tikėdamasis keršto Kira įtvirtino apsaugą savo namuose, o be sargybinių iš jų niekur neišeidavo. Numalšinti Kiros įtarimus 47 roninai išsiskirstė ir pasirinko naujas profesijas. Roninų vadas Ouišis Jošias (大石良雄 Ouishi Yoshio), dar žinomas kaip Ouišis Kuranosuke (大石内蔵助 Ouishi Kuranosuke), buvo vienas garbingiausių ir ištikimiausių Asano samurajų. Ouišis, norėdamas apsaugoti savo šeimą ir atsikratyti Kiros šnipų, išsiskyrė su savo žmoną, apsimetė girtuokliu, paleistuvaudavo, vėlėsi į girtuoklių muštynes. Galiausiai jis prarado visą garbę kaip samurajus. Taip, laikui bėgant, Kira patikėjo, kad šie samurajai pamiršo apie kerštą ir atsipalaidavo. Jis nustojo slapstytis ir sumažino sargybinių skaičių (Peter 2017).

1703 m. visi roinai susibūrė Edo mieste, atnaujinti savo garbingą priesaiką- priversti Kirą atlikti sepuku, taip atkeršydami už savo valdovą ir pasiduoti valdžiai. Vienas iš roninų buvo išsiųstas perduoti žinią apie jų planą Ako klanui. Tuomet du metus trukęs keršto planas buvo sėkmingai įvykdytas. Ouišis ir jo grupė be jokių nesklandumų užpuolė Kiros Edo rūmus, pasigailėdami tik moterų ir vaikų. Mūšio metu Kira slėpėsi apsimesdamas tarnu, bet Asano padarytas randas ant veido Kirą išduoda (History in a Nutshell 2017). Pasak F.W.S. (2007), radę Kirą roninai leido jam mirti garbingai, atliekant sepuku, tačiau šiam nesutikus Kiros galva buvo nukirsta tuo pačiu kardu, kuriuo Asanas atliko sepuku ritualą. Galiausiai Kiros nukirsdinta galva buvo nuneša prie Asano kapavietės, kaip sėkmingo keršto simbolis roninų mirusiam valdovui. Kaip teigia (Kallie 2017b) roninų keršto istorija greitai pasklido po miestą ir visi gyventojai susirinko jų sveikinti, roninų garbė buvo atkurta. Po sėkmingo keršto visi roninai pasimeldę prie Asano kapo, susėdo ir laukė savo sulaikymo, bei nuosprendžio (Peter 2017).

Roninai buvo padalinti ir išskirti į keturias atskiras grupes. Jie tapo didvyriais, kurie laikėsi bušido kodekso ir atkeršijo už savo valdovą, dauguma tikėjosi, kad šiems roninams bus atleista už Kiros nužudymą. Tačiau po ilgų dvejonių roninai buvo nuteisti atlikti garbingąjį sepuku, kuriame dalyvavo ir Ouišio sūnus. Po ceremonijos visi roninai buvo palaidoti kartu, Sengakudži (泉岳寺 Sengaku-ji) šventykloje, kur palaidotas ir Asanas. Kallie (2017b) teigimu, kiti legendos pasakojimai mini, jog ronino, kuris buvo išsiųstas perduoti žinią į Ako, buvo pasigailėta. Nugyvenęs ilgą gyvenimą jis buvo palaidotas šalia kitų roninų.

Legendoje byloja, kad vienas samurajus, pasipiktinęs Ouišio negarbingu girtuokliavimu ir paleistuvavimu, jį apspjovė gulintį gatvėje. Šis samurajus po roninų mirties prie jų kapo atliko sepuku, norėdamas parodytų gailestį ir išpirkti savo kaltę, dėl Ouišio įžeidimo (Kallie 2017b).

Dėl savo dramatiškumo, principinio įsipareigojimo ir tragedijos, ši tikra pasaka, tapo Japonijos nacionaline legenda ir yra dažnai perpasakojama spektakliuose, operose, filmuose ir mene (Peter 2017).

Šių dienų roninai

Šiuo laikotarpiu terminas „roninas“ Japonijoje nėra užmirštas ir yra vis dar vartojamas. Tačiau dažniau tai jaunimo tarpe egzistuojantis žargonas. Dabar roninais yra vadinami asmenys, kurie nebaigė universiteto ar kolegijos, metė studijas ar buvo iš jų išmesti. Roninais vadinami ir biuro darbuotojai, kurie buvo išmesti iš darbo arba jo nerado (Kallie 2017a).

Bibliografinis aprašas:

  1. Ancient Black Ops: The 47 Ronin. [iliustracija] Prieiga per internetą: https://schoolgirlmilkycrisis.com/2015/06/25/ancient-black-ops-the-47-ronin/
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  2. W.S., 2007, The 47 Ronin. Prieiga per internetą:
    https://www.samurai-archives.com/ronin.html
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  1. History in a Nutshell, 2017, 47 ronin. History of Japan in a Nutshell. [Vaizdo įrašas internete] Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=hSYFbCeWksg
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  1. Kallie Szczepanski, 2017a, What Were The Ronin? Prieiga per internetą: https://www.thoughtco.com/what-is-a-ronin-195386
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  1. Kallie Szczepanski, 2017b, The 47 Ronin Story. Prieiga per internetą: https://www.thoughtco.com/the-47-ronin-story-195577
     [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  1. Pavadinimas nežinomas. [iliustracija] Prieiga per internetą:
    http://3png.com/a-39289672.html
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
  1. Peter Harholdt/CORBIS, 2017, Revenge of the 47 ronin. Prieiga per internetą: https://www.historychannel.com.au/this-day-in-history/revenge-of-the-47-ronin/
    [žiūrėta 2018 m. sausio 15d.]
2 votes