Tojotomis Hidejošis

Tojotomis Hidejošis (豐臣 秀吉, Toyotomi Hideyoshi) (1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) Sengoku (戦国 sengoku – kariaujančios šalys) periode gyvenęs vienas iš Japonijos susivienijimo vadovų. Japonijos suvienijimo pradininko Odos Nobunagos (織田信長) sekėjas, po jo mirties perėmęs savo mokytojo viziją suvienyti Japoniją, šią viziją įvykdęs tapo pirmuoju visos Japonijos valdovu. (Jensen 2000, p. 34)
Hidejošis kaip karvedys
Tojotomis Hidejošis gimė skurdžioje valstiečių šeimoje, Nakamura kaime, kuris buvo Ovario (尾張国, Owari) provincijoje. Būdamas dar visai jaunas Hidejošis buvo išsiųstas mokytis į šventyklą, kurią vėliau iškeitė į nuotykių paieškas. Tokiu būdu jo ir Odos Nobunagos keliai susikerta, jaunasis Hidejošis pradeda tarnauti pas jį. Oda Nobunaga buvo to meto didis žemvaldys ir karo vadas. Hidejošis sugebėjo sužavėti ir gauti Nobunagos pasitikėjimą, todėl greitai kilo ranguose ir greitai tapo generolu. Dėl labai lieknos Hidejošio išvaizdos Nobunaga Hidejošį kartais juokaudamas vadindavo „Saru“, kas japoniškai reikštų beždžionė. 1570 m. Hidejošis jau vadovavo kariams Anegavos (姉川, Anegawa) mūšyje, taip pat buvo aktyvus Nobunagos žygiuose prieš Asajaus (浅井家, Asai) ir Asakuros (朝倉氏, Asakura) klanus. 1573 m. Tojotomis Hidejošis iškyla istorijoje. Tais metais kartu su Nobunaga, Hidejošis sunaikina Asajaus klaną ir tampa šio klano žemių, Omi (近江国) provincijos valdytoju pagal Nobunagos įsakymą. Hidejošis įsikuria netoli Bivos (琵琶湖, Biwa) ežero esančiame uoste. Tuo metu jis užsiima vidiniais jam dabar priklausančios provincijos reikalais. Per kelis kitus metus Hidejošis užsitarnauja daugybę karo patirties mūšiuose kartu su savo valdovu Nobunaga. Omi provincijos valdymas Hidejošiui buvo trumpas, nes 1576 m. Oda Nobunaga kariavo su su Mori (毛利氏) klanu. Pagal Nobunagos nurodymus Hidejošis kartu su dar vienu Nobunagos sekėju Akeči Mitsuhide (明智 光秀, Akechi Mitsuhide) turėjo vadovauti viename iš žygių prieš šį klaną. Karas tarp Odos ir Mori klanų tesėsi gan ilgai. Hidejošiui puikiai sekėsi nugalint priešus ir tuo metu Odos klanas buvo suvienijęs jau trečdalį Japonijos. Netikėtai 1586 m. Mitsuhidė su savo pakalikais nužudo Odą Nobunagą Kiote, Hono (本能寺, Honno-ji) šventykloje. Po tokio išdavikiško manevro Mitshuhidė yra laikomas išdaviku ir Tojotomis Hidejošis sužinojęs apie šią išdavystę suranda Akečį Mitsuhidę ir nužudo jį. Jis pristatė Mitshuhidės galvą prie Nobunagos kapo ir užėmė svarbiausią vietą jo buvusio valdovo laidotuvėse. Po šio netikėto įvykio nebebuvo aišku, kas perims šio didžio klano, kuris jau buvo užkariavęs trečdalį visos Japonijos, valdymą. Tojotomis Hidejošis, po kelių mūšių dėl valdžios kalne, nugali visus varžovus ir užima Odos Nobunagos vietą klane. Po daugybės karų bei mūšių Tojotomis Hidejošis tampa pirmuoju visos Japonijos valdovu. (The samurai archives, 2018)
Pilys ir įtvirtinimai
Norėdamas išlaikyti savo galią neramiais Kariaujančių šalių periodo laikais, Tojotomis Hidejošis statė keletą svarbių įtvirtinimų bei pilių, tuo pačiu metu naikindamas ir griaudamas visas jo priešininkų pastatytas pilis ir įtvirtinimus. Hidejošis pradėjo statybas vienos įžymios pilies pavadinimu Himedži (姫路城). Pilis buvo pradėta statyti 1581 m. Antra įžymi Hidejošio pastatyta pilis Heiankio (平安京, Heiankyo), dabartiniame Kiote, buvo vaizdingai pavadinta Momojama (桃山城, Momoyama) kas iš japonų kalbos išvertus reikštų persiko kalnas. Nuo šios pilies atsirado ir 1568/73-1600 metų periodo