Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai

Šiuolaikinės japonės moters grožio standartai

Grožis Oksfordo žodyne yra apibrėžiamas kaip kombinacija tokių klasių kaip figūra, spalva, forma, kuri patenkina estetikos pojūtį, ypač išvaizdos. Japonijoje grožis yra svarbi kultūros dalis. Moterims grožio standartai yra ypač aukšti ir neretai labai sunkiai arba išvis nepasiekiami (Zeilinger 2015).

Kiekvienoje šalyje grožis yra vertinamas skirtingai: moteris kuri vienoje kultūroje yra laikoma gražia, kitoje gali būti vertinama kaip „niekuo ypatinga“ (Cho 2012, p. 1). Grožio yra siekiama dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip noro įtikti visuomenėje, kultūros, tradicijų ar tam, kad patiktum pats sau (Croat 2010).

Japonijoje moters grožis puoselėjamas jau nuo seniausių laikų, tačiau tai labai svarbu ir šiais laikais. Tiek anksčiau, tiek dabar keliami aukšti standartai. Dar Heian laikotarpiu Japonijoje grožio standartu buvo laikoma turėti kiek įmanoma ilgesnius plaukus, kuriuos moterys nešiodavo kitaip nei Kinijoj (kur jie būdavo surišti į kuodukus), palaidus už nugaros. Kadangi kaip ir dabar buvo populiaru kuo šviesesnė oda, dantys atrodydavo geltonesni, todėl moterys juos dažydavo juodai, nes tai gražiau už geltonus dantis ir kartu dera prie plaukų (Japan Discovery, 2016). Šiais laikais to nėra daroma. Taip pat buvo populiaru nešioti daug sluoksnių šilko (Szczepanski 2017).

Japonijoje moterys tiki jog fizinis grožis viską išgydys. Grožis visas bėdas išsklaidys į orą ir likimas staiga taps gražus, su daug meilės, o tie kurie nėra gražūs turės gyventi jusdami pavydą gražiesiems žmonėms, jausdami pastovų nusivylimą, kuris juos dar labiau atitolins nuo grožio (The Japan Times 2005). Šis požiūris verčia japones visomis išgalėmis siekti tobulumo, idealizuojamo grožio nepaisant to ar jis yra įmanomas atsižvelgiant į moters prigimtines savybes (Swinson 2011).

Japonijoje, nepaisant Vakarų įtakos, įvairiose gyvenimo srityse kaip grožio standartas yra laikoma kuo šviesesnė ir gyvybingesnė, gaivesnė oda. Taip yra, nes yra išlikę papročiai iš skirtingų laikotarpių. Odos spalva yra atpažįstama kaip priešingybės išraiška „balta“ ir „juoda“, kas yra sujungta į dar tolimesnę priešpriešą „mes“ ir „jie“. Dėl šios priežasties jau nuo 1980 metų yra vartojama daug odą balinančių ar palaikančių šviesią produktų (Ashikari 2005). Kita priežastis kilusi iš 19 amžiaus yra geišos, kai moterys nešiodavo kimono (dabar dažniau tik per tam tikras progas ir tik retesniais atvejais kasdien), lūpos būdavo dažomos raudonai, buvo puoselėjama elegancija ir balta oda, kuri parodydavo moters trapumą. Balta oda buvo svarbi ir Bygone eroje, kai tai parodė iš kokios šeimos esi – tamsesnė oda, tai darbininkų klasė, o kuo šviesesnė oda, tuo esi aukštesnės klasės (Ash 2017). Dėl šių nusistovėjusių priežasčių šiomis dienomis įvairiais būdais siekiama pasiekti šį grožio standartą.

Baltesnei odai pasiekti yra vartojami įvairūs serumai, balinantys kremai, prausikliai, purškalai su AHA, BHA ingridientais (tam, kad pagreitinti odos keitimosi procesą taip suteikiant spindesį, odos žvalumą), stiprūs kremai nuo saulės su balinamosiomis savybėmis, losjonai, muilai, kurie balina. Veido kaukės taip pat yra labai paplitusios (Skin Light Skin Bright 2016). Naudojama tabletės, kurios leidžia pasiekti baltesnę odą, nes vien išoriškai ne visada tai pavyksta padaryti, kad ir kaip yra besisaugoma nuo saulės saulėtomis dienomis vaikštant su skėtukais, nešiojant ilgas rankoves net karštomis dienomis, saulės kremus tepantis net ir tamsiomis lietingomis ar žiemos dienomis (Marie France Asia 2015).

