Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Todaidži šventykla

Todaidži šventykla

Todaidži šventykla (東大寺 Tōdaiji, „Didžioji Rytinė Šventykla“) yra viena iš Japonijos garsiausių bei istoriškai svarbiausių šventyklų. Šios, Naros prefektūroje esančios, šventyklos darbai, buvo užbaigti 752. Šventykla pastatyta siekiant suvienyti visas Budistines provincijose esančias šventyklas, Todaidži esant pagrindinei ir svarbiausiai iš jų. Šventykla savo dydžiu bei įvairiais papuošimais reprezentuoja imperinės Budistinės architektūros kulminaciją. Todaidži kompleksas žymus ir kitais jos teritorijoje esančiais objektais. Čia atvykti žmones traukia Nigacu-do menė, Nandai-mon (Didieji Pietiniai Vartai), šventyklos varpinė, jos teritoriją supantys sodai bei visus labiausiai traukianti, garsioji Didžiosios Budos menė.

Istorija

Todaidži šventyklos statybų pradžia siejama su 728 metais pastatyta Kinšodži šventykla. Šią šventyklą, dar tuomet, kai Japonijos sostinė buvo Nara, įsakė pastatyti tuo metu valdęs imperatorius Šomu. Kinšodži statybomis imperatorius tikėjosi nuraminti savo sūnaus princo Motoi sielai. Tuo laikotarpiu Japonijoje siautėjo epidemijos tad tikėdamasis jas numalšinti dievų pagalba, 741 metais imperatorius Šomu pasirašė ediktą, įsakantį vienuolynų ir šventyklų tinklo statybas šalyje (Kinkomyodži). Pats imperatorius skatino visus žmones prisidėti prie šventyklų statybų, teigdamas, jog tokiu savo poelgiu žmonės pamalonins Budą. Po šio edikto įvedimo Todaidži (tuo metu dar Kinšiodži) šventyklos statusas pakilo. Šalį apėmė raupų epidemijos, sausrų sukeltas badas bei stichinės nelaimės. Tikintis Budos apsaugos nuo šių problemų 743 metais imperatorius paskelbė Didžiosios Budos statybas. Milžiniškos Vairočanos Budos statybos Kinkomyodži teritorijoje ir buvo baigtos 749 metais. Didžiosios Budos menės vyko tuo pačiu metu kaip ir statulos. Statybos buvo baigtos 752 metais. Jų pabaigos proga buvo iškelta didžiulė ceremonija joje dalyvavo imperatorius su šeima, šimtai vietinių vienuolių, ambasadorių iš Kinijos, India ir tolimesnių šalių. Tie patys valdininkai, atsakingi už Todaidži šventyklos statybas, vėliau prižiūrėjo ir Rytinės bei Vakarinės Pagodų, Auditorijos, vienuolių gyvenamųjų patalpų statybos, kurių pabaiga užbaigė ir Todaidži kompleksą. Laikui bėgant, Todaidži šventyklos galia vis augo kol 784 metais Japonijos sostinė iš Naros buvo perkelta į Nagaoką, taip siekiant sumažinti šventyklos įtaką valstybiniuose reikaluose.

855-iais metais, dėl galingo žemės drebėjimo nukrito Didžiosios Budos galva, tačiau statula buvo greitai pataisyta. Metams bėgant, Auditorija, vienuolių gyvenamosios patalpos ie Vakarinė Pagoda buvo sunaikintos gaisrų ir žaibų. In 1180-siais metais didžioji komplekso dalis, įskaitant Didžiosios Budos menę, sudegė, Naros šventyklų atakos pasekoje. Sekančiais metais pradėta Todaidži rekonstrukcija vadovaujama vienuolio Šundžobo Čogeno. Čogenas, rekonstruodamas Todaidži, naudojosi stiliumi, matytu Kinijoje. Šiuo stiliumi pastatyti ir Didieji Pietiniai Vartai (Nandaimon). 1185-aisiais metais įvyko Didžiosios Budos statulos pašventinimas. Sekančiais metais Suō provincija (Jamaguči prefektūra) buvo paskirta suteikti išlaidas skirtas Todaidži komplekso rekonstrukcijai, dėl ko paspartėjo darbų eiga. Po dešimties metų Didžiosios Budos Menės rekonstrukcija buvo baigta. Rekonstravus šventyklą, atgijo iki tol sustingusi mokyklinė veikla. Kamamuros periodo metu (1185-1333) šventykla paruošė daug raštingų vienuolių. 1567-aisiais, Todaidži vėl buvo stipriai suniokotas grumtynių tarp Mijoši ir Matsunaga klanų metu. Šį kartą restoracijos procesas buvo ypač sudėtingas dėl šalyje vykusio karo. Vienintelė tuo metu dalinai atkurta buvo Didžiosios Budos galva, ją apdengė vario sluoksniu. Didžioji Buda atkurta 1692 metais, o Didžiosios Budos menė 1709-aisiais metais. Meiji periodo metu, 1868 metais išleidus įsaką legalizuojantį Šinto ir Budizmo religinių šventyklų atskirimą bei šventyklos žemių konfiskacija, grasino tolesniam Todaidži komplekso egzistavimui. Tačiau Todaidži sugebėjo išlikti, atstatyti pažeistus komplekso pastatus ir išlaikyti išplėstą jo teritoriją su visomis joje esančiomis struktūromis.

