Šuo žmogaus veidu

Šuo žmogaus veidu, arba Džinmenkenas (jap. 人面犬, Jinmenken, Jinmen inu) – tai japonų mitologinė būtybė, atsiradusi Edo laikotarpiu (1603-1868). Ši būtybė pasižymi tuo, kad turi šuns kūną ir žmogaus galvą bei moka kalbėti. Šuo žmogaus veidu prilyginamas blogam ženklui ir pripažįstamas kaltu dėl visokiausiu atsitikimų ir nelaimių.

Elgsena

Pasak legendos, šuo žmogaus veidu pasirodo tik naktimis ir klajoja po miestą arba tūno tamsiuose skersgatviuose. Sutikusi žmogų, pirmiausia būtybė pavargusiu balsu lieps palikti jį ramybėje. Nors jis nekelia jokio pavojaus, tačiau mėgsta krėsti išdaigas, yra įžūlus, bei nepripažįsta žmogiško bendravimo. Bandant užmegzti bet kokį ryšį, ši būtybė tik įžeis ar pasakys kažką negražaus žmogui ir galiausiai pabėgs. Bėgti gali labai greitai, netgi greičiau už važiuojantį automobilį.

Ankstyvieji apsireiškimai

Edo periodu apie šunį žmogaus galva buvo žinoma tik tiek, kad šį paslaptingą sutvėrimą vietiniai išvysdavo beveik kiekvieną naktį, todėl išaugo noras jo apsireiškimą užfiksuoti. 1900 m. istoriko Išizukos Hokaišio (Ishizuka Hokaishi) knygoje apie miesto legendas (Gaidan Bunbun Shuyo) minima, kad šuo žmogaus veidu buvo pagaliau sugautas, bet tikslių įrodymų nėra.

Esą keletas gandų patvirtinančių šios būtybės egzistavimą. Vienas iš jų teigia, kad “viename misemono (jap. 見世物, misemono) spektaklyje, buvo rodomas šuniukas, turintis žmogaus veidą, kuris atnešė pasirodymui sėkmės“ (Foster, 2015)

Modernių laikų mitas

Šiais laikais, dauguma žmonių tvirtina bent sykį išvydę šią keistai atrodančia būtybę. Mitas smarkiai išpopuliarėjo, kai tarp 1980 ir 1990 metų staiga atsirado nemažai žmonių teigiančių, kad dažniausiai išnešant šiukšles ar einant per mažai apšviestas tarp gyvenamų namų vietas pasirodo iš pažiūros įprastas šuo, bet geriau įsižiūrėjus pasirodydavo, kad šuo turi žmogaus galvą ir moka kalbėti.

Japonai tiki, kad ši mitologinė būtybė gali būti keisti nepavykę medicininiai eksperimentai, kiti mano, kad tokį pavidalą įgyja žmonių sielos žuvusios keliuose vedžiojant šunį, o treti spėja, kad tai šunys, apsėsti piktųjų dvasių.

Naudota literatūra

1. Cameron, K,. Monster Mondays – Jinmenken (Human-Faced Dog). Prieiga per internetą: https://www.crunchyroll.com/anime-feature/2015/12/21-1/feature-monster-mondays-jinmenken-human-faced-dog [Žiūrėta 2021m. lapkričio 4 d.]
2. Foster, M. D. (2019). Village and City. In The Book of Yokai (pp. 201–227). University of California Press.
3. Sasamoto, R. (2016). Celebrating Shared Memories: Relevance, Multimodality and the World of Yokai. Irish Journal of Asian Studies, 2(2016).
4. Urbanlegends.fandom. The Jinmenken. Prieiga per internetą: https://urbanlegends.fandom.com/wiki/The_Jinmenken [Žiūrėta 2021m. lapkričio 4 d.]