Vienas svarbiausių grožio standartų Japonijoje yra lieknumas. Kaip teigia Kyo Cho „Šiuo metu, liekna moteris išties yra laikoma gražia. Daug jaunų merginų paaukoja savo sveikatą ir nevalgo mėgstamiausio maisto tam, kad numestų svorio“ (Kyo, 2012, p. 29). Svorio kategorijoje jaučiamas visuomenės spaudimas, todėl didžioji dauguma moterų japonijoje yra lieknos (Zeilinger, 2015). Vidutinis KMI (kūno masės indeksas, nurodantis žmogaus nutukimo ar lieknumo lygį atsižvelgiant į ūgį ir svorį) siekia vos 20,34, kai tuo tarpu Amerikoje net 27. 18,5 KMI reiškia, kad svoris jau yra per mažas, o 25, kad yra viršsvoris, taigi tai parodo, kad Japonijoje ne daug trūksta jog jis būtų per mažas (BBC News Health 2012). Tai ypač pajuntama tarp jaunų merginų. Japonijoje atliktas tyrimas, kai ištyrė 342 Japonijos studenčių tarp 18 – 22 metų amžiaus. Pasirodo jog net 41% per mažą svorį turinčių merginų norėjo sverti mažiau, 88,2% normalaus svorio japonių taip pat norėjo sulieknėti. ir visi 100% viršsvorį turinčių studentų taipogi norėjo atsikratyti svorio. Buvo paklausta kodėl jos nori sulieknėti ir paaiškėjo, nes jos lygiuojasi į kitas studentes. Taip pat buvo pastebėta jog kuo mažiau  svėrė mergina, tuo mažesnis buvo jos idealus svoris (Mase et al. 2015).  Japonė per dieną vidutiniškai suvartoja vos 1470 kalorijų (Shinohara 2015), kai tuo tarpu amerikietė 1785 kcal (Cespedes 2017). Tam, kad moteris suvartotų mažiau kalorijų yra pasirenkami mažesni, bet daugiau indų, tai sukelia gausos iliuziją, prieš pagrindinį patiekalą yra valgoma sriuba, tai pasisotinant mažiau kaloringu ir sveiku maistu. Mažiau suvalgyti padeda ir lazdelės, nes valgoma lėčiau. Geriama žalia arbata, kuri pagreitina medžiagų apykaitą, padedant greičiau sudeginti kalorijas. Žalia arbata patenka į sveikiausio maisto dešimtuką (Yang 2006, p. 225). Japonijoje yra stebėtinai mažiau merginų nei Amerikoje sergančių tokiomis psichinėmis ligomis kaip anoreksija (kai žmogus sava valia nevalgo arba valgo mažiau nei organizmui reikia, kad išgyventų) ar bulimija (kai viskas kas yra suvalgoma yra pašalinama iš organizmo priverstiniu būdu  – laisvinamieji, vėmimas ir pan.) (American Psychiatric Association, 2005, p. 539-550). Kadangi anoreksija neretai pasireiškia pradėjus mažiau valgyti ir tai yra susiję su genais, o Japonijoje merginos pagal 2014 metų duomenis suvartoja labai nedaug kalorijų, tačiau anoreksija suserga palyginus nedaug japonių, nes jos genetiškai yra mažiau linkusios sirgti šia psichine liga palyginus su Amerikos merginomis (Kiriike et al. 1998).

Aukšta, tačiau ne didelė, liekna, bet ne plokščia nosis Japonijoje yra idealizuojama. To siekdamos moterys ir vyrai naudoja pačius įvairiausius ir neįprastus įrenginius skirtus padėti ištiesinti, paaukštinti nosį (Mail Online 2013). Dėl didelio noro turėti gražią nosį imamasi ir drastiškesnių būdų tai pasiekti – plastinių operacijų. Tobulos nosies troškimas yra vienas iš tų standartų, kurių pasiekti reikia turėti ypač stiprų pasiryžimą, nes tai yra genetiškai paveldima ir atvirkščiai nei lieknumo siekime yra tik labai ribotos galimybės įgyti išsvajotą nosį.