pavadinimas – Azuči-Momojama periodas. Tuo metu, 1591 m., aplik sostinę buvo pastatyta ir didžiulė siena pavadinimu Odoi, kas išvertus iš japonų kalbos reikštų didysis pylimas. Jos ilgis buvo apie 22,5 km, kai kurios šios sienos vietos siekė 6 m aukštį ir 9 m storumą, ši siena taip pat buvo apsupta ją saugančio griovio. Toyotomio Hidejošio pilių statymas tęsėsi ir buvo pastatyta trečioji pilis – Osakos. Ji buvo pastatyta 1586 m., šalia Kiso upės su masyviomis gynybinėmis sienomis. Paskutinė ketvirtoji Tojotomio Hidejošio pastatyta pilis buvo Fušimyje ( 伏見城, Fushimi) už sostinės ribų 1594 m. Pilis buvo sugriauta žemės drebėjimo vos po dviejų metų nuo jos pastatymo, tačiau buvo atstatyta. Ši pilis buvo įmantriai dekoruota ir dėl to tapo žinoma kaip „ Aukso rūmai“. Moderni šios pilies rekonstrukcija, pastatyta 1964 m., padaryta į muziejų, skirtą Tojotomiui Hidejošiui (Ancient history encyclopedia, M. Cartwright 2019).
Valdymo politika
Tojotomis Hidejošis buvo žinomas dėl savo politikos. Valstybei finansuoti jis rinkdavo mokesčius iš valstiečių ir komercinės veiklos Osakoje ir Sakai mieste ( 堺市, Sakai). Regionų feodalai turėjo patys statytis įtvirtinimus bei suburti savo karius nacionalinei tarnybai jei to prireiktų. 1582- 1598 m. Tojotomis Hidejošis, tęsdamas savo pirmtako politiką, darė plačius žemės matavimus ir kaupė statistiką apie tai kiek ryžių būdavo užauginama taip norėdamas nustatyti kuo labiau tinkamus mokesčius. 1591 m. Hidejošis sudarė naują griežtą visuomenės klasių sistemą su skirtingais luomais: karių luomą, ūkininkų luomą, amatininkų luomą bei pirklių luomą. Ši luomų sistema neleido skirtingų luomų žmonėms užsiimti ne jiems priklausančio luomo veikla. Taigi pavyzdžiui amatininkas niekada nebūtų galėjęs tapti kariu ar ūkininku. Hidejošio sukurta luomų sistema galiojo per visą 1603-1868 m. periodą. 1588 m. Hidejošis išleido įstatymą, kuris draudė bet kam, kas nėra iš karių luomo, turėti ginklus. Tuometinėje sostinėje Kiote buvo vykdomi patikrinimai ar žmonės nelaužo šio įstatymo ir konfiskuoti ginklai būdavo sulydomi ir iš jų buvo pastatyta didžiulė Budos statula. (Ancient history encyclopedia, M. Cartwright 2019)
Mirtis ir palikimas
Tojotomis Hidejošis mirė sava mirtimi 1598 m. rugsėjo 18 d. Tuo metu Hidejošio sūnus buvo dar tik penkerių metų ir nebuvo aišku, kas perims jo valdymą. Prieš Hidejošio sūnaus gimimą jis buvo paskelbęs jo sūnėną kaip savo įpėdinį, tačiau gimus Tojotomio Hidejošio sūnui, jo sūnėnas buvo visai pamirštas ir nustumtas į šalį. Bijodamas, kad varžovai sąmokslaus prieš jį, Hidejošis įsakė savo sūnėnui atlikti ritualinę savižudybę bei sūnėno žmona, trys jų vaikai ir vasalai buvo nužudyti. Hidejošis buvo nustatęs penkis ministrus, kurie turėjo dalintis valdymu kol užaugs jo sūnus. Tačiau ministrai tiesiog kovojo tarpusavyje dėl valdžios ir po visų konfliktų šią kovą laimėjo Tokugava Iejasu (德川家康, Tokugawa Ieyasu), nugalėjęs ministrus, kurie rėmė Hidejošio sūnų ( Ancient history encyclopedia, M. Cartwright 2019).

Literatūros sąrašas

• Jensen, M., 2000. The Making Of Modern Japan.
• Samurai archives, 2018. Toyotomi Hideyoshi. The samurai archives . (internete) 2018 . Prieiga per internetą: http://wiki.samurai-archives.com/index.php?title=Toyotomi_Hideyoshi (žiūrėta 2020 m. spalio 28 d.)
• Cartwright, M., 2019. Toyotomi Hideyoshi. Ancient history encyclopedia (internete) 2018. Prieiga per internetą: https://www.ancient.eu/Toyotomi_Hideyoshi/ (žiūrėta 2020 m. spalio 28 d.)