Šiunobonas

Šiunobonas (朱の盆 arba 首番, shunobon) – japonų mitologijos pabaisa, kuri savo baisia išvaizda gąsdina žmones. Ši būtybė dažniausiai vaizduojama žmogiškos išvaizdos su didžiule galva ir raudona kūno spalva. Sakoma, kad sutikus šią būtybę, pabaisa pavogs žmogaus sielą.

Kilmė

Ši būtybė vaizduojama 1742 m.  Edo laikotarpio vaiduoklių istorijų rinkinyje „Senoji arbatos istorija“ (老媼茶話, Rōōsawa)  bei 1677 m. „Šimtas įvairių šalių istorijų“ (諸国百物語, Shokoku hyaku monogatari), kuriame pabaisa minima originaliai kaip „šiunobanas“ (Legendary monsters and gods of the world, 2021). Nors iš pradžių pabaisos buvo vadinamos „šiunobanais“, japonų tradicinės mitologijos ekspertas ir mangų kūrėjas Midzuki Šigeru pavaizdavo juos savo 1985 m. išleistame darbe „GeGeGe no Kitarō“ (ゲゲゲの鬼太郎), kur šie buvo pervadinti „šiunobono“ vardu. Dėl pripažintos M. Šigeru kūrybos populiarumo „šiunobonas“ išplito ir tapo dažnai vartojamas terminas apibūdinti šias šiurpias mitologijos pabaisas. Šiunobono pavadinimas buvo suteiktas dėl jų didelės ir plačios galvos (Yokai, 2021).

Išvaizda

Šiunobonas yra žiaurus demonas, kuris gąsdina gyventojus dėl smagumo. Jis gyvena Niigatos ir Fukuokos kalnuose, dažnai aptinkamas tamsiuose, vienišuose keliuose ir pastatuose. Jis yra vaizduojamas su ryškiai raudona oda, viena akimi, kuri švyti it žaibas (tačiau egzistuoja ir dviejų akių versijos) ir dėvi vienuolio apdarą. Būtybių burna yra siaubingai plati ir tęsiasi nuo ausies iki ausies. Sakoma, kad šiunobono dantų griežimas skamba kaip perkūnas. Jo plaukai primena ilgas adatas bei jis gali užaugti iki 1,8 m aukščio. Jo galva yra didelė ir proporcinga jo kūnui (Yokai, 2021).

Elgsena

Šiunobonas yra psichologinio siaubo meistras. Jo pagrindinė veikla yra žmonių bauginimas. Jis tam tikru metu atskleidžia savo siaubingą veidą nieko neįtariančiai aukai, šią įbauginant labai smarkiai ar net iki mirties. Šiunobonas dažniausiai dirba vienas, tačiau kartais bendradarbiauja su kitomis būtybėmis. Kai kuriose istorijose jis dirba su Ilgaliežuve sene (舌長姥, Shitanaga-uba), pabaisa, kuri atrodo kaip senyva moteris. Šie kartu padeda vienas kitam pagauti žmones ir maitinasi jų kūnais ir krauju. Šiunobonas taip pat neretai vaizduojamas tarnaujantis kitoms galingoms jokajų kategorijai priskiriamoms būtybėms, tokioms, kaip Midzuki Šigeru veikėjams Vėžlių princesei (jap. 亀姫) iš Inavaširo pilies ir Nurarihionui  (ぬらりひょん, Nurarihyon) (Yokai, 2021).

Legenda

Legenda pasakoja, kad buvo toks keliaujantis samurajus (武士, bushi), kuris kaimo priemiestyje ėjo per apleistą žolių lauką. Šiame kaime sklido pasakojimas apie Šiunoboną, kuris gyveno šiose apylinkėse. Nakčiai atėjus, samurajus pavargo ir baiminosi sutikti pabaisą, todėl pradėjo skubiai žingsniuoti. Jam už nugaros prabilo balsas, kuris paklausė ar galėtų jo palaukti. Jam atsisukus, ten buvo kitas samurajus, kuris keliavo per šią vietovę. Tačiau jį buvo sunku įmatyti, nes jis dėvėjo kepurę iš pintų šiaudų. Kitas samurajus paprašė su juo kartu keliauti. Keliaujantis samurajus apsidžiaugė, kad turės bendražygį ir mielai jį priėmė keliauti su juo.

Naujasis bendražygis paklausė jo, ar šis nieko negirdėjo apie šiose apylinkėse gyvenančią pabaisą, vardu Šiunobonas. Samurajus teigiamai palinksėjo. Tada į jį atsisukęs naujas keliautojas pasakė, kad jis turbūt atrodo kaip jis, ir staiga nusiėmė savo kepurę. Jis išvydo raudoną didelį veidą ir suveltus plaukus, su didele burna, kuri tęsėsi iki ausų. Taip pat, jis turėjo ragą augantį jam ant kaktos. Tai buvo Šiunobonas. Pamatęs pabaisą samurajus išsigando ir nualpo. Po to, jis atsigavo ir kiek kojos leido bėgo per žolių lauką, kol pasiekęs pirmą namą, į jį įbėgo. To namo gyventoja sunerimo, kad šis taip įsibrovė, tačiau buvo maloni ir juo pasirūpino. Samurajus jai papasakojo kas nutiko. Šeimininkė pridūrė, kad tai baisi pabaisa. O samurajus atsakė „jei sutiksi šią pabaisą, tavo siela bus ištraukta.“ Ir tada šeimininkė paklausė jo ar šis žino kaip atrodo pabaisa. Po šių žodžių, samurajus į ją žvilgtelėjo ir pamatė raudoną didelį veidą su ragais ir plačia burna. Samurajus vėl apalpo. Deja, sakoma, kad po to jis tikriausiai mirė, nes jo sielą paėmė Šiunobonas (Hukumusume.com, 2021).

Šaltiniai

1. Hukumusume.com, 2021. Hukumusume fairy tale collection. Shunoban monster. Prieiga per internetą:  [žiūrėta http://hukumusume.com/douwa/en/kaidan/09/10_E.html 2021 m. balandžio 14 d.].
2. Yokai.com, 2021. Shitanaga uba. Yokai.com. Prieiga per internetą:  [žiūrėta http://yokai.com/shitanagauba/ 2021 m. balandžio 10 d.].
3. Yokai.com, 2021. Shunobon. Yokai.com. Prieiga per internetą:  [žiūrėta http://yokai.com/shunobon/ 2021 m. balandžio 10 d.].
4. Legendary monsters and gods of the world, 2021. 伝説の魔物と世界の神々. Prieiga per internetą:  [žiūrėta http://mamonokamigami.blog.fc2.com/blog-entry-778.html  2021 m. balandžio 10 d.].