„V“ formos, lieknas veidas taip pat yra grožio standartas Japonijoje, todėl neretai merginos fotografuodamosios laiko rankas susidėjusios taip, kad veidas atrodytų būtent šios formos (Japan Info, 2016). Siekiant šio idealo, neretai jau būnant lieknos figūros toliau laikomasi dietų, nes veidas atrodo apvalokas ir nepaisant to, kad tai yra įgimta, tačiau suteikia vaizdą, tarsi esi mažiau lieknas, kartais tai paskatina siekti svorio, kuris patenka į per mažo KMI skalę, tokiais atvejais tai gali padidinti sveikatos sutrikimų riziką (Tokyo Girl‘s Update 2017).

XXI amžiuje makiažas yra gausiai paplitęs kasdieniniame gyvenime, ypač tarp moterų. Japonijoje makiažu siekiama suteikti jaunatvišką, švelnų, nekaltą vaizdą atkreipiant dėmesį į akis (Ang 2015). Dėl šios priežasties, riestos blakstienos Japonijoje yra vienas iš geidžiamų grožio detalių, kurį jos nesunkiai pasiekia naudodamos įrankius skirtus joms pariesti (Ash 2017). Pereinančiomis spalvomis, kitaip vadinama ombre, padažytos lūpos yra dažnai pastebimos. Neretai centre lūpų yra uždedamas tamsesnės raudonos ar rožinės spalvos blizgesys, kad lūpos atrodytu, tarsi buvo ką tik prikąstos, o į šonus yra suliejama su pudra ar maskuojančiu makiažu. Viena populiariausių, nors ir ne pigių firmų Japonijoje naudojamų tiek makiažui, tiek kremams ir kitiems išorinio grožio reikmenims yra „Shiseido“. Tam, kad parodytų savo išorinį grožį moterys neretai investuoja nemažai pinigų įvairiems produktams, padedantiems to pasiekti. Japonijoje moterys neretai savo veido plaukelius, pūkelius nusiskuta su tam specialiais peiliukais arba tai yra atliekama profesionalų salonuose kartu su kita veido priežiūra, tokia kaip kaukės, masažas, antakių sutvarkymas, kuriuos japonės atvirkščiai nei Amerikoje (kur puoselėjami lenkti antakiai) linkusios turėti tiesius (Montell 2017).

Vakaruose merginos dažniausiai siekia savo paakius paslėpti makiažu, kad atrodytų, kuo mažiau pavargusios, tačiau Japonijoje populiaru paryškinti paakius, kad atrodytų kiek papūsta, taip suteikiant „besišypsančių“ akių efektą (Freeman 2015). Nemaža to tai padeda išryškinti ir kitą labai geidžiamą grožio detalę, kuri yra plačios akys. Dėl didelės Vakarų estetikos įtakos dvigubi akių vokai Japonijoje yra matomi kaip grožio simbolis, nors nei senovės Kinijoje nei Japonijoje didelės akys nebūdavo laikomos gražiomis (Kyo 2012, p. 15). Tam, kad moterys turėtų platesnes akis jos naudojasi įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip lipdukai, padedantys palaikyti dvigubų akių vokų vaizdą, taip pat naudojamas makiažas ar įvairūs, kitų šalių gyventojams dažnai nesuprantami prietaisai ir kartais plastinės operacijos (Youn 2013).

Japonijoje moterys linkusios paslėpti krūtinę, nes tai nepadoru, tačiau kojos nėra slepiamos, taigi vienas iš grožio standartų yra lieknos, ilgos, su tarpuku tarp šlaunų kojos (Yumi 2015). Kadangi moterys Japonijoje dažniausiai sveria nedaug, yra lieknos, taigi neretai jų kojos yra natūraliai gražios formos, tačiau tam, kad jas patobulinti dar labiau yra pasitelkiama ne tik įvairių sporto pratimų pagalba, bet ir įvairūs prietaisai, jas masažuojantys ir turėsiantys joms padėti tapti gražiau suformuotoms.