Kiti Todaidži komplekse esantys kultūriniai objektai

Didžiosios Budos menė (Daibucuden) yra didžiausias pasaulyje medinis pastatas. Šiame milžiniškame pastate stovi viena iš Japonijos didžiausių bronzinių Budos statulų, Didžiąją Budą (Daibucu). Buda yra penkiolikos metrų aukščio, sveria 250 tonų ir yra pagaminta iš vario bei bronzos. Budos šukuosena pagaminta iš f 966 bronzos rutulių. Sėdintis Buda reprezentuoja Vairočaną ir yra iš šonų apsupta dviejų Bodisatvų. Legenda pasakoja, jog Budą pastatyti padėjo 2 600 000 žmonių. Baigiant jos statybas, statula sunaudojo didįjį kelių metų Japonijos bronzos produkcijos kiekį ir paliko šalį arti bankroto ribos. Pati Didžiosios Budos atidarymo ceremonija vyko „atveriant jai akis“ — indų šventikas, stovėdamas ant specialios platformos, naudodamas didelį teptuką, Budos akyse nupiešė juodus taškus. Be Didžiosios Budos, šioje menėje stovi kelios mažesnės Budų statulos. Šalia menės galima pamatyti bronzinį šventyklos „Aštuonkampį“ žibintą. Jis yra išlikęs iš pirmosios šventyklos ir yra vienas iš seniausių jos lobių.

Didieji Šiauriniai vartai yra patys didžiausi šventyklos vartai Japonijoje. Vartų struktūrą palaiko 18-iolika 21 metro aukščio kolonų. Abiejuose vartų pusėse stovi 8 metrų aukščio Kongo Rikiši statulos. Statulos buvo pagamintos garsių skulptorių, Unkei ir Kaikei. Statulos kartu su Didžiaisiais Pietiniais vartais buvo pabaigtos 1203 metais.

Nigacudo menė (Nigatsu-do)labiausiai žinoma dėl joje vykstančios tradicinės “Omizutori” ceremonijos, kuria kiekvienų metų kovą pasitinkamas pavasaris. Iš Nigacudo esančio balkono matosi Didžiosios Budos menė ir nuostabus Naros miesto vaizdas.

Todaidži šventyklos Varpinė (Shōrō), atstatyta Kamakuros periode, yra pati seniausia varpinė Japonijoje. Joje kabantis varpas yra pats didžiausias Japonijoje ir sveria 26,3 tonas. Varpas toks didelis, jog norint jį mušti, reikia jos virvę vienu metu traukti aštuoniems žmonėms.

Lotoso menė (Hokke-do), pastatyta maždaug 745 metais, ši menė yra pati seniausia struktūra Todaidži šventykloje. Ji taip pat žinoma kaip “Trečiojo mėnesio menė” (Sangatsu-do), nes joje kiekvienų metų trečią mėnesį atliekama lotoso sutra.

Neskaitant įvairių pastatų ir konstrukcijų, Todaidži kompleksas pilnas statulų, paveikslų, rankraščių, iš kurių ne vienas įtrauktas į nacionalinių vertybių sąrašą. Lankytojus taip pat džiugina šalia esantis Nara parkas, iš, kurio į Todaidži teritoriją nuolat atklysta elniai. Elniai yra laikomi šventais, tad čia juos draudžiama medžioti ar kitaip skriausti. Šventyklos teritorijoje galima įsigyti specialių krekerių „shika senbei”, kuriais galima maitinti elnius.

Kadangi Todaidži šventykla buvo svarbiausia šventykla kinkomijodži sistemoje, ji buvo visų ritualų, skirtų tautos ir žmonių gerovei, centras. Ji taip pat tarnavo kaip mokymo centras vienuoliams. Kai kurie tradiciniai ritualai praktikuojami ir šiais laikas. Daugybė žmonių kasmet čia atvyksta melstis. Todaidži kompleksas nadojamas filmuoti įvairiems japoniškiems filmams bei serialams. Čia taip pat vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, bei vedamos edukacinės programos. Todaidži įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarašą. Ši šventykla ir ją supanti teritorija kasmet sutraukia tūkstančius žmonių. Tai yra viena iš lankytiniausių vietų Japonijoje.

 

Šaltiniai:

Japan Guide, 2014. Todaidži šventykla [internete] rasta: <http://www.japan-guide.com/e/e4100.html> [žiūrėta 2015 gegužės 24].

Sacred Destinations, n. d. Todaidži šventykla [internete] rasta: <http://www.sacred-destinations.com/japan/nara-todaiji> [žiūrėta 2015 gegužės 22].

Todaiji, n. d. Todaidži šventyklos oficialus puslapis [internete] rasta: <http://www.todaiji.or.jp/english/index.html> [žiūrėta 2015 gegužės 24].

Nara City, 2012. About Todaiji Temple, World Heritage [internete] rasta: <http://www.naracity.ed.jp/ele04/index.cfm/7,2940,c,html/2940/20121127-121940.pdf> [žiūrėta 2015 gegužės 24].

2 votes