Nors Japonijoje moterys ant kūno plaukų turėti nenori, ypač ant rankų, tačiau galvos plaukus jos stengiasi turėti kuo tankesnius, šilkinio stiliaus (švelnius ir spindinčius) bei tiesius (Chao 2015). Apie 60% moterų Japonijoje dažosi plaukus ir ne maža dalis ne todėl, kad slepia žilus plaukus, bet todėl, kad nori išsiskirti. Dažniausiai pasirenkami rudi atspalviai. Natūraliai japonės gimsta juodais plaukais, kurie priešingai, nei daugumos merginų Vakaruose yra apvalios, o ne plokščios struktūros, todėl yra mažiau linkę lūžinėti. Nemažai kompanijų dar vis sprendžia ar darbuotojams leisti būti ne juodai dažytais plaukais (Hays 2013).

Japonijoje egzistuoja ne vienas grožio standartas, kurie gali kisti tarp kiekvieno individualaus žmogaus, tačiau didžioji dalis nori turėti šviesesnę odą, liekną kūną su ilgomis kojomis, lieknu veidu pasitelkiant nekaltumą, trapumą parodantį makiažą. Yra geidžiama tiesi, ne stora nosis, plačios, dvigubus vokus turinčios akys. Tam, kad moterys pasiektų šių aukštų grožio standartų yra naudojama įvairiūs prietaisai, kremai, kai kurios japonės kreipiasi dėl plastinių operacijų, laikosi įvairių dietų.

 

Bibliografinis aprašas

  1. American Psychiatric Association, 2005, Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disordrs Fourth Edition, 539-550. Prieiga per internetą: <https://justines2010blog.files.wordpress.com/2011/03/dsm-iv.pdf>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 25 d.].
  2. Ang, E. 2015, Japanese vs Korean makeup: What‘s the difference? Prieiga per internetą: < http://asia.be.com/beauty/makeup/japanese-vs-korean-makeup-whats-difference-58495.html#item=1>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 29 d.].
  3. Ash, D. 2017, The Eight Standards of Japanese Beauty. Prieiga per internetą: <https://www.thejapanguy.com/japanese-beauty-standards/>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
  4. Ashikari, M. 2005, Cultivating Japanese Whiteness. Prieiga per internetą: <http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/1359183505050095>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 8 d.].
  5. BBC News Health 2012, Where are you on a global fat scale? Prieiga per internetą: <http://www.bbc.com/news/health-18770328>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 11 d.].
  6. Cespedes, A. 2017, The Average American Daily Calorie Intake. Prieiga per internetą: <.https://www.livestrong.com/article/347737-the-average-american-daily-caloric-intake/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.].
  7. Chao, N. 2015, Head Case. Prieiga per internetą: <http://www.marieclaire.com/beauty/g706/extreme-beauty-japan/?slide=8>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
  8. Croat, A. C. 2010, Why do we all want to be young and beautiful (and women especially?) from the evolutionary psychological perspective. Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21830463>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
  9. Youn, Anthony 2013, Asia‘s ideal beauty: Looking Caucasian. Prieiga per internetą: < http://edition.cnn.com/2013/06/25/health/asian-beauty/index.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
  10. Freeman, E. 2015, Japan‘s Weird New Beauty Trend: Looking Sick, On Purpose. Prieiga per internetą: < http://www.refinery29.com/japanese-makeup-trend>. [Žiūrėta 2017 m. Lapkričio 29 d.].
  11. Hays, J. 2013, Beauty, Hair Styles and Cosmetics in Japan. Prieiga per internetą: <http://factsanddetails.com/japan/cat19/sub126/item669.html>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 11 d.].
  12. Yang, I. 2006, Great Food, Great Stories From Korea, p. 225. Prieiga per internetą: <http://cau.ac.kr/~seronto/GREAT%20FOOD%20GREAT%20STORIES%20FROM%20KOREA.pdf>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.]. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21 d.].
  13. Yumi 2015, The 7 Standards of Japanese Beauty. Prieiga per internetą: <http://www.yumitolesson.com/the-7-standards-of-japanese-beauty/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21 d.].
  14. Japan Discovery 2016, Japanese Beauty Standards Through Time. Prieiga per internetą: < https://www.japan-tour.jp/en/15545>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
  15. Japan Info, 2016, Why is Kogao (Small Face) Such an Important Japanese Beauty Ideal? Prieiga per internetą: < http://jpninfo.com/42374>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
  16. Kyo, C. 2012, „Are there Universal criteria for beauty?“ in The Search for the Beautiful Woman – A Cultural History of a Japanese and Chinese Beauty. Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books?id=BQcl4aCkY5MC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 21d.].
  17. Kiriike, N., Nagata, T., Sirata, K., Yamamoto, N., 1998, Are young women in Japan at high risk for eating disorders?: Decreased BMI in young females from 1960 to 1995. Prieiga per internetą: < http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1440-1819.1998.00387.x/full>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
  18. Mail Online 2013, 20 minutes a day to a straight nose: Latest Japanese face fad is painful-looking nose clip. Prieiga per internetą: <http://www.dailymail.co.uk/femail/article-2502724/20-minutes-day-straight-nose-Latest-Japanese-face-fad-Hana-Town-Nose-clip-goes-sale.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
  19. Marie France Asia 2015, Beauty from the Inside: 10 Supplements for Flawless Skin. Prieiga per internetą: < http://www.mariefranceasia.com/beauty/beauty-buys/beauty-inside-10-beauty-supplements-flawless-skin-86808.html#item=1>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 16 d.].
  20. Mase, T., Ohara, K., Miyawaki, C., Kouda, K. ir Nakamura, H., 2015, Influences of peers‘ and family members‘ body shapes on perception of body image and desire for thinness in Japanese female students. Prieiga per internetą: <https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4487158/>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
  21. Montell, A. 2017, We tried the 9 most Popular Japanese Beauty Secrets on the Internet. Prieiga per internetą: < http://www.byrdie.co.uk/japanese-beauty-hacks/slide9>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
  22. Oona McGee 2017, How long and how often do Japanese women bathe? Survey investigates. Prieiga per internetą: < https://en.rocketnews24.com/2017/11/01/how-long-and-how-often-do-japanese-women-bathe-survey-investigates/>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 17 d.].
  23. Shinohara, M. 2015, Japonijos moterys suvartoja mažiau kalorijų nei tik po karo pabaigos, kurie patyrė maisto ttrūkumą „šalis taip gali žlugti“. Prieiga per internetą: <https://news.careerconnection.jp/?p=13497>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 22 d.].
  24. Skin Light Skin Bright 2016, 15 Japanese Skin WhiteningProducts for Translucens, Milky White Skin. Prieiga per internetą: < http://skinlightskinbright.com/japanese-skin-whitening-products/>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
  25. Swinson, J. 2011, False Beauty in advertising and the pressure to look ‘good‘. Prieiga per internetą: <http://edition.cnn.com/2011/OPINION/08/08/swinson.airbrushing.ads/index.html>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
  26. Szczepanski, K. 2017, Beauty Standards in Heian Japan, 794 – 1185 CE. Prieiga per internetą: < https://www.thoughtco.com/beauty-in-heian-japan-195557>. [Žiūrėta 2017 m. Lapkričio 9 d.].
  27. The Japan Times 2005, Beauty: Japanese women‘s never-ending quest. Prieiga per internetą: <https://www.japantimes.co.jp/life/2005/07/21/language/beauty-japanese-womens-never-ending-quest/#.WiKMuVVl_IU>. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 22 d.].
  28. Tokyo Girl‘s Update 2017, Japan‘s Beauty Standards: Who is Considered Beautiful inJapan? Prieiga per internetą: < https://tokyogirlsupdate.com/ideal-beauty-in-japan-201710133652.html>. [Žiūrėta 2017 m. Spalio 26 d.].
  29. Zeilinger, J. 2015, The Disturbing Effect Our Beauty Standards Have on Women Across the World. Prieiga per internetą: < https://mic.com/articles/111228/how-western-beauty-ideals-are-hurting-women-across-the-globe#.MPuaINmzm>. [Žiūrėta 2018 m. Sausio 15 d.].
0 votes